- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-11349-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01118-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. A., S. P., A. P., E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius, A. B., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Kelmės raj. skyrius
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. A., S. P., A. P. ir E. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius ir A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjos pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad po K. B. mirties, (duomenys neskelbtini) , priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjų procesiniai dokumentai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimo patenkinimo teisme negauta.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė prašymą palaiko.
Pareiškėjos ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog K. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po K. B. mirties liko jos palikimas – 7,28 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad dar esant gyvai K. B. jai priklausančiu žemės sklypu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir savarankiškai dirbo J. A., A. P. ir E. Š. - palikėjos dukros bei S. P. - palikėjos vaikaitė. Po K. B. mirties, pareiškėjos bendru žodiniu sutarimu, perdavė žemės sklypą nuomai UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina teismui pateiktos Privačios žemės nuomos sutartys ir papildomi susitarimai šių sutarčių, sudaryti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus K. B.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po K. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Po K. B. mirties jos palikimą aktyviais veiksmais priėmė pareiškėjos, kurios dirbo ir prižiūrėjo palikėjos žemės sklypą, pareiškėjų įgaliota J. A. sudarė žemės sklypo nuomos sutartis, perdavė žemės sklypą nuomotojui naudoti, ką patvirtino teisme liudytojas E. J. ir visa tai reiškia, kad pareiškėjos visą laiką su paveldėtu turtu elgėsi ir dabar elgiasi kaip su savu, tai yra kaip savininkės, todėl laikytina, kad jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Nenustatyta, kad šiems jų veiksmams kas nors prieštarautų. Jokie kiti K. B. įpėdiniai nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, teismui prieštaravimų dėl pareiškėjų teismui pateikto prašymo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos priėmė palikimą pradėdamos faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad J. A., a.k(duomenys neskelbtini) A. P., a.k(duomenys neskelbtini) E. Š.,a.k(duomenys neskelbtini) ir S. P., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė K. B., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdamos faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.