Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-660-274/2009, pagal ieškovės O. V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-627-720/2009 pagal ieškovės O. V. D. ieškinį atsakovams D. P. P., tretiesiems asmenims R. G., AB „ Lietuvos geležinkeliai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teisme 2009m. sausio 22 d. gautas ieškovės O. V. D. ieškinys atsakovui D. P. P., tretiesiems asmenims R. G. ir AB “ Lietuvos geležinkeliai” . Ieškovė prašo pripažinti 2005 m. gruodžio 12 d. ieškovės įgaliojimą bei 2006 m. sausio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį dalyje, kurioje ieškovė O.V. D. įsigijo ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančiais.

Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantė nesutinka su skundžiamosios nutarties motyvu, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles. Sprendžiant klausimą dėl tinkamos teismingumo taisyklės taikymo būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu rėžimu. Pareikštas ieškinys ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ar naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, tačiau dėl 2005-12-12 įgaliojimo bei 2006-01-14 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties dalyje, kurioje ieškovė O.V. D. įsigijo ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais, tai yra, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodo, kad šių sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra nei daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, nei naudojimasis nekilnojamuoju daiktu. Ieškovė tiesioginio reikalavimo į ginčo statinius, ar naudojimąsi jais nereiškia. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl sutartinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma. Mano, kad Kauno rajono apylinkės teismas netinkamai taikė CPK 29 ir 31 straipsnių nuostatas, netinkamai nustatė ginčo esmę ir nagrinėjamos bylos pobūdį. Byloje ginčas kilęs dėl sandorių negaliojimo fakto nustatytmo, o ne dėl daiktinių teisių.

Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad sprendžiant teismingumo klausimą yra reikšmingos ir kitos faktinės aplinkybės. Ieškovės ir atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, todėl byla ekonomiškiau ir operatyviau būtų išnagrinėta Kauno rajono apylinkės teisme, būtų mažesnės bylos nagrinėjimo sąnaudos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje numatyta, kad išimtinis teritorinis teismingumas reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ( CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.). Esant imperatyvioms išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis, - jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles. Tokiu būdu visi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nekilnojamojo daikto arešto panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar jo dalies būvimo teismui. Vadovaujantis CK 1.98 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ( pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Bylą, kurioje pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vieniems įstatymas numato teritorinį rūšinį ( dalykinį) teismingumą, o kitiems – išimtinį rūšinį ( dalykinį) teismingumą, turi nagrinėti teismas, kuris turėtų nagrinėti reikalavimą priskirtą jam pagal išimtinio teismingumo taisykles ( CPK 33 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančio Kauno rajono apylinkės teisme gauto 2009 m. sausio 22 d. ieškovės O. V. D. ieškinio ( b.l. 1-7), ieškovė prašo pripažinti 2005-12-12 O. V. D. įgaliojimą negaliojančiu, ir 2006-01-14 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dalyje, kurioje ieškovė O.V. D. įsigijo ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šioje byloje vyktų ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų pastatų ir statinių komplekso ( nekilnojamojo turto) perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju būtina išsiaiškinti, koks konkretus teismas turi nagrinėti kilusį ginčą, tai yra, išspręsti bylos teismingumo klausimą. Kadangi vyksta ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ( pastatų ir statinių komplekso ), esančio (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Kauno rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, teismingi daikto būvimo vietos teismui ir pagrįstai atsisakė priimti O. V. D. ieškinį, kaip teismingą pagal išimtinio teismingumo taisykles kitam teismui.

Esant išdėstytam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti, pagrindo nėra, ji paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.