Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

4. Kaltinamojo E. J. gynėjas advokatas A. Venckus skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi E. J. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę ‑ suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones: 70 000 eurų užstatą ir intensyvią priežiūrą ir / ar dokumentų paėmimą, ar bet kurias kitas kardomąsias priemones, nurodytas BPK 120 straipsnyje.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis, kuria E. J. pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, yra priimta netinkamai aiškinant bei taikant procesines teisės normas, nukrypstant nuo Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, sprendžiant kardomųjų priemonių paskyrimo ir jų terminų pratęsimo klausimus bei neatsižvelgiant Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 27 d. nutartyse, kurios priimtos būtent šioje baudžiamojoje byloje, pateiktus išaiškinimus, dėl griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo, taikymo įtariamiesiems proporcingumo ir jos adekvatumo, atsižvelgiant į dabartinę proceso stadiją ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, dėl ko negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta ir apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pakeista (panaikinta).

4.2. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas kaltinamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išimtinai yra siejamas tik su vienintele aplinkybe ‑ BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšimi ‑ terminuotu laisvės atėmimu nuo 3 iki 15 metų. Gynėjo manymu, tokia skundžiamos nutarties argumentacija yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti nei Lietuvos apeliacinio teismo, nei Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamos teisminės praktikos, sprendžiant klausimus dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo. Vien ta aplinkybė, kad asmuo įtariamas (kaltinamas) tam tikro sunkaus (labai sunkaus) nusikaltimo padarymu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jisai gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, ar daryti naujus nusikaltimus.

4.3. Skunde teigiama, kad E. J. yra neteistas, jau 19 metų vedęs, tai yra turi šeimą, kurioje kartu su žmona augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, kuriam šiuo metu yra 15 metų, dėl ko jam, kaip paaugliui, šiuo metu ypatingai yra svarbi kasdienė tėvo priežiūra, tiesioginis tarpusavio bendravimas ir auklėjimas. E. J. iki jo suėmimo dirbo vadybininku UAB „J.“ ir UAB „P.“ bei vadovavo UAB „D.“. Visose nurodytose įmonėse jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip ramaus būdo, draugiškas ir nestokojantis humoro jausmo darbuotojas, pasižymintis kruopštumu, sąžiningumu ir sugebantis operatyviai atlikti svarbius darbus. Jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „D.“, be jo paties, dar dirba trys asmenys. E. J. gaunamos pajamos, susijusios su jo darbine veikla, 2019 metais buvo 6 469,81 Eur, o 2020 metais – 7 168,41 Eur. Kaltinamojo sutuoktinė dirba UAB „P.“ direktore ir yra UAB „J.“ akcininke. Kaltinamojo žmonos I. J. pajamos, susijusios su jos darbine veikla, 2019 metais buvo 19 050,97 Eur, 2020 metais – 20 993,38 Eur. Be to, I. J., kaip UAB „J.“ akcininkei, 2020 metais buvo išmokėta 45 000 Eur dividendų už bendrovės veiklos rezultatus 2019 metais. Tokiu būdu, kaltinamojo E. J. šeimos pajamas, tai yra legalų pragyvenimo šaltinį, 2019-2020 metais sudarė 98 682,57 Eur arba vidutiniškai 4 111,77 eurų kiekvieną mėnesį. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, jog E. J. turi legalų ir pastovų pragyvenimo šaltinį. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, esančią adresu Pramonės g. 110E, Šiauliai, kadangi visa E. J. šeima gyvena kartu su jo tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame name, kuris VĮ „Registrų centras“ registruotas E. J. vardu, kur E. J. ir jo šeimos nariai nuo 2021 m. vasario 21 d. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

4.4. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (medicinos dokumentų išrašo) matyti, kad E. J. yra gan silpnos sveikatos. Jam diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), dėl ko gydytojas kardiologas jam yra paskyręs gydymą, kuris taikomas ir šiai dienai, kurio eigos kontrolei, kas 3 (tris) mėnesius, reikia atlikti specializuotus tyrimus, bet per visą E. J. suėmimo terminą jie nedaryti, kadangi Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame laikomas kaltinamasis, administracija, tokių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo užtikrinti negali. Jam taipogi diagnozuota axialines stemplės išvarža, kurios gydymui yra reikalinga specializuota dieta, o ligai paūmėjus reikalingas medikamentinis gydymas. Be to, E. J. diagnozuota ir gastroezofaginio reflukso liga su ezofagitu, dėl ko jam reikalingas specializuotas maitinimas.

