Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P. , gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 135 str. 2 dalies 3 punktą.

S. P. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra ji, 2010-02-28 apie 20.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo šeimos nariui - sugyventiniui F. S. į nugaros kairės pusės petį, tokiu būdu padarydama F. S. kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje nugariniame paviršiuje su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje-sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį, sugyventinį F. S. .

Apklausta kaltinamąja S. P. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad jai būnant namuose (datos tiksliai neprisimena) namo girtas grįžo jos sugyventinis F. S. . Iš kambario ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą, išbėgo pažiūrėti kas atsitiko, pamatė F. S. sužalotą ranką ir suprato, kad jis išdaužė kambario durų stiklą. Tuomet, būdamas labai susijaudinusi, su rankoje turėtu peiliu jam įdūrė į kairį petį. Iš karto po to, F. S. išbėgo iš namų pas kaimynus, kurie ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvažiavus greitajai medicininei pagalbai, ji išėjo į kiemą ir matė kaip F. S. buvo išvežtas į ligoninę. Ji pati su juo nebendravo, nes jie tarpusavyje buvo susipykę. Po to, kai jis dvi dienas negrįžo namo, ji ieškojo jo ligoninėse, o sužinojusi kur yra gydomas jį lankė, rūpinosi juo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Be to, kaltinamoji parodė, kad turi tris vaikus, du iš jų mažamečiai, neįgalūs.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti kaltinamosios S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.62-64), kur ji parodė, kad su F. S. kartu gyvena apie 10 metų. Augina vieną, 5 metų vaiką. Šiuo metu ji nedirbanti. F. S. irgi nedirbantis. F. S. , maždaug kartą į savaitę, piktnaudžiauja alkoholiu, po ko kelias paras negrįžta namo. Dėl tokio jo elgesio šeimoje kyla tarpusavio konfliktai. Pastarasis, būdamas išgėręs, būna agresyvus, kartais bando ją sumušti. Kai jis yra blaivus, būna normalus, nekonfliktiškas, geras žmogus. 2010-02-28 apie 20.00 val., F. S. girtas grįžo namo. Ji tuo metu buvo kitame namo kambaryje. Kur jis buvo ir su kuo gėrė ji nežino. Būdama namie peiliu skuto obuolį ir jį valgė. Tuo metu išgirdo kaip ant grindų krenta indai, o neužilgo išgirdo, kad kažkur dūžta stiklas. Išgirdusi šį garsą, ji išbėgo į koridorių, kur pamatė, kad F. išdaužė kito kambario durų stiklą. Matė kaip iš jo dešinės rankos bėga kraujas, suprato, kad F. susižalojo sudaužęs stiklą. Dėl šios priežasties ji pradėjo šaukti ant F.. Prisimena, kad F. S. irgi pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Dėl to ji dar labiau supyko ir laikydama dešinėje rankoje peiliuką, kuriuo skuto obuolį, dūrė jam vieną kartą į nugarą, į kairės pusės petį. Peiliukas liko jos rankoje. Ar F. pradėjo kraujuoti nematė, kadangi jis buvo apsirengęs striukę. Po smūgio F. išbėgo iš namo ir nubėgo pas kaimyną, vardu V.. Kaimynas iškvietė F. greitąją medicinos pagalbą. Peiliukas, kuriuo ji dūrė F. į nugarą yra paprastas, nedidelis, virtuvinis peilis. Ji gailisi dėl savo tokio poelgio, atsiprašė F.. F. S. jai atleido ir jie toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina bendrą vaiką. Teigia, kad įvykio metu buvo blaivi.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. patvirtino savo parodymus patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 67-72). Teisme kaltinamoji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis F. S. teisme atsisakė duoti parodymus (LR BPK 82 str.).

Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo F. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis parodė, kad apie 10 metų gyvena su savo sugyventine S. P. . Kartu augina bendrą penkių metų vaiką. Su ja veda bendrą ūkį. Jis šiuo metu nedirba. Tarpusavio konfliktai su sugyventine S. P. kyla dėl S. alkoholio vartojimo. Jis alkoholį vartoja saikingai. 2010 vasario mėn., datos tiksliai neprisimena, vakare, jis gįžo namo, būdamas neblaivus. Namie jis pavalgė. Būdamas namie išgirdo kaip S. P. pradėjo jam kažką sakyti, šaukti, dėl ko jis susinervino ir ranka sudavė į kambario durų stiklą. Stiklas sudužo, o jis susipjaustė sau ranką. Jie pradėjo konfliktuoti. Tuo metu, kai mėgino artėti prie išėjimo lauko durų, S. P. priėjo ir vieną kartą, kuria ranka tiksliai neprisimena, dūrė jam į nugarą. Po šio smūgio jis atsisuko, bet ką tuo metu rankoje laikė ir kokiu daiktu jam dūrė S. P. , nepastebėjo. Po to pajuto, kad nugaroje darosi šlapia, kad kažkas teka. Jis pagalvojo, kad S. P. dūrė jam peiliu, jis iš karto išbėgo iš namo ir nuėjo pas kaimyną vardu V.. Kaimynas iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio metu sugyventinė S. P. jam irgi pasirodė neblaivi. Su S. jis iškarto susitaikė, pastaroji atsiprašė. Kadangi su S. P. jie yra šeima, augina bendrą vaiką, veda bendrą ūkį, jis S. atleido. Su S. ketina gyventi kartu ir toliau (t.1, b.l.17-18,19-20,21).

