- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-11725-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
- 2.4.1.1Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas
- 2.4.1.3Valdymo pabaiga
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.4.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Š. pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. Š.. V. Š. testamento nebuvo sudaręs. Ji yra vienintelė palikėjo turto paveldėtoja, t. y. įpėdinė pagal įstatymą. Po sutuoktinio mirties dėl palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė, VĮ „Registrų centras“ Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų. Jai kartu su sutuoktiniu V. Š. esant santuokoje, pirkimo ir pardavimo sutarties pagrindu nuosavybėn buvo įgytas turtas, butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,74 kv/m bendro ploto. Šį butą pirko už jos asmenines lėšas (šias lėšas jai paskolino močiutė), tačiau turtas įgytas pirkimo ir pardavimo sutarties pagrindu, todėl, nors ir įgytas už jos asmenines lėšas, tačiau traktuojamas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta, tačiau po V. Š. mirties, turtą paveldėjo ji, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Sutuoktinis iki mirties gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su palikėju šiame bute gyveno ir ji. Šias aplinkybes pagrindžia pažymos apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat šiame bute liko gyventi ir po sutuoktinio mirties, po kurio mirties likusį turtą (butą) ji prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Dėl visiško Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo klausimus nežinojimo, prašymo notarui dėl palikimo priėmimo ji neparašė ir paveldimo turto nenurodė, tačiau, kaip minėta, po V. Š. mirties, palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, rūpintis paveldėtu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į V. Š. priklausantį turtą išdavimo klausimu. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti bei prižiūrėti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Š. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonėje „Registrų centras“ V. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - Butą/patalpą – kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtas butas - kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. Š. nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas J. Š. ir V. Š. santuokos metu. Po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė J. Š. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad J. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Kadangi J. Š. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. Š. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą - kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 2018 metais. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas-kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė J. Š. ir jos sutuoktinio V. Š. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinio V. Š. mirties ir po to, J. Š., gyveno bute -kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto savivaldybės, Naujosios Vilnios seniūnijos 2018-04-05 pažymos Nr. (2018-42403-PD)-620 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. Š. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. I. ir N. C., kurie pažinojo V. Š., patvirtino aplinkybes, kad J. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties ir toliau liko gyventi bute- kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimo čekiai, UAB „Ignitis“ 2020-02-04 informacija apie apmokėtą elektros energiją, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2020-02-04 Ataskaita su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pažyma, UAB „Priemiestis“ 2020-02-04 pažyma patvirtina, kad visi mokesčiai už butą-kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), mokami, jokių įsiskolinimų nėra. Nuosavybės teisė į butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. Š. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. Š. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po V. Š. mirties, tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. Š. priėmė palikimą po sutuoktinio V. Š. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.