Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja, Dalios Kačinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (įkeisto turto savininkės) L.R. – P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties ir 2010 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims L.R. – P., K.P. (skolininkai ir įkeisto turto savininkai) ir J.P. (įkeisto turto savininkė).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkai K.P. ir L.R. – P., užtikrindami iki 2037-07-31 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamuosius daiktus – 0,0707 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini).), 0,0708 ha ploto žemės sklypą (Vilnius(duomenys neskelbtini).), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius K.P. ir L.R. – P., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J.P.

Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus –pirmąja eile parduoti varžytynėse 0,0707 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį K.P. ir L.R. – P.; antrąja eilė parduoti varžytynėse 0,0708 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini).), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį K.P. ir L.R. – P., trečiąja eile parduoti varžytinėse butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J.P.

1) dėl skundo padavimo termino nurodo, kad apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi skolininkės nuomone, jai adresuoti teismo procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti asmeniškai, jos gyvenamojoje vietoje. Tačiau teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami arba J.P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), arba adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio pažeidimo apie teismo 2009-12-07 ir 2010-07-09 nutartis apeliantei tapo žinoma tik 2010-07-29, todėl šis atskirasis skundas yra paduotas nepraleidus CPK nustatyto termino;

2) dėl 2010-07-09 nutarties pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimas galimas tik nustačius, jog apeliantei yra įteiktas CPK 558 str. 1 d. nurodytas įspėjimas ir kad kreditorius į hipotekos teisėją kreipiasi su pakartotiniu pareiškimu praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo aukščiau minėto įspėjimo įteikimo. Teigia, jog jai nebuvo įteiktas ne tik šis įspėjimas dėl skolos, bet ir joks kitas teismo procesinis dokumentas. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo priimti 2010-07-09 nutarčiai dėl priverstinio hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo. Taigi apeliantės nuomone, skundžiama teismo nutartis CPK 329 str. 3 d. 1 p. turi absoliutaus negaliojimo požymių;

3) dėl 2009-12-07 nutarties nurodo, jog kaip matyti iš pateikto pranešimo, pranešimas apie sutarties nutraukimą išsiųstas 2009-09-30, nurodant, kad sutartis bus nutraukta tuo atveju, jeigu per 10 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo skola nebus sumokėta. Pranešimas įteiktas K.P. 2009-10-19, t.y. jau po kreditoriaus nustatyto termino pabaigos. Taigi hipotekos kreditorius esmingai pažeidė CK nustatytą vienašališką sutarties nutraukimo tvarką. Nurodo, jog iš kreditoriaus patiektų dokumentų, šią savo teisė vienašališkai nutraukti sutartį realizavo netinkamai – esmingai pažeisdama imperatyvias CK normas – nenustatydamas papildomo termino sutarties vykdymui, o apie sutarties nutraukimą tik vieną iš bendraskolių informuodamas, priešingai, negu reikalaujama – ne iš anksto, o jau po sutarties nutraukimo. Dėl šios priežasties, apeliantės nuomone, kreditoriaus pareiškimas apie sutarties nutraukimą yra niekinis ir nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių.

Apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties nutrauktinas, o atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 9 d. nutarties netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato proceso terminus. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnį, atskirąjį skundą galima paduoti per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Terminas atskirajam skundui paduoti nėra naikinamasis ir asmuo, turintis teisę tokį skundą paduoti, bet praleidęs jo padavimo terminą, kartu su atskiruoju skundu gali paduoti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d., 307 str. 2d., 338 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis apeliacinio apskundimo procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001). Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, nėra pagrindo atnaujinti terminą, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkė L.R. – P. praleido terminą apskųsti rašytinę teismo nutartį, kuria buvo nutarta pradėti skolos išieškojimą iš jos kreditoriaus AB DnB NORD bankas naudai ir parduoti iš varžytinių įkeistus apeliantei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2009-12-07, nutarties nuorašas skolininkams K.P. ir L.R. – P. buvo išsiųsta hipotekos lakšte K.P. (apeliantės sutuoktinio) nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartis buvo įteikta 2009-12-10 nuomininkui R.S. (b.l. 63). Byloje nėra duomenų apie tai, kad L.R. ir K.P. būtų išsituokę ar turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad 2009-12-10 nutartis įteikta skolininkui K.P., leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad šią teismo nutartį turėjo gauti arba apie ją žinoti ir apeliantė. Tačiau atskirasis skundas dėl 2009-12-07 teismo nutarties buvo paduotas tik 2010-09-13 (b.l. 122).

CPK 7 str. 2 d. įtvirtinta bylos dalyvių pareiga naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Apeliantei 2009-12-07 įteiktoje teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog nesutinkant su teismo nutartimi ši gali būti apskųsta per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo. Tačiau atskirasis skundas per įstatymų nustatytą terminą nebuvo paduotas (CPK 335 str.).

