Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-333-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-09
Bylos Nr.
2A-333-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Dugera“
Ieškovas
UAB „If draudimas“
Trečiasis asmuo
O.J.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja T.Žukauskienė Civilinė byla Nr. 2A35-333/08

Teisėjas V.Leonas Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 73.2.5; 121.15; 121.18; 121.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. balandžio 9 d.

VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų A.Urbanavičienės, E.Žirono,sekretoriaujant G.Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A.Kalyčiui,atsakovo (apelianto) atstovui advokatui A.Jucevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Dugera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Dugera“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo O.J.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 17 759,34 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-03-14 su trečiuoju asmeniu O.J. sudarė draudimo sutartį, kuria nuo draudimo liudijime išvardintų draudiminių rizikų, viena iš kurių yra vanduo, buvo apdraustas trečiajam asmeniui O.J. priklausantis butas. 2006-11-16 O.J. priklausančiame bute įvyko avarija, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis dušo kabinoje, kurią pardavė, pristatė ir sumontavo atsakovas UAB „Dugera“. 2007-02-02 ieškovas, įvertinęs buto remontui reikalingas išlaidas, išmokėjo O.J. draudimo išmoką – 17 362,10 Lt. Kadangi žala atsirado dėl dušo kabinoje esančio šalto vandens vamzdžio trūkimo, žalą privalo atlyginti atsakovas, kuris dušo kabiną pardavė ir sumontavo. 2007-02-15 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas gera valia nuostolių neatlygino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje nėra įrodymų dėl tikslios avarijos priežasties, todėl daroma prielaida, kad avarijos priežastis neturi jokio ryšio su atsakovo parduota dušo kabina. Be to, garantinis terminas dušo kabinai pasibaigė 2006-08-14, tuo tarpu avarija įvyko 2006-11-16, t.y. pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Atsakovo nuomone, ieškinys grindžiamas subjektyviais vertinimais, nėra objektyvios išvados apie nuostolių, atsiradusių dėl avarijos, realų dydį.

Tretysis asmuo O.J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo ieškinį nepateikė.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-12-18 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo UAB ,,Dugera“ 17 759,34 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532,78 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 1 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1 770 Lt išlaidoms už atliktą ekspertizę apmokėti ieškovo UAB „If draudimas“ naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu O.J. sudarė draudimo sutartį, pagal kuria nuo draudimo liudijime išvardintų rizikų buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas. 2006-11-16 įvykus avarijai, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis dušo kabinoje, trečiajam asmeniui buvo padaryta 17 662,10 Lt žala, kurią ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui, atskaičiavus 300 Lt franšizę. Teismas nustatė, kad dušo kabiną O.J. pardavė, pristatė ir sumontavo atsakovas. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentą, kad atsakovas nėra atsakingas už prijungimo žarnos defektą, kadangi bylos medžiaga įrodyta, jog dušo kabiną surinko ir pajungė atsakovo darbuotojas. Teismas nustatė, kad šalto vandens vamzdis trūko dėl pačios dušo kabinos defekto bei jos pajungimo defektų, už kuriuos atsako atsakovas. Žalos dydis, nurodytas ieškinio pareiškime, teismo manymu, yra pagrįstas prie bylos pateiktais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, priimdamas sprendimą teismas nesivadovavo CPK 176 str. 1 d.; sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Nesutinka su teismo išvada, kad šalto vandens vamzdis trūko dėl pačios kabinos defektų, už kuriuos atsako apeliantas; byloje yra visa eilė vienas kitam prieštaraujančių įrodymų, kas buvo avarijos priežastimi. Nurodo, jog prijungimo prie įvado darbai neįėjo į apelianto įsipareigojimus pagal sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl apeliantas tų darbų ir neatliko. Apelianto nuomone, nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus žalą ir nuostolius, nėra; ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, o teismas be pagrindo pripažino, kad atsakovas kaltas, ir priteisė žalos atlyginimą. Pažymi, jog neįrodyta pogarantinė pardavėjo atsakomybė. Nurodo, jog pateiktuose dokumentuose skiriasi nuostolių dydis. Ieškovas nesuteikė galimybės nei kvestionuoti žalos dydį, nei jos padarymo priežastis, nebendradarbiavo su apeliantu. Ieškovas patyrė žalą būdamas pernelyg nerūpestingas ir neatsargus, išmokėjo išmoką be reikalingų žalos dydį patirtinančių dokumentų, remdamasis iš esmės vien trečiojo asmens pateikta sąmata; CK 6.282 str. 1 d. suteikia galimybę sumažinti ar atmesti žalos atlyginimo dydį, esant paties nukentėjusiojo (ieškovo) neatsargumui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog šiuo atveju atsakomybė dėl žalos, atsiradusios vartojimo sutarties pagrindu kyla be kaltės, pagal CK 6.248 str. 1 d. Nurodo, jog garantinis dokumentas nebuvo išduotas, o tik apelianto pateikta važtaraščio kopija, kuriame kaip prekė įvardyta „Garo pirtis WS 602“, nors keliamas klausimas dėl MD 602 modelio dušo kabinos. Žala buvo nustatyta remiantis Turto sugadinimo aktu, žalos skaičiavimo išvada. Lokaline darbų sąmata; papildomai buvo atlikta ekspertizė. Nurodo, jog apelianto nurodomas neatsargumas turi būti vertinamas CK 6.1015 str. kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo atlyginti žalą; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, taigi sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir tretysis asmuo O.J. 2005-03-14 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį; pagal draudimo sutarties sąlygas trečiajam asmeniui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), 138 000 Lt vertės, buvo apdraustas nuo vagysčių, taip pat gamtinės jėgos, ugnies ir vandens poveikio. 2006-11-16 bute įvyko avarija – trūko šalto vandens vamzdis dušo kabinoje. Kabiną (kitas prekės pavadinimas – masažinė vonia su garo kabina WS-602, krovinio važtaraštyje – garinė pirtis) pardavė ir pristatė trečiajam asmeniui atsakovas UAB „Dugera“. Ieškovas pripažino įvykį draudiminiu ir 2007-02-01 sumokėjo trečiajam asmeniui 17 662,10 Lt draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, sumokėta draudimo išmoka CK 6.1015 str. pagrindu priteistina iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo.