4.5. Gynėjo manymu, visos nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad E. J. turi itin tamprius socialinius ir šeimos santykius, kas priešingai, nei teigiamam skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl teoriškai gresiančios laisvės atėmimo bausmės kaltinamasis galėtų nutraukti nurodytus ryšius ir bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pasak gynėjo, Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė BPK 121 straipsnio 1 dalies ir 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kas skundžiamos nutarties neleidžia laikyti pagrįsta bei teisėta.

4.6. Gynėjas nesutinka su nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis turi verslo ryšių užsienyje, dėl ko ten periodiškai vykdavo, o apklausos metu teigė turintis turto užsienyje, kuris neregistruotas jo vardu, kad jo bendrininkai, su kuriais jis palaiko glaudžius ryšius, gyvena užsienyje. Gynėjas teigia, kad nei vienos apklausos metu kaltinamasis E. J. nenurodė, kad jis užsienyje turi turto, kuris neregistruotas jo vardu. Tokią aplinkybę jis buvo paminėjęs tik 2021 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo posėdyje, bet tuo metu šių aplinkybių Kauno apylinkės teismas iš esmės plačiau nesiaiškino. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad jis tik ketino įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje ir tuo tikslu buvo sumokėjęs rankpinigius, bet dėl jam taikomos kardomosios priemonės jis neturėjo galimybės užbaigti nurodyto sandorio per sutartą laiką, dėl ko pardavėjas sandorį nutraukė, pasilikdamas sau kaltinamojo sumokėtus rankpinigius.

4.7. Iš kaltinamojo akto matyti, kad E. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, veikdamas kartu su kitais 15 (penkiolika) asmenų. E. J. šiuo atveju nėra kaltinamas padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su kokiais nors nenustatytais asmenimis. Kaip matyti iš teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos 14 (keturiolika) iš kaltinamajame akte išvardintų asmenų, tariamų E. J. bendrininkų, yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik vienas iš jų ‑ Olandijos pilietis R. C. B., su kuriuo E. J. ne tik nepalaiko ir niekada nepalaikė jokių ryšių, jau nekalbant apie glaudžius, bet kurio jis aplamai nepažįsta ir niekada nėra matęs, yra sulaikytas užsienio valstybėje ir šiuo metu kalinamas.

4.8. Gynėjo įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis E. J., kurio veikla susijusi su tarptautiniu krovinių pervežimu, turi ne tik verslo ryšių, bet ir partnerių užsienyje, negali būti įstatyminiu pagrindu išvadai, kad E. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi gan didelė dalis Lietuvos įmonių turi ryšių ir verslo partnerių tiek Europos Sąjungoje, tiek ir trečiosiose šalyse, o didesnė Lietuvos gyventojų dalis yra saistoma tampriais giminystės ar draugystės ryšiais su asmenimis gyvenančiais užsienyje.

4.9. E. J. suėmimas pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad E. J. yra ypatingai pavojingas visuomenei dėl ko jį reikia laikyti suimtą tokį ilgą laiką. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina priešingas, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, aplinkybes, t. y. tai, jog netgi žinodamas, kad šioje baudžiamojoje byloje jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir turėdamas realią galimybę bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jis tokia galimybe nepasinaudojo ir net nebandė pasinaudoti.

4.10. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartis, priimta išnagrinėjus gynėjo skundą dėl šios bylos ikiteisminio tyrimo vilkinimo, kuria skundas buvo patenkintas iš dalies ir šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą organizuojanti prokurorė buvo įpareigota jį užbaigti per 5 mėnesius nuo nurodytos nutarties priėmimo dienos. Nutartyje nurodyta, kad prie šios baudžiamosios bylos 2020 m. spalio 6 d. buvo prijungta Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje tiriama ikiteisminio tyrimo byla Nr. 03-4-0068-19, kurioje įtarimai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalį pareikšti G. P., R. S., Š. S., M. J., A. R. ir R. C. J. B. Kaltinamasis E. J., būdamas kaip nors susijęs su nurodytais asmenimis ar jų galimai padarytomis veikomis, suprato arba negalėjo nesuprasti, kad ir jam bet kada gali būti įteiktas analogiškas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ar veikas, kurios priskiriamos sunkių ir / ar labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai ir tuo pagrindu jam skirta griežčiausia kardomoji priemonė ‑ suėmimas.

