Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Majauskienes, teiseju: Aruno Paštuolio, Romualdo Linceviciaus, sekretoriaujant Mildai Vilkonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šeckuvienei, gynejui advokatui Juliui Dumbliauskui, nuteistajam E. V., teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo E. V. apeliacini skunda del 2006 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str.l d. ir nuteistas atemimu teises vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš UADB „(duomenys neskelbtini)" (im./k. (duomenys neskelbtini)), priteista nukentejusiajai L. V., a/k (duomenys neskelbtini) 863(aštuoni šimtai šešiasdešimt trys) litai 20 ct., nukentejusiajai G. J., a/k (duomenys neskelbtini) 863 (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys) litai 20 ct, o iš nuteistojo E. V. priteista nukentejusiajai L. V. 4000(keturi tukstanciai) litu ir nukentejusiajai G. J. 1136 (vienas tukstantis vienas šimtas trisdešimt šeši) litai 80 ct.

Kolegija, išnagrinejusi skunda, išklausiusi pranešejos pranešimo, proceso dalyviu nuomoniu,

Aprašomoji dalis

nustate:

E. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio men. 28 d., apie 16 val. 40 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili „F. T.", v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gatve pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 199 punktu reikalavimus tuo, kad, nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu, nesielgdamas taip, kad nekeltu pavojaus kitiems eismo dalyviams, ju turtui, netrukdytu eismui, sukdamas i kaire nepraleido automobilio T. C., v/n (duomenys neskelbtini) važiuojancio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir susidurimo su juo pasekoje buvo automobilio T. C. keleivei L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o D. J. ir G. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Apeliantas taip pat gincija ir priteistu civiliniu ieškiniu del nusikalstamais veiksmais padarytos neturtines žalos sumas. Pripažista, kad teismas nukentejusiuju pretenzijas patenkino tik iš dalies, taciau teigia, kad ir sumažintosios sumos yra aiškiai neteisingos. Ivertindamas neturtine žala pinigais, teismas turejo vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 bei CK 6.283 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens sunkia turtine padeti, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tycia. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtine žala. Žala nukentejusiosioms padaryta ne tyciniais veiksmais, bet del neatsargumo. Todel, jo manymu, vien ši aplinkybe yra pakankamas pagrindas ženkliai mažinti priteistino žalos atlyginimo dydi. Istatymai, reglamentuojantys neturtines žalos atlyginimo klausimus taip pat ipareigoja atsižvelgti ne tik i žala padariusio asmens kaltes forma, taciau ir i to asmens turtine padeti. Jo turtine padetis nuosprendžio priemimo diena buvo labai bloga: neturejo nei turto, nei legaliu pajamu, buvo antro kurso studentas, gyvenantis tevo bute, turi remti mažamete dukra K. V., gim. 1999-03-30. Teismas turejo atsižvelgti i tai, kad nukentejusiajai G. J. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, o nukentejusiajai L. V. – nesunkiai, todel nukentejusioms priteistas neturtines žalos atlyginimas prieštarauja teisingumo principams ir turi buti sumažintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas. Teismo nuosprendis keistinas, del netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas kaltu prisipažista, savo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos negincija, todel byla tikrinama tik apeliacinio skundo ribose.

BPK istatymai isakmiai ipareigoja teisma, surašant nuosprendi, jame taip pat konstatuoti ir išsamiai bei suprantamai pagristi tiek paskirtos bausmes ruši, tiek ir neturtines žalos priteisima bei jos dydžio nustatyma.

Istatymo sankcijoje nustatytos dvi su realiu laisves atemimu nesusijusios bausmes, taciau konkrecios bausmes rušies už padaryta nusikalstama veika parinkimas, paskyrimas ir trukmes nustatymas istatymo nustatyta tvarka, nemotyvuotas. Neturtines žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma, todel teismas nuosprendyje privalejo išvardyti ir pasverti argumentus, kuriu pagrindu jis nustato padarytos neturtines žalos dydi ir del kuriu jo nustatytas žalos dydis gali buti mažesnis. Minetus reikalavimus teismas grubiai pažeide. Civiliniu ieškiniu tenkinimo dalyje apsiribota vien tik su bylos duomenimis nesusietu, neivertintu ir deklaratyviu teiginiu konstatavimu, konkreciai nenurodant, neanalizuojant ir nemotyvuojant nei tenkintinu ieškiniu dydžiu, nei ju tenkinimo teisetuma ir teisinguma grindžianciu faktiniu duomenu, o paskirtos bausmes rušis bei trukme, nurodyti tik nuosprendžio rezoliucineje dalyje. Toks teismo nuosprendis, bausmes paskyrimo vei civiliniu ieškiniu priteisimo dalyje, negali buti laikomas nei teisetu, nei pagristu. Teismo padarytus pažeidimus galima ištaisyti nustatant ne tik bausmes rušies parinkimma bei civiliniu ieškiniu tenkinimo budus, bet ir išsamiai pagrindžiant padarytas išvadas, todel, teismo nuosprendis šiose dalyse del netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu (BPK 328 str. 4 p.) keiciamas, išdestant, teismo neišdestytus bausmes rušies parinkimo motyvus, konstatuojant ir motyvuojant bausmes parinkimo bei padarytu neturtiniu žalu dydžius.

