- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- I-3078-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00795-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas skundo reikalavimus prašė teismo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014-01-23 sprendimą Nr. (7.61)3B-1030; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-03-17 sprendimą Nr. (6.5)I-2475; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą 2 924,53 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 1–9, 24–33).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Departamento sprendimu jam buvo paskirta valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Departamentą, kuris skundžiamu 2014-01-23 sprendimu jo skundą atmetė. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Pareiškėjo teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeistas teisiniai lūkesčiai, taip pat Konstitucijos 23, 52 str. nuostatos, įtvirtinančios nuosavybės teisių apsaugą.
Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė atmesti (b. l. 45–47). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad, apskaičiuojant bei mokant pareiškėjui sumažintą pensiją, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Tai pat išaiškino, kad atsakovės atstovu šioje byloje turėtų būti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius.
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 66–69). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo į valdybą kreipėsi praleidęs 6 mėnesių terminą, o Valdybos 2014-04-04 sprendimu buvo atsisakyta šį terminą atnaujinti. Pažymi, kad toks Valdybos sprendimas yra pagrįstas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 6 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d., Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.
Teismui pateiktame atsiliepime Valdybos Vilniaus skyrius su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės Valdybos pateiktame atsiliepime. (b. l. 59–62).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Utenos skyrius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės Valdybos pateiktame atsiliepime. (b. l. 90–94).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Departamento generalinio direktoriaus 2012-05-09 įsakymu Nr. 1P-401 V. G. paskirta pareigūno valstybinė pensija, kuri nuo jos paskyrimo iki buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas (b. l. 19, 22–23, 35–36). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo iš viso buvo neišmokėta 2 924,53 Lt pensijos dalis.
Departamentas pareiškėjui pensiją mokėjo iki 2013 m. balandžio mėnesio, vėliau pensijos mokėjimo funkcija buvo perduota Valdybos Vilniaus skyriui, o nuo 2015-01-01 – Valdybos Utenos skyriui (b. l. 22–23; 35–36).
Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2014-11-13 kreipėsi su prašymu į Departamentą, kuris 2014-01-23 sprendimu Nr. (7.61)3B-1030 išaiškino, kad jis pareigūnų pensijų kompensavimo bei grąžinimo klausimų nesprendžia (b. l. 10–11).
V. G. dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Valdybą, kuri 2014-03-17 sprendimu Nr. (6.5)I-2475 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jis pateiktas praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytą 6 mėn. terminą (b. l. 34).
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.
Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 210-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.
Iš V. G. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui mokėtos pensijos perskaičiavimo matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai iš esmės yra grindžiami abejonėmis, ar 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus asmenų teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus.
Taigi, nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti, ar jo gaunama pensija buvo pagrįstai bei teisėtai perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad V. G. gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjo nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.
Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).
Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Departamento 2014-01-23 ir Valdybos 2014-03-17 sprendimus, nelaikytini savarankiškais reikalavimais, yra tiesiogiai susiję su skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti pensijos nepriemoką, pagrįstumu bei teisėtumu, t. y. išvestiniai iš šio reikalavimo.
Teismui konstatavus, kad V. G. pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėjas teisės į jo nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.