Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), jai nustatyta antra invalidumo grupė prilyginta (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygiui neterminuotam laikotarpiui, bausta administracine tvarka, anksčiau teista, teistumas išnykęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 3p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

ji 2014 m. sausio 14 d. apie 15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo gyvenamajame (nuomojamame) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje kilusio buitinio konflikto su savo sugyventiniu V. D. metu, tyčia virtuviniu peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į krūtinės sritį, padarydama durtinę-pjautinę dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdą su dešinės pusės krūtinplėvės pažeidimu ir vieną smūgį į kairiąją ranką, padarydama pjautinę kairio dilbio žaizdą (kuri atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu), ir taip dėl dešinės pusės krūtinės ląstos durtinės-pjautinės žaizdos su krūtinplėvės pažeidimu tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio V. D. sveikatą

Apklausta kaltinamąja, R. D. savo kaltę pripažino visiškai. Ji parodė, kad su V. D. gyvena apie 9 metus, turi sūnų M., kuris gyvena pas globėją, jie patys jo neaugina. Jie nuosavo būsto neturi, gyvena nuomojamame bute. Jie abu niekur nedirba, turi neįgalumą, abu yra kurčnebyliai, pragyvena iš gaunamų neįgalumo pašalpų. Kaltinime nurodytą dieną rytą jie su V. D. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų ir vyną, pritrūkę nuėjo į parduotuvę ir nusipirko butelį degtinės, kurį išgėrė. Nuo alkoholio ji apsvaigo ir nuėjo miegoti, kiek laiko miegojo – neprisimena, atsibudo, kai jau buvo sutemę. R. D. pamatė, kad V. D. sėdi ant fotelio, o šalia jo stovi butelis vyno, kurį buvo nusipirkę anksčiau ir kurį nukentėjusysis vienas išgėrė. Dėl to R. D. supyko, pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam, jie susibarė. Tada ji paėmė ant virtuvinės spintelės gulėjusį peilį ir, priėjusi prie sėdinčio V. D., dūrė jam į krūtinę ir į ranką. Kadangi buvo apsvaigusi, ji gerai neprisiminė, kaip viskas vyko. Po to ji vėl nuėjo miegoti, atsibudo, kai atvažiavo greitosios medicininės pagalbos medikai, pati ji jų nekvietė. Medikai V. D. išvežė į ligoninę, o ją išvežė atvykę policijos pareigūnai. Dėl to, kad sužalojo sugyventinį V. D., ji nuoširdžiai gailisi, ji jo atsiprašė, sugyventinis jai dovanojo, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu.V. D. jai pretenzijų neturi.

Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b.l. 177-178), R. D. nurodė, kad minimą dieną alkoholinius gėrimus jie galėjo vartoti kartu su svečiais L. ir A., gal buvo nuėję ir pas A. į svečius į gretimą butą, tačiau vėliau abu sugrįžo į savo butą ir tuo metu, kai ji sužalojo V. D., bute daugiau nieko nebuvo. Ji V. D. tikrai sužalojo peiliu, o ne žirklėmis.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1 b.l.167-176) matyti, kad R. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus - nurodė vietą virtuvėje, kur šalia viryklės ant spintelės gulėjo peilis, kuriuo ji sužalojo savo sugyventinį V. D., vietą, kur įvykio metu buvo V. D. ir lovą, kur miegojo ji.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo (t.1 b.l.179-183) matyti, kad kaltinamoji R. D. iš jai pateiktų peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr.3, paimtą iš jos ir V. D. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tą, kuriuo ji įvykio dieną sužalojo savo sugyventinį V. D.