Nuosprendžio turinys rodo, kad už padaryta nusikalstama veika teismas nutare E. V. skirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu. Asmeniui, padariusiam BK 281 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, istatymas numato dvi su laisves atemimu nesusijusias bausmes :

- teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemima arba

- bauda.

Bausme – tai valstybes prievartos priemone, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstama veika ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenes labui, tad josios rušies ir trukmes parinkimas, nustatymas ir motyvavimas nuosprendyje yra privalomi. Šiu reikalavimu pažeidimas rodo teismo nuosprendžio šioje dalyje nepagristuma ir neteisetuma, todel šioje dalyje nuosprendis keiciamas, konstatuojant ir pagrindžiant E. V. paskirta bausme.

Duomenys byloje patvirtina, kad del apelianto kaltes buvo ne tik sudaužytas svetimas turtas - automobilis, bet ir sužaloti trys asmenys. Policijos iskaitos duomenys rodo, kad apeliantas, vairuodamas automobili, ne karta pažeide KET reikalavimus (b.l. 66-68). Už padarytus KET pažeidimus jis pastoviai buvo baudžiamas tik baudomis. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu nuobaudu už KET pažeidimus, t.y. už autoivyki, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas bei už transporto priemones vairavima neblaiviame stovyje, galiojimo laikas nebuvo išnykes. Akivaizdu, kad apelianto baudimai baudomis buvo neveiksmingi, bei, kad šis jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Ne karta KET pažeides bei iš už tai skirtu nuobaudu (baudu) išvadu nedarantis asmuo, palikus jam teise vairuoti automobili, ir toliau keltu rimta pavoju visuomenei, todel, šiuo konkreciu atveju, teises nuteistajam vairuoti transporto priemone palikimas yra negalimas, tad ir pagrindo už padaryta nusikalstama veika ji nubausti su laisves atemimu nesusijusia bausme - bauda, nera. Siekimas paskirta bausme apriboti nuteistojo teises bei laisves visuomenes labui, šiuo konkreciu atveju igyvendintas gali buti tik nubaudus E. V. antraja su laisves atemimu nesusijusia bausme – teises užsiimti tam tikra veikla, t.y. teises vairuoti transporto priemones, atemimu. Sutinkamai su BK 45 str. 2 d., teise užsiimti tam tikra veikla gali buti atimama nuo vieneriu iki penkeriu metu. Teismo nuosprendžiu apeliantui teise vairuoti transporto priemones atimta žymiai trumpesniam laikui, t.y. dvejiems metams, todel, ši bausme ne tik savo rušimi, bet ir savo dydžiu, nera aiškiai per griežta. Tai, kad apeliantas po nuosprendžio paskelbimo, t.y. 2006 m. spalio 23 d. isidarbino vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pavojingumo visuomenes interesams, nepašalina ir pagrindo paskirtos bausmes keitimui i bauda, neduoda. Apeliacinis skundas šioje dalyje nepagristas ir atmetamas.

Nuo E. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentejusiai L. V. buvo nesunkiai, o nukentejusioms D. J. ir G. J. – nežymiai sutrikdytos sveikatos, tad tiek L. V., tiek ir G. J. igijo teises del žalos atlyginimo pareikšti byloje civilinius ieškinius kaltinamajam arba už kaltinamojo veika materialiai atsakingiems subjektams (BPK 109 str.). Ka jos ir padare. Nukentejusi L. V. iš atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo E. V. praše priteisti 10.000 lt., o nukentejusi G. J. – 2.000 lt. neturtines žalos atlyginimo. Teismas, to nekonstatuodamas ir istatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrisdamas, nukentejusiai L. V. priteise dali, t.y. 4863,20 lt., o nukentujusios G. J. ieškini patenkino pilnai. Padarytis neturtines žalos dydžio nenustatymas ir nepagrindimas išsamiais motyvais, patvirtina, kad teismo nuosprendis ir šioje dalyje yra ne tik neteisetas, bet ir nepagristas, todel kolegija ir šioje dalyje nuosprendi keicia, konstatuodama ir pagrisdama ieškiniu patenkinimo bei ju dydžiu nustatymo salygas.