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2010 03 01 buvo apžiūrėta įvykio vieta, tai yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad vieno kambario durys yra be stiklo (t.1, b.l.12-16).

Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad S. P. pateikė virtuvinį peilį (t.1, b.l.46), kuris buvo apžiūrėtas, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti (t.1, b.l.47-50).

2010 07 26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad F. S. padaryta: kiauryminė durtinė- pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje nugariniame paviršiuje su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, paveikus duriančiai-pjaunančių daiktu; pjautinės žaizdos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir riešo srityje su alkūninio lenkėjo sausgyslės pažeidimu, paveikus pjaunančiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-02-28). Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos; atskirai pjauta žaizda dešinio riešo srityje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atskirai pjautinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad pjautinės žaizdos dešinėje rankoje galėjo atsirasti sudaužus durų stiklą; durtinės- pjautinės žaizdos nugaroje nebūdingos savęs žalojimui (t.1, b.l.29-30).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios S. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 dalies 3 punktą. Byloje nustatyta, kad S. P. tyčia sudavė smūgį peiliu į kairį petį savo šeimos nariui – sugyventiniui F. S. , su kuriuo gyvena kartu bei veda bendrą ūkį daugiau nei dešimt metų, augina bendrą vaiką, padarydama jam sunkų sveikatos sužalojimą dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, - ji, suduodama smūgį peiliu F. S. į kairį petį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių savo veiksmų gali sunkiai jį sužaloti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu, S. P. padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka LR BK 135 str. 2 dalies 3 punktą, t.y. jis sunkiai sužalojo savo šeimos narį (Įstatymo Nr.X-1597 2008 06 12 redakcija, Valstybės Žinios 2008 06 27).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamoji S. P. anksčiau neteista (t.1,b.l.78), tačiau jos atžvilgiu yra priimtas 2006 06 20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, iš kurio turinio matyti, kad ji jau buvo nesunkiai sutrikdžiusi F. S. sveikatą (t.1. b.l.79-80), bausta administracinėmis nuobaudomis už nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ir kitus teisės pažeidimus (t.1, b.l.81-83), nedirba, byloje nėra duomenų apie jos legalų pragyvenimo šaltinį, be to, nepateikta duomenų, ir apie, tai kad jis dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali dirbti ar užsiimti kita visuomenei naudinga veikla, psichiatrijos ligoninėje negydyta (t.1, b.l.85), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.1, b.l.86). Ji gi turi tris vaikus, vienas iš jų pilnametis, kiti du – mažamečiai, gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais (t.1, b.l.75-76). Sūnus D. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra neįgalus.

Kaltinamosios S. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (jis, būdamas neblaivus, namuose triukšmavo, sudaužė durų stiklą, provokuodamas kaltinamąją) – LR BK 59 str. 1 d. 6 p., be to, ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad S. P. padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), nusikaltimas įvykdytas panaudojant peilį, kuriuo buvo sužalota gyvybiškai svarbi žmogaus kūno vieta – krūtinės ląsta.

Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai S. P. turi būti paskirta inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos minimalią trukmę. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo F. S. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, - nukentėntėjusysis F. S. jai atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, jokių pretenzijų jai neturi, teismo posėdyje prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismas pažymi ir tai, kad LR BK 62 str., reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nuostatos kaltinamosios S. P. atžvilgiu negali būti taikomos, kadangi šiuo atveju nėra nustatyta įstatyme nurodytų privalomų sąlygų. Pagal LR BK 62 str. 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: 1) asmuo savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina ar pašalina turtinę žalą. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra nustatyta. Be to, nėra pagrindo kaltinamosios atžvilgiu taikyti ir BK 62 str. 2 dalies nuostatas, kadangi taip pat nėra nustatyt visų privalomų įstatyme numatytų sąlygų. Nors iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamosios sūnus D. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, o sūnus M. P. , gimęs (duomenys neskelbtini) yra mažametis, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad kaltinamoji S. P. viena juos prižiūri ir išlaiko, o jai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam juos prižiūrėti. Byloje nustatyta, kad ji gyvena kartu su nukentėjusiuoju F. S. , veda bendrą ūkį, kartu augina vaikus, jie abu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl darytina išvada, kad ne tik kaltinamoji S. P. , bet ir nukentėjusysis gali prižiūrėti ir išlaikyti vaikus.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 5242,32 litų sumai ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi jis pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, F. S. gydymo išlaidas sudarė 5242,32 Lt (t.1.b.l.33-34,37-41). Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iš kaltinamosios S. P. išieškotina 5242,32 litų Valstybinės ligonių kasos naudai, patirtai žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės bylai ir saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugojimo kameroje (t.1, b.l.51), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 dalies 3 punkte (2008 06 12 Įstatymo Nr.X-1597 redakcija) ir nuteisti ją 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš S. P. 5242,32 Lt (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du litus 32 centus) Valstybinės ligonių kasos naudai, F. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai ir saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugojimo kameroje – peilį - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.