Be kaltinamosios R. D. pilno prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.11-15) matyti, kad apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra antrame medinio dviejų aukštų namo aukšte. Bute nuo įėjimo durų dešinėje pusėje yra virtuvės dalis, kuri nuo pagrindinio kambario atskirta pertvara. Šioje dalyje prie pertvaros stovi plastmasinis oranžinis indas, kuriame - kruvinas rūbas. Dešinėje pusėje yra krosnis, prie kurios stovi baltas plastmasinis kibiras, prie jo popierinė dėžė, kurioje sudėti tušti alkoholio buteliai. Prie jų ant grindų matosi raudonos spalvos lašai, primenantys kraują. Prie pertvaros kambario pusėje stovi du foteliai ir žurnalinis staliukas, ant kurio guli virtuvinis peilis su raudonos spalvos dėmėmis, riebalais ištepta geležte. Po apžiūos nuo žurnalinio staliuko paimtas peilis.

Iš daiktų apžiūros protokolo (t.1 b.l.16-19) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis apžiūrėtas, tai virtuvinis peilis, jo bendras ilgis 32 cm., geležtės ilgis - 20 cm. Rankena yra rudos spalvos, kurioje yra trys kniedės ir jos ilgis 12 cm. Peilis susideda iš smaigalio, ašmenų, geležtės, kaklelio briaunos ir rankenos. Geležtės plotis ties kaklelio briauna - 4 cm., peilio geležtės plotis ties viduriu – 3,5 cm. Nuo smaigalio 5 cm. atstumu link rankenos ant ašmenų geležtės matosi iš abiejų pusių rudos-raudonos spalvos dėmės, panašios į išdžiūvusį kraują.

Iš daiktų apžiūros protokolų (t.1 b.l.21-26) matyti, kad buvo apžiūrėtos dvejos bute rastos žirklės. Vienos žirklės metalinės, sidabrinės spalvos, bendras ilgis 17,5 cm., ašmenų ilgis 10,5 cm., žirklių smaigalys aštrus. Žirklių žirkliapusė yra 1,0 cm. pločio, sujungtų abiejų žirkliapusių plotis – 1,5 cm. Kitos žirklės metalinės su plastmasiniais juodos spalvos žiedais, bendras ilgis 21 cm., jų viršutinis smaigalys yra aštresnis, negu apatinis. Ašmenų ilgis – 10,5 cm., žirkliapusių plotis - 1,4 cm., sujungtų žirkliapusių plotis - 1,4 cm. Apžiūros metu ant abiejų žirklių raudonos spalvos dėmių nematyti.

Iš Santariškių tuberkuliozės stacionaro 2014-10-09 rašto Nr. SS-134(13.1.14), 2015-02-03 rašto Nr.13.1.14 SS-21 ir 2015-02-03 rašto Nr.13.1.14 SS-23 matyti, kad V. D. buvo gydomas šioje gydymo įstaigoje nuo 2014-08-12 iki 2015-01-19. 2015-01-19 jis, nebaigus gydymo, savavališkai iš ligoninės pasišalino, buvo iš jos išrašytas, tačiau jis dėl nebaigto gydymo epidemiologiniu požiūriu yra pavojingas visuomenei ir aplinkai, dalyvauti teismo posėdyje dėl to negali.

Informacijos apie V. D. pagrindu teismas LR BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsino nukentėjusiojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2014-01-15 apklaustas liudytoju (t.1 b.l.29-30) nukentėjusysis V. D. parodė, kad su savo sugyventine R. D. gyvena 9 metus, turi sūnų Marių, kuris gyvena ne su jais, o su globėja. Apie 2 metus jis su R. D. gyvena (duomenys neskelbtini), nuomoja butą. Santykiai su R. D. geri, konfliktai būna kai kartu išgėrinėja. 2014-01-14 nuo ryto jie su R. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų, degtinę, kartu su jais buvo kaimynė A., kuri gėrė sidrą. Nuo alkoholio apsvaigo. Prisimena, kad, kai jis sėdėjo kambaryje ant fotelio, prie jo pribėgo jo sugyventinė R., jos rankose buvo žirklės. R. be jokios priežasties 2 kartus dūrė jam žirklėmis į krūtinę ir į kairiąją ranką. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jokio skausmo nepajuto. Prisimena, kad R. paėmė, t.y. sugriebė žirkles nuo lentynos, kuri stovi prie sienos virtuvėje koridoriuje, tarp virtuvės ir kambario. Kodėl R. dūrė jam žirklėmis, nežino, jokio konflikto nebuvo. Mano, kad ji taip padarė, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, t.y. be jokios priežasties. Vėliau jis sužinojo, kad greitąją iškvietė jo sesuo J., kuri gyvena viename su jais name, bute Nr. (duomenys neskelbtini), o jis gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį J. sužinojo iš A., kuri tuo metu buvo jų su R. name ir matė įvykį. Jis buvo išvežtas į ligoninę, daugiau nieko nežino. Pareiškimą dėl šio įvykio rašyti atsisako, atleido savo sugyventinei R.. Tarp jo ir R. būna konfliktai, kai jie kartu išgėrinėja, bet paskutiniu metu jie nesimušė, todėl policijos nekvietė.