Taigi darytina išvada, jog apeliantės skundas paduotas praleidus CPK 335 str. nustatytą terminą ir jį nebuvo prašoma atnaujinti, kas, remiantis CPK 315 str. 2 d. 1 p. nuostata, sudaro prielaidas skundą atsisakyti priimti. Pažymėtina ir tai, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 307 str. 3 d., prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą nebegali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Ši taisyklė, remiantis Civilinio proceso kodekso 338 str., taikytina ir atskirųjų skundų padavimui bei termino jiems paduoti atnaujinimui. Tai reiškia, jog atskirasis skundas dėl 2009-12-07 d. nutarties ne tik paduotas praleidus terminą ir jį nebuvo prašyta atnaujinti, bet toks prašymas ir nebegalėjo būti paduotas, nes nuo nutarties priėmimo yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, į šią aplinkybę neatsižvelgė ir skundą rezoliucija priėmė bei atsiuntė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nors privalėjo atskirąjį skundą dėl 2009-12-07 nutarties atsiakyti priimti, todėl apeliacinis procesas pagal skolininkės L.R. – P. atskirąjį skundą dėl šios nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 9 d. nutarties

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-09 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB Nord banko pakartotiniame prašyme nurodytą skolininkams nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą dėl 247 795 EUR negrąžinto kredito, 9 360,07 EUR nesumokėtų palūkanų ir 36 830,74 EUR delspinigių. Taip pat pagrįstai priteisė kreditoriui iš skolininkų 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju K.P. ir L.R. – P. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams) per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB DnB Nord bankas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus (įkeisto turto savininkus) apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis 2010-05-31 įsiteisėjo (b.l. 84-87). 2010 m. liepos 9 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010).Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp AB DnB NORD banko ir K.P., L.R. – P., 2007 m. spalio 4 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29- 33). Prievolių pagal 2007-10-04 Kreditavimo sutartį vykdymui skolininkai hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamuosius daiktus – 0,0707 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini).), 0,0708 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini).), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius K.P. ir L.R. – P., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J.P. Skolininkams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorius AB DnB NORD bankas 2009-09-30. pranešimu Nr. 30.58.37/1097 (b.l. 34) informavo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus apie tai, kad jei jie nesumokės pradelstos skolos, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių per 10 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, Bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Skolininkai per nustatytą terminą finansinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius sutartį nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad įspėjimas apie tai, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo 2009-12-10 nutarties įteikimo dienos skolininkams ir įkeisto daikto savininkams bus vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, apeliantei nebuvo įteiktas. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo priimti 2010-07-09 nutarčiai dėl priverstinio hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria buvo nutarta pradėti skolos išieškojimą iš skolininkų K.P. ir L.R. – P. kreditoriui AB DnB NORD bankui ir parduoti iš varžytinių įkeistus skolininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus nuorašas skolininkams K.P. ir L.R. – P. buvo išsiųstas hipotekos lakšte K.P. (apeliantės sutuoktinio) nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šis adresas kreditavimo sutartyje nurodytas kaip abiejų skolininkų (tiek K.P., tiek L.R.- P.) gyvenamosios vietos adresas. Skundžiama nutartis buvo įteikta 2009-12-10 nuomininkui R.S. (b.l. 63). Byloje nėra duomenų apie tai, kad L.R. ir K.P. būtų išsituokę ar turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat nėra duomenų, kad skolininkė L.R.- P. būtų informavusi kreditorių apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą (Civilinio kodekso 2.17 str. 3 d.), todėl kreditorius pagrįstai ir teisėtai pranešimus (tame tarpe- apie sutarties nutraukimą) siuntė sutartyje nurodytu adresu, kaip pagrįstai šiuo adresu jai buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad 2009-12-10 nutartis įteikta skolininkui K.P., leidžia daryti išvadą, kad šią teismo nutartį gavo arba apie ją žinoti ir apeliantė (Civilinio proceso kodekso 123 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2009-12-07 nutartyje buvo nurodyta, jog skolininkai ir įkeisto turto savininkai skolą turi grąžinti per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos. 2009-12-07 nutartis yra peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, t. y. yra įsiteisėjusi. (b.l.84-87). Išnagrinėjus šios bylos medžiagą taip pat matyti, kad skolininkei buvo sudarytos galimybės grąžinti skolą per mėnesį nuo tada, kai įsiteisėjo 2009-12-07 nutartis (2010-05-31). Tačiau skolininkai nustatytu terminu skolos negrąžino, todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas turėjo pagrindą priimti nutartį už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytynių.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės (įkeisto turto savininkės) L.R. – P. priteistina 9,96 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Apeliacinį procesą pagal skolininkės (įkeisto turto savininkės) L. R. – P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties nutraukti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės (įkeisto turto savininkės) L. R. – P. 12 (dvylika) litų ir 96 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).