Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Redai Stonikienei, Vidai Suslikienei, dalyvaujant:

atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jurgitai Einorytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. L., V. V., J. M. dėl administracinio akto panaikinimo, paveldėjimo liudijimo, pirkimo – pardavimo sutarčių dalyje pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, tretieji asmenys: Kupiškio rajono notarų biuro notarė Milda Milutienė, Rokiškio rajono 1-o notarų biuro notarė Rita Šabanskienė, Rokiškio rajono 3-o notarų biuro notarė Valdemara Vaičekonienė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdija kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą bei prašo: 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimą Nr. 16-69434-11305 dėl neatlygintinio 1,4200 žemės sklypo dalies (0,4300 ha), kuri patenka į (duomenys neskelbtini) su gyvenviete, nuosavybės teisės atkūrimo J. V.; 2) pripažinti negaliojančiu Rokiškio r. 1-o notarų biuro notarės Ritos Šabanskienės patvirtintą 2006-07-12 paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo V. V. paveldėjo 1,4200 ha žemės sklypo dalį (0,4300 ha), kuri patenka į (duomenys neskelbtini) su gyvenviete, teritoriją, įregistruotą Kultūros vertybių registre; 3) pripažinti negaliojančia Rokiškio r. 3-o notarų biuro notarės Valdemaros Vaičekonienės 2006-07-28 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ir 2006-07-28 žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, kuriais V. V. 1,4200 ha žemės sklypo dalį (0,4300 ha), kuri patenka į (duomenys neskelbtini) su gyvenviete, teritoriją, įregistruotą Kultūros vertybių registre, pardavė J. M.; 4) pripažinti negaliojančia Kupiškio r. notarų biuro notarės Mildos Milutienės 2005-04-27 patvirtintą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė I. L. 0,4200 ha ploto žemės sklypo dalį (0,1000 ha), kuri patenka į (duomenys neskelbtini) su gyvenviete, teritoriją, įregistruotą Kultūros vertybių registre; 5) taikyti restituciją: priteisti iš valstybės atsakovui J. M. 454,23 Lt už valstybei natūra gražintą 0,4300 ha ploto žemės sklypą, I. L., - 6,66 Lt už valstybei natūra gražintą 0,1000 ha ploto žemės sklypą. Ieškinyje nurodė, jog 2000-04-05 Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. 582ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje“ patvirtino Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės ir miškų sklypų ribas, piliečių, kurie norės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašą. Į šį sąrašą 109 eilės numeriu įrašytas J. V., 139 eilės numeriu - I. L.. Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimu Nr. 16-69434-11305 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. V.“ buvo nuspręsta J. V. atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,83 ha žemės, vietoj jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendrą 1,97 ha žemės, esančius Panevėžio apskrities Kupiškio r., Aukštupėnų ir Bagdonių k. 2006-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypus paveldėjo V. V., kuris žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė atsakovui J. M.. Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-05 įsakymo Nr. 582ž pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2003-02-17 įregistruotas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,4200 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2005-04-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 0,4200 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei I. L.. Kupiškio rajono valdyba 1993 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 153 „Dėl archeologijos, istorijos ir architektūros paminklų teritorijų, apsaugos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų patvirtinimo“ patvirtino archeologinio paminklo (duomenys neskelbtini) ir senovinės gyvenvietės planą. Šiuo planu nustatyta 8,4 ha paminklo (duomenys neskelbtini) teritorija, paminklo apsaugos zona – 3,5 ha, saugomo gamtinio landšafto zona – 54,9 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl paskelbimo kultūros paminklu“ Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete (A525KP) paskelbtas kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete (A525KP) pripažintas valstybės saugomu nuo jo įregistravimo registre dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-07 nutarimu Nr. 193 „Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksploatuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, sąrašų patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) su gyvenviete (A525KP) įrašytas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių sąrašą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-02-07 įsakymu Nr. ĮV-82 „Dėl Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos ribų planą bei paveldo tvarkos projektą. Nustatytas vertybės teritorijos plotas – 8547 m². Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba, patikslinusi valstybės saugomą kultūros vertybę Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas – 23819) nustatė, kad į jos teritoriją ir apsaugos zoną patenka privačios žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, jog Panevėžio apskrities viršininko administracija, nesuderindama Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, žemės sklypų planų su Kultūros paveldo departamentu, pažeidė imperatyvius Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 str. 8 d. reikalavimus, taip pat atkurdama nuosavybės teises į 0,4300 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydama 0,1000 ha valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo kadastrinis Nr. 5707/0016:102, kurie patenka į teritoriją, priskiriamą prie Žemės reformos įstatymo 13 str. 6 p. minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Teigia, jog ginčo sklypai (0,4300 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1000 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl negali būti privatinės nuosavybės objektu. Ginčijamu Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, paveldėjimo teisės liudijimu ir pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeista išimtinė valstybės nuosavybės teisė, todėl ieškovė reikalauja iš dalies panaikinti civilines teisines pasekmes sukėlusį Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimą Nr. 16-69434-11305. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turėtų būti panaikintinas Rokiškio rajono 1-o notarų biuro notarės Ritos Šabanskienės patvirtintas 2006-07-12 paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo patvirtinta, jog Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimu Nr. 16-69434-11305 suteiktą J. V. turtą, 1,4200 ha žemės sklypą, paveldi V. V. dalyje dėl 0,4300 ha ploto žemės, o Rokiškio rajono 3-o notarų biuro notarės Valdemaros Vaičekonienės patvirtinta 2006-07-28 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2006-07-28 žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas, kuriomis V. V. pardavė ir perdavė 1,4200 ha ploto žemės sklypą, atsakovui J. M. dalyje dėl 0,4300 ha žemės bei Kupiškio rajono notarės Mildos Milutienės patvirtinta 2005-04-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Panevėžio apskrities viršininko administracija, atstovaujama V. Jakštonienės pardavė 0,4200 ha žemės sklypą atsakovei I. L. dalyje dėl 0,1000 ha žemės, pripažintinos negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė prašo pripažinus negaliojančia dalyje 2005-04-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, iš atsakovės I. L. grąžinti natūra 0,1000 ha ploto žemės sklypą, jai gražinant patirtas turto įgijimo išlaidas. Pagal 2005-04-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, I. L. už 2 ha žemės sumokėjo 133.31 litų investicinių čekių. Už 0, 1000 ha žemės sklypą sumokėta 6,66 Lt. (133,31:200x10=6.66). Taip pat valstybė įpareigotina paskutiniam turto įgijėjui atsakovui J. M., iš kurio turtas grąžintinas natūra, atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas. Pagal 2006-07-28 pirkimo-pardavimo sutartį, J. M. už 1,4200 ha žemės sklypą sumokėjo 1500 Lt. Už 0,4300 ha žemės sklypą J. M. sumokėjo 454,23 Lt. ( 1500:142x43= 454, 23 Lt).