2014-06-06 parodymų patikrinimo vietoje protokole (t.1 b.l.32-37) užfiksuota, kad V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2014-07-11 papildomai apklaustas liudytoju (t.1 b.l.38-39) nukentėjusysis V. D. parodė, kad teismo nutartimi R. D. yra uždrausta su juo ieškoti ryšių, bet jis pats ieško su pastarąja ryšių, nes ją myli. Kartu jie gyvena daugiau kaip 9 metus. Jis jai atleido už tai, kad ji jį sužalojo. Jokių pretenzijų R. D. jis neturi, nei moralinių, nei materialinių. Jokio civilinio ieškinio jai nepareikš. Kodėl R. D. jį sužalojo, pasakyti negali, jokių priežasčių nebuvo. Jis niekada jos neskriaudė. Mano viskas įvyko dėl to, kad R. buvo girta. Kuo R. jį sužalojo, pasakyti negali, kažkodėl jam pasirodė, kad žirklėmis, bet ji tvirtina, kad peiliu. Minėto incidento metu, kai R. jį sužalojo, jis miegojo, sėdėdamas ant fotelio, jis tik spėjo atsimerkti, gal todėl jam pasirodė, kad jos rankose buvo žirklės, bet jis nėra įsitikinęs. Nori pasakyti, kad jis R. atleido. Jie susitaikė.

Iš specialisto išvados Nr. G 1205/14(01) (t.1 b.l.49) matyti, kad V. D. padaryta durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su dešinės pusės krūtinplėvės pažeidimu, pjautinė kairio dilbio žaizda, paveikus įrankiu, turėjusiu smaigalį ir ašmenis dviem trauminiais poveikiais prieš keletą valandų iki patekimo į ligoninę 2014-01-14. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės krūtinės ląstos durtinės-pjautinės žaizdos su krūtinplėvės pažeidimu. Pjautinė kairio dilbio žaizda atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nebūdingi savęs žalojimui, griuvimui. Nukentėjusysis su užpuoliku galėjo būti įvairiose padėtyse.

Specialisto išvada Nr. 89TPK-362/2014 (t.1 b.l.104) patvirtina, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu arba silpnaprotyste arba kad nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje – iš bylos medžiagos žinoma, kad ji tuo metu buvo neblaivi, paprasto girtumo būsenoje, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad R. D. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. kvalifikuota tinkamai, kadangi yra įrodyta, kad R. D. sunkiai sužalojo savo šeimos narį sugyventinį V. D.. Ji veikė netiesiogine tyčia, kadangi, suduodama smūgį stipriai žalojančiu įrankiu – peiliu į svarbią organizmo vietą – krūtinės sritį, suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį - kad gali jį sunkiai sužaloti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir sąmoningai leido jiems atsdirasti.

Dėl bausmės

Kaltinamajai R. D. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

R. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 str. 6 d. nuostatas priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia, ir yra baigta.