4.11. Kaltinamasis E. J., žinodamas nurodytas aplinkybes, gavęs ikiteisminį tyrimą organizuojančios prokurorės leidimą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. vasario 7 d. kartu su šeima buvo išvykęs į Maldyvus, kurie nepriklauso Europos Sąjungai ir su kuriais Lietuva nėra pasirašiusi nei sutarties dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, nei sutarties dėl ekstradicijos. Pasak gynėjo, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tokiu būdu E. J. kartu su šeima, išvykęs iš Europos Sąjungos, turėjo realią galimybę pabėgti (pasislėpti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet to nedarė ir net nebandė daryti, nes tam nėra jokio pagrindo, sugrįždamas į Lietuvos Respubliką prokurorės nurodytu laiku.

4.12. Gynėjo manymu, šioje proceso stadijoje, Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad E. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

4.13. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (2021 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. 11193 patvirtinimo) matyti, kad E. J. darbdavys ‑ UAB „J.“ į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą, prieš 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdį, sumokėjo už E. J. 70 000 eurų užstatą. Gynėjo manymu, UAB „J.“ sumokėto užstato dydis, įvertinant E. J. pareikšto kaltinimo sunkumą, jo asmenybę ir tai, kad šiai dienai jis yra neteistas bei jo socialinius ir šeiminius ryšius, jo elgesį viso proceso metu ir Lietuvos apeliacinio teismo argumentus, išdėstytus 2021 m. liepos 9 d. nutartyje, leidžia pagrįstai teigti, kad kardomosios priemonės tikslai, įtvirtinti BPK 119 straipsnyje, šioje proceso stadijoje gali būti pasiekti paskyrus E. J. keletą švelnesnių kardomųjų priemonių, tokių kaip 70 000 eurų užstatas ir intensyvi priežiūra ar namų areštas ir / ar dokumentų paėmimas.

4.14. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, pažeisdamas BPK 122 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir nukrypdamas nuo EŽTT formuojamos teisminės praktikos, iš esmės realiai nesvarstė ar šioje proceso stadijoje galima pasiekti kardomosios priemonės tikslus, įtvirtintus BPK 119 straipsnyje, paskyrus E. J. keletą, prieš tai išvardintų švelnesnių kardomųjų priemonių, įskaitant ir 70 000 eurų užstatą, ir tuo klausimu argumentuotai nepasisakė, skundžiamoje nutartyje apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, jog BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, šiuo atveju, nebus pasiekti, todėl skirti E. J. kardomąją priemonę ‑ užstatą, kaip to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra pagrindo.

4.15. Pasak gynėjo, šiuo atveju nėra ginčo, dėl to kad kardomosios priemonės kiekvienam įtariamajam ar kaltinamajam yra skiriamos individualiai, bet jų skyrimo principai ir aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgta jas skiriant, įtvirtinti BPK III dalyje, skirtis negali. Kitiems kaltinamiesiems (R. D., R. J., A. D., G. J., L. B.) šioje byloje yra taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.

4.16. Gynėjas pažymi, kad netgi ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje organizavusi prokurorė, savo priimtais procesiniais sprendimais ikiteisminio tyrimo metu, deklaravo, jog kardomosios priemonės tikslai, įtvirtinti BPK 119 straipsnyje, visiškai pilnai gali būti pasiekti paskyrus įtariamiesiems (kaltinamiesiems) švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir užstatą), nepriklausomai nuo to, kad jie yra įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, o kai kurie iš jų net ne po vieną, už ką jiems taipogi gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, anksčiau yra teisti ir kt.

4.17. Gynėjo manymu, kardomosios priemonės tikslai, įtvirtinti BPK 119 straipsnyje, šioje proceso stadijoje, E. J. atžvilgiu visiškai gali būti pasiekti paskyrus jam kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių – 70 000 eurų užstatą ir intensyvią priežiūrą, ir / ar dokumentų paėmimą, ir / ar periodinį registravimąsi policijos įstaigoje.

2. Teismo posėdyje kaltinamasis E. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.