Nukentejusios L. V. ieškininis pareiškimas rodo, kad ji, del lužusio rankos dilbio kaulo, skausma jaucia iki šiol ir, dirbdama stomatologe, buvusia sužalota ranka neistengia pilnai atlikti atskiru judesiu, todel nerimauja del savo ateities ir atsakomybes prieš pacientus. Ji gyvena viena ir del sugibsuotos rankos, namuose taip pat patyre nepatogumus, negaledama iprastai pasigaminti valgi, skalbti tvarkytis. Be to, ji nerimauja ir del autoivykio metu sužalotu dukros ir anukes bei del to, kad autoivykio metu sudaužius josios automobili, sumažejo ir josios galimybes bendrauti su artimaisiais.

Nukentejusios G. J. ieškininis pareiškimas rodo, kad autoivykio metu jai buvo sutrenkta krutine ir keliai, o josios mažametei dukrai Daliai – sutrenkta galva ir sumušta akis. Del ju ieškove patyre skausma, nepatogumus, išgyvenimus ne tik del dabarties, bet ir del dukros ateities. Nukentejusi nurodo, kad josios dukra iki šiol bijo važiuoti tuo paciu keliu, kad ji buvo labai išgasdinta, kad, bijodama patyciu, del sumuštos akies nejo i mokykla. Autoivykio metu buvo sužalota ir josios mama. Ji viena augina dvi dukras ir, netekus automobilio, sumažejo galimybes josios dukroms lankyti ivairius užsiemimus ir treniruotes, vykusius toli nuo namu, sumažejo josios šeimos galimybes bendrauti su artimaisiais, ir kelis kartus, važiuodama visuomeniniu transportu, velavo i darba, pakenkdama tuo savo reputacijai.

Nusikalstamos veikos, pasekmes – kuno sužalojimus, sukelusius fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus, emocine depresija, bendravimo galimybiu sumažejima ir kt., nukentejusios patyre, tad joms padaryta neturtine žala turi buti atlyginta. Taciau, atsižvelgus i nusikalstamos veikos padarinius, i žala padariusio asmens kalte, jos forma ir ruši, kaltinamojo ir nukentejusiuju turtine padeti, nukentejusiai L. V. padarytos turtines žalos dydi ( kuri yra atlyginta), i kaltinamojo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima bei vadovaujantis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentejusios L. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant žymiai mažesni jai padarytos neturtines žalos dydi, o nukentejusiai G. J. padaryta neturtine žala, yra pagrista ir nera aiškiai per didele, todel josios ieškinys tenkinamas pilnai (CK 6.250 str. 2 d.) del šiu aplinkybiu.

Akivaizdu, kad nukentejusios sužalotos buvo del nuteistojo E. V. kaltes. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargiu nusikaltimu kategorijai ir laikytinas dideliu neatsargumu, nes jis, automobilio vairavimo metu sukdamas i kaire ir, nepraleisdamas pirmumo teise turincio nukentejusiu automobilio bei su juo susitrenkdamas, neužtikrino elementaraus rupestingumo ir nesilaike atidumo reikalavimu. Taciau, nukentejusiai L. V. padaryto nusikaltimo pasekmes - nesunkus sveikatos sutrikdymai, gresmes josios gyvybei, nesukele, tad pagrindo kilusias pasekmes laikyti labai sunkiomis, nera. Sužalojimu, t.y. del rankos lužimo sukeltas fizinis skausmas taip pat negali buti priskiriamas prie labai didelio. Laikini sunkumai buityje namu ruošoje, dideles moralines skriaudos padarymo taip pat nerodo. Nedarbingumo faktas ir neigiamos pasekmes darbinei veiklai priskiriamos aplinkybems, reikšmingoms nustatant turtines žalos dydi. Todel, ivertinus visu bylos aplinkybiu visuma, E. V. kaltes forma, nusikaltimo pasekmes, padarytos turtines žalos dydi, dvasinius bei fizinius išgyvenimus, atsižvelgus i kaltininko ir nukentejusios turtine padeti, bei i tai, kad nukentejusi L. V. teismo nuosprendžiu konstatuotos neturtines žalos dydžio negincija, nustatoma, kad E. V. nusikaltimu L. V. buvo padaryta 4863,20 lt. (keturiu tukstanciu aštuoniu šimtu šešiasdešimt triju lt. 20 ct) neturtine žala.