Kaltinamoji R. D. praeityje teista už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs, už smurtines nusikalstamas veikas teista nebuvo (t.1 b.l.111-112), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t.1 b.l.106-108), su nukentėjusiuoju ilgą laiką gyvena faktinėje santuokoje, turi vaiką, kurio pati dėl sunkių materialinių sąlygų neturi galimybės auginti, psichiatrijos ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.1 b.l.94-96), nedirba, yra neįgali, kurčnebylė (darbingumas tik (duomenys neskelbtini) procentai) (t.1 b.l.92) Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei metai laiko) būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį, prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. D. atsiprašė nukentėjusiojo, bylos duomenimis pastarasis jai atleido, gyvena su ja toliau. Kitokių duomenų teisminio bylos nagrinėjimo metu iš nukentėjusiojo negauta, iš ko teismas daro išvadą, kad tokia nukentėjusiojo pozicija nepasikeitė. Kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, abu gyvena kartu, nes, kaip nurodė nukentėjusysis, jis myli ją, V. D. kaltinamajai jokių pretenzijų neturi, jis nepasinaudojo teise byloje reikšti civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pažymėtina, kad LR BK 41 str., reglamentuojančiame bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Teismas, vertindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgia ir į nukentėjusiojo V. D. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo - kad jis kaltinamajai R. D. atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, jokių pretenzijų jai neturi, po nusikaltimo padarymo su sugyventine susitaikė, toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Tokią poziciją nukentėjusysis išreiškė viso baudžiamosios bylos proceso metu, duomenų, kad jis būtų pakeitęs poziciją, negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. D. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Todėl, nesant byloje nustatytų BK 62 str., reglamentuojančiame švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, privalomų sąlygų, kaltinamosios R. D. atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, vadovaujantis LR BPK 48 str. nuostatomis. Teismo vertinimu, R. D. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, skiriant nuteistajai LR BPK 48 str. numatytus įpareigojimus, kaip baudžiamojo poveikio priemones, ribojančias nuteistosios elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad tokios poveikio priemonės bus pakankamai efektyvios, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas.

Jei R. D. būtų paskirta, nors ir minimali, tačiau reali LR BK 135 str. 12 d. 3 p. sankcijoje numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, teismo vertinimu, sukeltų neigiamų pasekmių – paveiks jos teigiamus socialinius ryšius dėl negalėjimo komunikuoti su aplinkiniais gestų kalba, tuo pačiu esminiai pablogės faktinės šeimos, o tuo pačiu ir paties nukentėjusiojo, socialinė bei materialinė padėtis. Laivės apribojimo bausmė, teismo nuomone, atitinka nukentėjusiojo orumą, kaltinamosios asmenybę bei jos socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, spręstina, kad laisvės apribojimo bausmė kaltinamajai R. D. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. D. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2125,23 Lt civilinį ieškinį (t.1 b.l. 54-57) dėl nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidų atlyginimo. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent dėl kaltinamosios R. D. kaltės Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta minėto dydžio žala, todėl kaltinamoji privalo ją atlyginti. Ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t.1 b.l.56). Ieškinys tenkintinas pilnai. Iš kaltinamosios R. D. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 2125,23 Lt atitinkanti suma 615,51 eurų žalai atlyginti.

Daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui – 2014 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas virtuvinis peilis, saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t.1 b.l.28), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtos 2 vnt. žirklių - žirklės su metaline rankena ir žirklės su plastmasine rankena, saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t.1 b.l.28), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos nukentėjusiajam V. D..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti jai bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją būti gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 615,51 eurų (šešis šimtus penkiolika eurų 51 centą (kas atitinka 2125,23 Lt)) nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidoms atlyginti.

-2014 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą virtuvinį peilį, saugomą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t.1 b.l.28), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

-reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtas 2 vnt. žirklių - žirkles su metaline rankena ir žirkles su plastmasine rankena, saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t.1 b.l.28), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam V. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo dienos, dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.