Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. S. 2014 m. spalio 31 d. surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, Nr. 14P-20919602-14, kuriame nurodė, kad V. G. 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 08:45 val., dirbdama barmene UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. B. pardavė uždarytą skardinę alkoholinio gėrimo – 5,2 % alk. tūrio alaus „Švyturio ekstra“, neturėdama tam specialaus leidimo (licencijos). Tokie jos veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 1 dalį.

Apklausta teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. G. prisipažino pardavusi skardinę alaus, tačiau teigė nežinojusi apie tai, kad po dviejų administracinių teisės pažeidimų įmonei buvo atimta licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais. Įmonės direktorė jos apie tai neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos V. G. 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 14P-18598646-14 už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 08:45 val., dirbdama barmene UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė uždarytą skardinę alkoholinio gėrimo – 5,2 % alk. tūrio alaus „Švyturio ekstra“ – bei neužtikrino, kad alus būtų vartojamas vietoje, nors tai privalo daryti. Tokiais veiksmais V. G. buvo kaltinama tuo, kad nesilaikė mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto alkoholinių gėrimų pardavimo būdo ir pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Todėl tokie jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, grąžino bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumui pašalinti, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymo metu, tai yra 2014-09-12, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo R. V. 2014-07-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos, išduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, galiojimo panaikinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-07 išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojimas buvo panaikintas. Todėl V. G. negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, jog nesilaikė mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto alkoholinių gėrimų pardavimo būdo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotai 2011-01-07 (b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo R. V. 2014-07-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šios licencijos galiojimas buvo panaikintas (b. l. 19). V. G. teigimu, alaus skardinės M. B. pardavimo metu ji nebuvo informuota apie tai, kad įmonei licencija verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba yra panaikinta, todėl jos veiksmuose nėra būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio – kaltės.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. už alkoholinio produktų pardavimą neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos yra baudžiamos įmonės nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 34/2008). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu pagal ATPK 164 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (kaltės) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.