Šio nusikaltimo metu nukentejusiai G. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Analogiškai sutrikdyta buvo ir josios mažametes dukros Dalios, gim. 1998 m. lapkricio 7 d., sveikata. Del jai ir mažametei dukrai padarytu sužalojimu bei automobilio sudaužymo nukentejusi, viena auginanti du vaikus, be fizinio skausmo, patyre nemažai dvasiniu išgyvenimu ne tik del saves, bet ir del motinos bei galvos trauma patyrusios dukros sveikatos ateityje, bei nepatogumu ir bendravimo galimybiu sumažejimo, konstatuojama, kad nusikaltimu nukentejusiai G. J. buvo padaryta 2000 lt. neturtine žala.

E. V. nusikalstama veika padare vairuodamas automobili „F. T.“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo, kaip transporto priemones valdytojo, civiline atsakomybe privalomuoju draudimu paprastaja draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UADB „(duomenys neskelbtini)“ apdrausta buvo pagal 2004 m. kovo 5 d. LR TPVCAPD istatyma. Sutinkamai su šio istatymo 11 str. 1 d., privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiuju treciuju asmenu, yra 500.000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 500 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100.000 euru del žalos turtui. Vadinasi, nukentejusioms padaryta neturtine žala privalo atlyginti draudikas, t.y. draudimo bendrove. Tais atvejais, kai visiškam žalos atlyginimui draudimo sumos nepakanka, faktines žalos skirtuma atlygina už žala atsakingas apdraustasis asmuo. Civiliniu atsakovu UADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patraukta ikiteisminio tyrimo metu ir, nors teismo posedyje josios atstovas nedalyvavo, taciau bendrove apie bylos nagrinejimo data ir laika žinojo, praše teismo byla nagrineti josios atstovui nedalyvaujant ir teismo priimto sprendimo, neskunde. Neskundžia nuosprendžio šioje dalyje ir apeliantas. Iš neturtines žalos atlyginimui skirtos 500 euru draudimines sumos, kiekvienai iš nukentejusiu teko po 863, 20 lt.. Matyti, kad draudimo bendroves turetos 500 euru sumos, skirtos neturtines žalos atlyginimui, visiškam neturtiniu žalu atlyginimui, nepakanka. Nukentejusiai L. V. neatlygintos neturtines žalos dali sudaro 4000 lt., o nukentejusiai G. J. – 1136, 80 lt., tad kiekvienai ju susidare neturtiniu žalu skirtumai priteisti iš kaltininko E. V..

Apeliantas, mažinti nukentejusioms iš jo priteistu neturtiniu žalu sumas prašo motyvuodamas tuo, kad jis turto ir piniginiu lešu neturi, gyvena tevo bute, niekur nedirba, motina mirusi, jis yra studentas ir teikia išlaikyma dukrai. Šie apelianto teiginiai pagrindo skundo tenkinimui šioje dalyje taip pat neduoda ir yra vertinami kritiškai. Teigdamas, kad su dukros motina pastoviai negyvena ir lešu dukros motinai dukros išlaikymui neduoda, kad jis yra bedarbis ir neturi nei turto nei piniginiu lešu, apeliantas pripažista, kad jis kasdien važineja savo automobiliu „Ford transit“, dažnai šiuo automobiliu vyksta i užsieni, iš savo lešu perka dukrai mokyklines prekes ir apranga, moka už savo neakivaizdines studijas, perka degalus, atsargines detales automobiliui, maista, drabužius sau, sumoka baudas už KET pažeidimus ir t.t.. O tai rodo, kad apelianto teiginiai del sunkios jo materialines padeties, nera teisingi, todel pagrindo skunde nurodytais motyvais mažinti nukentejusioms padarytu neturtiniu žalu sumas, nera. Vadinasi, ir šioje dalyje apelianto skundas yra nepagristas, todel atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistojo E. V. apeliacini skunda atmesti.

Kauno miesto apylinkes teismo 2006 m. spalio 9 d. nuosprendi del nuosprendyje netinkamai išsprestu kitu klausimu, pakeisti, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuojant ir motyvuojant bausmes rušies kaltinamajam E. V. paskyrima bei nukentejusiu L. V. ir G. J. civiliniu ieškiniu patenkinima ir joms padarytu neturtiniu žalu dydžio nustatyma.

Nustatyti, kad teismo nuosprendžiu konstatuotas teises vairuoti transporto priemones E. V. atemimas yra parinktas ir paskirtas šioje nutartyje išdestytais bausmes rušies paskyrimo motyvais.

Nustatyti, kad teismo nuosprendžiu nukentejusios L. V. pareikštas civilinis ieškinys del 10.000 lt. neturtines žalos atlyginimo, yra patenkintas iš dalies ir sumažintas, o nukentejusios G. J. civilinis ieškinys, pareikštas del 2.000 lt. neturtines žalos atlyginimo, patenkintas pilnai, šios nutarties aprašomojoje dalyje išdestytais motyvais.