Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Januškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą ten pat, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., 2017 m. gruodžio 29 d., apie 17.45 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia metė į savo sugyventinę L. R. medinį suoliuką ir pataikė pastarajai į dešinį petį iš nugaros pusės, taip smurtaudamas prieš sugyventinę L. R. sukėlė jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. A. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L.. Kartu jie yra apie 31 metus. Kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta, savo konkrečių veiksmų neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad jis galėjo smurtauti prieš savo sugyventinę. 2017-12-29, vakare, jis su kaimynu išgėrė plastikinį butelį alaus. L. nepatinka, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus, ji jam priekaištavo. Konflikto detalių tiksliai neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad elgėsi taip, kaip nurodė sugyventinė, kad jis prieš ją smurtavo. Jie jau seniai gyvena kartu ir ji nemeluotų. Nori pasakyti, kad jam būna momentų, kad kai jis išgeria alkoholio, jo galvoje kyla triukšmas ir jis nesuvokia, ką daro, ir vėliau nieko neprisimena. Šiuo atveju dėl savo girtumo neprisiminė, kas įvyko, bet galėjo būti, kaip sako sugyventinė, kad jis vartojo fizinį smurtą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 57, 75, 76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. R.parodė, kad jos sugyventinis yra A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo gyvena 31 metus, turi bendrų vaikų ir anūkų, kartu veda namų ūkį, gyvena socialiame būste, adresu (duomenys neskelbtini). A. A., atėjo namo 2017-12-29, apie 12:00 val., būdamas neblaivus, dėl to ji supyko ir pradėjo jam priekaištauti. Žodis po žodžio, įsiplieskė tarp jos ir sugyventinio A. A. konfliktas, kurio metu jis, pasakęs „kad jam vis vien“ pradėjo grasinti, kad sudegins namus. Jie buvo virtuvėje ir jis pabandė paimti už dujų baliono čiaupo, sakydamas, kad atsuks dujas. Ji labai išsigando ir nustūmė jį nuo dujų baliono, tada apsisuko išeiti iš virtuvės į kambarį, tuo metu A. paėmė nedidelį suoliuką, kuris stovi prie krosnies, ir metė į ją, pataikydamas jai į dešinį petį iš nugaros. Tuo momentu ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada nuėjo paskambinti savo sūnui A. R., kuris jai patarė kviesti policiją ir vėliau pats atvažiavo. Visi konfliktai kyla dėl jos sugyventinio išgertuvių. Kai išgeria, A. A. būna agresyvus, mano, kad tai gali būti susiję su galvos trauma, kurią jis patyrė prieš daug metų. Po šios traumos jam prasidėjo epilepsijos priepuoliai, dėl to jis turi neįgalumą, 80% prarasto nedarbingumo, todėl neprisimena to, ką darė, būdamas girtas. Tačiau sugyventinis psichiatrijos ligoninėje niekada nesigydė. Būdamas blaivus jis elgiasi taikiai, padeda namuose ir jie niekada nekonfliktuoja. Šiuo metu jis alkoholio nevartoja ir ji norėtų, kad jam būtų skirtas gydymas nuo alkoholio. Prieš mėnesį tarp jų buvo lygiai toks pats konfliktas, kurio metu jis su taburete praskėlė jai galvą. Nuo valstybinės teismo medicininės ekspertizės ji atsisako (b. l. 16-17, 37).

2017 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-12-29, 18.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo 2 aukšte yra agresyvus neblaivus vyras. Atvykus į konfliktą pareigūnams paaiškėjo, kad tai buvo ne konfliktas, o smurtas artimoje aplinkoje. A. A. smurtavo prieš sugyventinę L. R.. Smurtas pasireiškė iš paties ryto. Pasak L. R., sugyventinis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jos vieta kapuose. Taip pat grasino, kad padegs namus, jau ėmė ir atsuko dujas. Vyras pradėjo stumdyti moterį, tačiau moteris spėjo pabėgti ir iškviesti policiją, t.y. pareigūnus. Smurtas prieš moterį buvo ir anksčiau, tačiau, kaip moteris paaiškino, pareiškimas nebuvo rašytas. Vyras smurtauja dažnai. Sulaikytas A. A. pristatytas į 2 PK (b. l. 6-7).

