- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-345-81/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00021-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Pareiškėjas
- L. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolosnkienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant pareiškėjui L. T., asmeniui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria L. T. privataus kaltinimo skundas nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. T. apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė: 1) pradėti baudžiamąjį procesą V. V. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse (toliau LR BK) 154 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., numatytų nusikalstamų veikų bei patraukti V. V. baudžiamojon atsakomybėn; 2) pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu pradėtame baudžiamajame procese; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priimti skubų teismo sprendimą V. V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių jo atsiskaitomosiose sąskaitose areštą, pareikšto reikalavimo 200000 Lt sumai; 4) priteisti pareiškėjui iš V. V. neturtinę žalą 200000 Lt; 5) priteisti pareiškėjui iš V. V. penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti pareiškėjui iš V. V. bylinėjimosi išlaidas; 7) atsižvelgdamas į tai, jog civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas vadovaujantis LR CK ir LR CPK nuostatomis, jeigu teismas manytų, jog pareiškimas, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant galimiems ieškinio trūkumams, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiant mutatis mutandis taikant LR CPK 147 str. nuostatas.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi L. T. skundo nepriėmė ir jį grąžino. Teismas nustatė, jog pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų nukentėjusiojo skundui dėl privataus kaltinimo palaikymo teisme formos ir turinio reikalavimų.
L. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 nutartį, prašo ją panaikinti ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą pradėti privataus kaltinimo procesą V. V. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 54 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., pripažinti jį civiliniu ieškovu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš V. V. neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje L. T. prašė panaikinti apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais, V. V. prašė atmesti pareiškėjo skundą.
Aukštesnysis teismas sprendžia, jog L. T. skundas atmetamas.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (LR BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla.
Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas bei teisė į gynybą (LR BPK 7 ir 10 straipsniai). LR BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimo.
Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo išreiškiama asmens valia, esant pagrindui pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, jo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde.
Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad skundas (pareiškimas) neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, pagal kuriuos, be kitų duomenų, skunde turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad L. T. prašyme išdėstytas kaltinimas yra neaiškus ir netikslus LR BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme. Kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka skundo autorius turėjo nurodyti kuo pasireiškė nusikalstama veika, jos padarymo vieta, laikas ir kitos esminės aplinkybės, pareiškime apsiribota tik tam tikros veikos aplinkybių, paimtų iš konteksto kitose bylose, aprašymu. Teisingai pažymėta, kad nebuvo pateikti rašytinai įrodymai, patvirtinantys, jog L. T. ankstesnė pavardė buvo Gudzinskas.
Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti LR BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.
Pažymėtina, jog tik apylinkės teisme priėmus skundą ir iškėlus baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, apylinkės teisme būtų sprendžiami kiti prašymai, nurodyti L. T. skunde. Aukštesnysis teismas šiuo atveju patikrina apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, teisėtumą ir pagrįstumą ir tokių prašymų kaip pripažinti asmenį civiliniu ieškovu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti žalą ar panašiai, nesprendžia.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 2013 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teisimo nutartis, kuria atsisakyta priimti L. T. skundą, teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai išdėstyti atsisakymo priimti skundą motyvai, todėl teismo nutarties naikinti L. T. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. L. T. skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.
Šios nutarties priėmimas neužkerta kelio L. T. tinkamai įvykdyti LR BPK 412 str. reikalavimus ir pateikti teismui tinkamai ir įstatyme reikalaujamo turinio surašytą skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
L. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.