Trečiasis asmuo Kupiškio rajono notarų biuro notarė Milda Milutienė prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra ir nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes šioje byloje, neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo.

Atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovė J. Einorytė teismo posėdyje patvirtino, jog atkuriant nuosavybę, formuojant sklypus, juos perleidžiant buvo padaryta klaidų, Žemės reformos projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, kaip tai buvo reikalaujama.

Atsakovė V. V. parodė, jog jos sutuoktiniui V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, esantį Kupiškio r., Aukštupėnų k., šį sklypą jis vėliau pardavė J. M..

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2000-04-05 Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. 582ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje“ patvirtino Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės ir miškų sklypų ribas, piliečių, kurie norės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašą. Į šį sąrašą 109 eilės numeriu įrašytas J. V., 139 eilės numeriu - I. L. (I tomas, b.l.21-30). Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimu Nr. 16-69434-11305 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. V.“ buvo nuspręsta J. V. atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,83 ha žemės, vietoj jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendrą 1,97 ha žemės, esančius Panevėžio apskrities Kupiškio r., Aukštupėnų ir Bagdonių k. (I tomas, b.l.34). 2006-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. IRRŠ-5023, pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypus paveldėjo V. V. (II tomas, b.l.47). V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5707/0016:92, 2006-07-28 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. IVVR-4606, pagrindu pardavė J. M. ir perdavimo-priėmimo aktu perduotas J. M. (I tomas, b.l.35-36). Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-05 įsakymo Nr. 582ž pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2003-02-17 įregistruotas (registro Nr. 57/21874) 0,4200 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko administracija, atstovaujama Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos Valytės Jakštonienės, 2005-04-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1206, pagrindu 0,4200 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė I. L. (I tomas, b.l.37). Registre Nr. 57/17388 ir registre Nr. 57/21874 įregistruotas juridinis faktas, jog nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), įregistravimo pagrindas Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, 2013-01-15 Nr. KPD-VL-249. Kupiškio rajono valdyba 1993 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 153 „Dėl archeologijos, istorijos ir architektūros paminklų teritorijų, apsaugos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų patvirtinimo“ patvirtino archeologinio paminklo AR-555 Kupiškio piliakalnio ir senovinės gyvenvietės planą. Šiuo planu nustatyta 8,4 ha paminklo AR-555 teritorija, paminklo apsaugos zona – 3,5 ha, saugomo gamtinio landšafto zona – 54,9 ha (I tomas, b.l.46-50). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl paskelbimo kultūros paminklu“ Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete (A525KP) paskelbtas kultūros paminklu (I tomas, b.l. 54-56). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete (A525KP) pripažintas valstybės saugomu nuo jo įregistravimo registre dienos (I tomas, 57-59). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-07 nutarimu Nr. 193 „Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksploatuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, sąrašų patvirtinimo“ Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete (A525KP) įrašytas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių sąrašą (I tomas, b.l.60-65). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-02-07 įsakymu Nr. ĮV-82 „Dėl Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 23819, buvęs kodas A525KP) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos ribų planą bei paveldotvarkos projektą. Nustatytas vertybės teritorijos plotas – 8547 kv.m (I tomas.b.l.80-81).

Ieškinys dalyje tenkinamas, dalyje yra tvirtinama taikos sutartis ir byla nutraukiama.

Dėl ieškinio senaties. Tiek atsakovas J. M., tiek atsakovės V. V. atstovas advokatas E. Baršys prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 30 dienų terminas nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas, ir asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia, ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys administraciniame procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl jų nuomone, viešąjį interesą pažeidžiančio administracinio akto jie gali per 30 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog apie tai, kad 2000 m. balandžio 5 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 582ž dalyje buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, gauti 2014 m. liepos 16 d. (T. 1, b.l. 12-17 ),gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus raštą. Būtent šie gauti visi duomenys leido daryti išvadą, kad yra pažeistas viešas interesas. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2014 m. rugpjūčio 12 d., tai yra nepraleidus įstatymo nustatyto 30 dienų termino. Todėl atsakovo J. M., atsakovės V. V. atstovo prašymai taikyti ieškinio senatį yra nepagrįsti.

Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti administracinio akto dalies, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo dalies akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Kupiškio rajono valdyba 1993 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 153 „Dėl archeologijos, istorijos ir architektūros paminklų teritorijų, apsaugos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų patvirtinimo“ patvirtino archeologinio paminklo AR-555 Kupiškio piliakalnio ir senovinės gyvenvietės planą. Šiuo planu nustatyta 8,4 ha paminklo AR-555 teritorija, paminklo apsaugos zona – 3,5 ha, saugomo gamtinio landšafto zona – 54,9 ha (I tomas, b.l. 46-50). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl paskelbimo kultūros paminklu“ Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete (A525KP) paskelbtas kultūros paminklu, nustatyta, jog jam taikomas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata (I tomas, b.l. 54-56). 2000-04-05 Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. 582ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje“ patvirtino Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės ir miškų sklypų ribas, piliečių, kurie norės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašą. Į šį sąrašą 109 eilės numeriu buvo įrašytas J. V. (I tomas, b.l.21-30). Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimu Nr. 16-69434-11305 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. V.“ buvo nuspręsta J. V. atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,83 ha žemės, vietoj jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendrą 1,97 ha žemės, esančius Panevėžio apskrities Kupiškio r., Aukštupėnų ir Bagdonių k. (I tomas, b.l.34). 2006-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. IRRŠ-5023, pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypus paveldėjo V. V. (II tomas, b.l.47). V. V. 1,42 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5707/0016:92, esantį Kupiškio r. sav., Aukštupėnų k., 2006-07-28 pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. IVVR-4606, už 1500 Lt pardavė ir perdavimo – priėmimo aktu perdavė J. M. (I tomas, b.l.35-36). Taip pat nustatyta, jog dalis sklypo (0,43 ha), kuri buvo minėtais administraciniais, sutartiniais santykiais perduota atsakovui J. M., patenka į kultūros vertybės (Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete (A525KP)) teritoriją (b.l. 38-39, 42, 46-50, 66-70, 71-79, 81). Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 6 d. (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., žemė neprivatizuojama (neperleidžiama privačion nuosavybėn), jeigu ji yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų valdos statinių. Šalys iš esmės neginčija, jog Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete yra priskiriami nekilnojamosioms kultūroms vertybėms, visi ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimami aktai, kurie gali turėti įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turėjo būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, galiojusio nuo 2000-05-17 iki 2001-05-09, 5 straipsnio 8 dalies reikalavimai). Tas pats straipsnis numatė, jog nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Visi sandoriai, kurie gali turėti įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, tarp jų ir apskrities viršininko sprendimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, nesuderinti su tuometiniu Kultūros vertybių apsaugos departamentu, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, remiantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Tai yra iš esmės užtenka konstatuoti šias aplinkybes tam, kad sandoriai būtų pripažinti niekiniais, todėl nesutinkama su atsakovo J. M. atsiliepime suderinamumo nesilaikymą įvardintu kaip nereikšmingu procedūriniu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti administracinius aktus, su jais susijusius kitus sandorius. Teismo posėdyje taip pat buvo keliamas ginčas, ar tuo metu, kai buvo rengiamas ir tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje, Aukštupėnų piliakalnio ir jo gyvenvietės teritorija pateko į ginčo sklypą. Kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktų, priedų (I tomas, b.l. 66-79), VĮ Registrų centro išrašų (I tomas, b.l. 38-39), tai, kad Aukštupėnų piliakalnio ir jo gyvenvietės teritorija patenka į šiuo J. M. nuosavybės teise priklausantį sklypą (0,43 ha), buvo išviešinta 2013 m. sausio 28 d. po to, kai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, atlikusi tyrimą, surašė aktą Nr. KPD-VL-249. Tačiau ši aplinkybė nepašalina Panevėžio apskrities viršininko, turėjusio administracinį aktą, kuriuo buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pagrindais suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, atsakomybės ir nesudaro pagrindo teigti, jog šioje dalyje, kurioje projektu buvo patvirtinta Aukštupėnų piliakalnio ir jo gyvenvietės teritorijos dalis bei perduota kitiems asmenims, yra galiojantis. Tai, kad tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, atsakingi už projekto parengimą, privalėjo žinoti apie kultūros vertybės dalies įtraukimą į asmenims perleidžiamos žemės ribas, netiesiogiai patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovė J. Einorytė, trečiasis asmuo A. Umbrasas. Nors tiek atsakovės V. V. atstovas advokatas E. Baršys, atsakovas J. M. bandė teigti, kad šios ribos dėl modernių technologijų atsiradimo, kosmoso įtakos galėjo pasikeisti, tam jie pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Todėl teismas pripažįsta, jog Panevėžio apskrities viršininko 2000-09-12 sprendimo Nr. 16-69434-11305 dalis dėl neatlygintinio 1,4200 žemės sklypo dalies (0,4300 ha), kuri patenka į Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete, nuosavybės teisės atkūrimo J. V. yra niekinis bei pripažįstamas negaliojančiu. Panaikinus šio norminio akto dalį, yra naikinami ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis, pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto dalys, nes neteisėtai įgyto turto paveldėjimas, jo perleidimas kitiems asmenims negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui, taip pat taikoma ir restitucija (CK 6.145 str. 1 d.), tačiau ji taikoma ne tarp visų sandorius sudariusių asmenų, bet tarp valstybės ir paskutinio turto įgijėjo – atsakovo J. M.. Teismas pripažįsta, jog atsakovė V. V., V. V. teisių perėmėja, kurios sutuoktiniui neteisėtu administraciniu aktu atkurta nuosavybės teisė į dalį sklypo ir kuris šį turtą pirkimo–pardavimo sandoriu perleido atsakovui J. M., t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti, ji neįpareigotina grąžinti turto įgijėjui pagal sandorį atitinkamą dalį gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas pripažintinas baigtu. Pagal CK 6.147 str. nuostatas, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Ieškovė, palaikanti ieškinį, prašo iš valstybės atsakovui J. M. priteisti 133,51 € (454,23 Lt), tai yra tokią pinigų sumą, kurią jis sumokėjo V. V. už 0,43 ha žemės sklypą. Tačiau byloje nustatyta, jog restitucija vykdoma dėl valstybės pareigūnų kaltės, kad atsakovas J. M. būtų nesąžiningas dėl šios restitucijos taikymo, nenustatyta, todėl iš valstybės atsakovui J. M. priteisiami ne 133,51 €, o 308,36 €, arba didžiausia 0,43 ha žemės sklypo vertė pagal sandorio sudarymo dieną buvusią vidutinę sklypo rinkos vertę (I tomas, b.l. 35) (CK 6.147 str. 2 d.). Atsakovas J. M., remdamasis CK 4.96 str. 2 d., nurodo, jog jis yra sąžiningas įgijėjas, pagal to straipsnio nuostatas kaip ir negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas prarado tokį daiktą dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, tačiau atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. nuostatas dėl istorijos, kultūros objekto priskyrimo išimtinei valstybės nuosavybei, į CK 4.7 str. 2 d. nuostatas dėl tokių daiktų išėmimo iš apyvartos pripažįstama, jog tokie sandoriai, kuriais pažeidžiant nustatytą tvarką sukuriama nuosavybės teisė į daiktus, išimtus iš apyvartos, yra niekiniai, negaliojantys nuo pat sudarymo momento ir CK 4.96 str. tokiais atvejais netaikoma. Nes kitu atveju tektų pripažinti, jog dėl tam tikrų pareigūnų savo funkcijų neatlikimo būtų galimos situacijos, jog išimtinė valstybės nuosavybė transformuotųsi į privačią nuosavybę, jos nebūtų galima išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų, išskyrus tuos atvejus, kai tokie pareigūnų veiksmai būtų pripažįstami nusikalstamais veiksmais.

Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2000-04-05 Panevėžio apskrities viršininkas tuo pačiu įsakymu Nr. 582ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje“ patvirtino Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės ir miškų sklypų ribas, piliečių, kurie norės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašą, į kurį 139 eilės numeriu įrašyta I. L.` (I tomas, b.l.21-30). 2005-04-27 Panevėžio apskrities viršininko administracija, atstovaujama Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos Valytės Jakštonienės, Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-05 įsakymo Nr. 582ž pagrindu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1206, I. L. pardavė 0,4200 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (I tomas, b.l.37). Taip pat nustatyta, jog dalis sklypo (0,10 ha), kuri buvo minėtais administraciniais, sutartiniais santykiais perduota atsakovei I. L., patenka į kultūros vertybės (Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete (A525KP)) teritoriją (I tomas, b.l. 40-41, 43, 46-50, 66-70, 71-79, 81). Iš esmės taip pat būtų pagrindas naikinti administracinį aktą toje dalyje, taip pat pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šalys pateikė taikos sutartį dėl šių reikalavimų, šia sutartimi išsprendė klausimus, susijusius su žemės sklypo dalies, įeinančios į kultūros vertybės teritoriją, grąžinimo valstybei, kompensavimo atsakovei, ši sutartis viešajai tvarkai neprieštarauja, todėl yra tvirtinama, o civilinė byla toje dalyje nutraukiama. Šalimis žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 29,11 € išlaidų, taip pat turėtų būti sumokamas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė, teikdama ieškinį buvo atleista (82 €), bei valstybės patirtos atsakovės V. V. atstovavimo išlaidos (194,99 €) pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio VGTPT sprendimą Nr. SP1-01860 (2 tomas, b.l. 88). Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, kuri iš esmės atsakinga už neteisėtus veiksmus, yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kitų atsakovų, atsižvelgus į tai, jog neteisėtą nuosavybės ginčijamoje dalyje ar projekto patvirtinimą atkūrimą sąlygojo valstybės institucijos – tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos – veiksmai, kitų atsakovų veiksmai jokios įtakos sprendimų priėmimui neturėjo, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jų prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dalyje tenkinti visiškai.

Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 16-69434-11305 dėl neatlygintinio 1,4200 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Aukštupėnų k. v., dalies (0,4300 ha), kuri patenka į Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete, nuosavybės teisės atkūrimo J. V..

Pripažinti negaliojančiu Rokiškio r. 1-o notarų biuro notarės Ritos Šabanskienės patvirtintą 2006 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo V. V. paveldėjo 1,4200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštupėnų k. v., dalį (0,4300 ha), kuri patenka į Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete, teritoriją, įregistruotą Kultūros vertybių registre.

Pripažinti negaliojančia Rokiškio r. 3-o notarų biuro notarės Valdemaros Vaičekonienės 2006 m. liepos 28 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ir 2006 m. liepos 28 d. žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, kuriais V. V. 1,4200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštupėnų k. v., dalį (0,4300 ha), kuri patenka į Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete, teritoriją, įregistruotą Kultūros vertybių registre, pardavė J. M..

Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštupėnų k. v., esančio Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Aukštupėnų k., dalį, kurią sudaro 0,43 ha Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete teritorija, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 308,36 € (tris šimtus aštuonis eurus 36 euro centus).

Kitoje ieškinio dalyje patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią:

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir I. L. pripažįsta, kad 0,4200 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis – 0,100 ha žemės – patenka į Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete teritoriją ir apsaugos zoną, kuri įregistruota Kultūros vertybių registre, ir kad šis žemės plotas pagal teisės aktus yra priskirtinas neprivatizuojamai žemei bei sutinka, kad pirkimo – pardavimo sutartis toje dalyje yra pripažintina negaliojančia.Atsakovė I. L. grąžina valstybei natūra 0,100 ha plotą 0,4200 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Aukštupėnų k.Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigoja suprojektuoti I. L. 0,1000 ha ploto žemės sklypą rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį dėl šio žemės sklypo, įskaitant atsakovės I. L. įmokėtas įmokas.Šalys susitaria, kad viena kitai neatlygina turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimu.

Civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 21 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, registre Nr. 57/17388, įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini, esančio Aukštupėnų k., Kupiškio sen., Kupiškio r., daliai – 0,4300 ha žemės sklypo plotui, ir registre Nr. 57/21874, įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini, esančio Aukštupėnų k., Kupiškio sen., Kupiškio r., daliai – 0,1000 ha žemės sklypo plotui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.