2017 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra butas (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte, dešinėje pusėje nuo laiptų. Užėjus į butą, atsiduriama prieškambaryje, kuriame yra dujų balionas ir pečius. Prie pečiaus sudėtos malkos. Bendra tvarka nepažeista. Praėjus prieškambarį, atsiduriama kambaryje. Kambario viduryje, prie staliuko stovi medinis suoliukas, rudos spalvos. Dešinėje stovi sofa-lova, už lovos televizorius. Prie lango stovi dirbtinė eglutė, prie kitos sienos stovi sekcija. Bendra tvarka nepažeista (b. l. 8).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017-12-29, 17.49 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo 2 aukšte yra agresyvus, neblaivus vyras A. V., kuris konfliktuoja su gyventojais, pranešė jį pažįstanti moteris (b. l. 3).

2018 m. balandžio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančios moters. Skambinanti moteris sako, kad reikėtų policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra labai agresyvus vyras vardu A. A., jisai savo sugyventinę, kuri yra pranešėjos motina, nuo savaitės vos neužmušė, ji be sąmonės buvo rasta tada, o šiuo metu yra agresyvus, kaip ir tada (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Raimondas Penkauskas parodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d., apie 18.00 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu Andriumi Golubevu, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, neblaivus yras A. konfliktuoja su gyventojais, pranešė jį pažįstanti moteris. Nuvykus nurodytu adresu iš kitos gatvės pusės išbėgo vyriškis, kuris nurodė, kad jis kvietė policiją, prisistatė vardu A., paaiškino, kad paprašė kaimynės iškviesti policiją dėl savo tėvo. Jis nurodė, kad iš tikro iškvietimo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareigūnams užėjus į nurodytą butą, nustatė, kad bute buvo L. R. ir jos sugyventinis A. A.. Tuo metu L. R. buvo labai susijaudinusi, sakė, kad jos sugyventinis, būdamas neblaivus, namuose sukėlė konfliktą, kurio metu jis stumdėsi, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, sakė, kad jos vieta kapuose, bei grasino pastarajai sudeginti namus. Jos teigimu, sugyventinis virtuvėje buvo atsukęs dujas. Ant nukentėjusiosios kūno jokių smurto požymių nesimatė, jai buvo pasiūlyta parašyti dėl minėto fakto pareiškimą. Tuo metu A. A. buvo kambaryje ir gulėjo lovoje, dėl savo neblaivumo jiems nieko nepaaiškino, savarankiškai judėti negalėjo, jo kalba buvo nerišli. Po to A. A. sulaikytas ir pristatytas į 2 PK (b. l. 40).

Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. A. A. buvo nustatytas 1,88 prom. girtumas (b. l. 44).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., įrodyta. Kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. vakare tarp jo ir sugyventinės L. R. kilo konfliktas dėl jo alkoholio vartojimo. Dėl savo girtumo neprisiminė, kas įvyko, bet sutinka, kad galėjo būti, jog jis vartojo fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu. Nors kaltinamasis įvykio aplinkybių ir neprisimena, tačiau be jo paties parodymų, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios L. R. bei liudytojo Raimondo Penkausko ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. A., 2017 m. gruodžio 29 d., apie 17.45 val., bute, (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš sugyventinę L. R., sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji L. R., nors ir nėra susituokusi su kaltinamuoju, tačiau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, ji yra laikytina šeimos nare. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, nurodė, kad sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau nesutinka gydytis nuo alkoholio, nes vartoja vaistus nuo epilepsijos (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. A. – neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitos neturintis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, A. A. paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga A. A. paskirti įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam A. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į A. A. paskirtą bausmę BK 66 str. tvarka įskaitytinas A. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 29 d., 17.45 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 10.14 val. (viso 3 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 72² str. nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą – padarė šeimos nariui – sugyventinei, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² str., A. A. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos įstaigose; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (3 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. A. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.