Apeliantas neginčija žalos ir nuostolių kilimo faktinių aplinkybių, tačiau neigia savo atsakomybę, motyvuodamas, kad avarija įvyko pasibaigus garantiniam laikui, bei ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio).

Ieškovo reikalavimo pagrindas – regresas žalą padariusiam asmeniui; reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nagrinėjamoje byloje – trečiojo asmens O.J.) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str.). Kolegija sutinka su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, kad O.J. ir atsakovą UAB „Dugera“ sieja vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties santykiai ir avarija įvyko garantinio termino galiojimo metu. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo ir trečiojo asmens pirkimo-pardavimo santykiuose buvo nustatyta vienerių metų garantija, o tai reiškia, kad avarija įvyko po šio termino pabaigos, atmestinas. Apelianto vertinimu, tai, kad atsakovas suteikė parduotam daiktui vienerių metų garantinį terminą, įrodo įrašai krovinio važtaraštyje, kuriame, be parduoto daikto – garinės pirties WS 602, išvardintos dar instrukcija ir garantija vieneriems metams (b.l. 51). Tačiau garantija – tai pirkimo-pradavimo sutarties sąlyga, šalių susitarimas dėl termino, per kurį pardavėjas atsako už daikto trūkumus, bei kitos daikto galimų trūkumų šalinimo sąlygos arba parduoto daikto pakeitimo sąlygos. Pirkėjo ir pardavėjo rašytinėje sutartyje (b.l. 41-42) daikto kokybė ir pardavėjo garantijos nėra aptartos, garantijos, kaip atskiro šalių pasirašyto dokumento apeliantas teismui nepateikė, daikto gamintojo garantiniai įsipareigojimai taip pat nebuvo teismui pateikti. Esant tokioms aplinkybėms, įrašas „garantija 1 m.“ krovinio važtaraštyje negali būti vertinamas, kaip įrodymas apie tai, kad daikto pardavėjas suteikė parduotam daiktui tik vienerių metų garantinį terminą. Vartojimo pirkimo-pardavimo santykiuose laikytina, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daikto kokybę (CK 6.363 str.), o CK 6.338 str. 2 d. numato, kad kai šalių pirkimo-pardavimo santykiuose nenustatytas garantijos terminas, pirkėjas turi teisę pareikšti pretenzijos dėl parduoto jam daikto trūkumų per dvejus metus nuo daikto pristatymo momento. Kabina buvo pristatyta trečiajam asmeniui 2005-08-10, avarija įvyko 2006-11-16, taigi kolegija laiko, kad avarija įvyko įstatymo numatyto garantinio termino galiojimo metu.

Kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas pardavėjas buvo įsipareigojęs tik parduoti, pristatyti ir sumontuoti garinę kabiną, o prijungimas prie įvado neįėjo į atsakovo įsipareigojimus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už kabinos pajungimo prie įvado kokybę. Kaip nurodyta instrukcijoje, kabinos pajungimą prie vandentiekio įvado gali atlikti tik kvalifikuotas santechnikas, tokios kvalifikacijos darbuotojų atsakovo įmonė neturi, taigi apeliantui net nežinoma, kas pajungė kabiną. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens ir apelianto pirkimo-pardavimo sutartyje daikto pardavėjas įsipareigojo parduoti, pristatyti ir sumontuoti daiktą; bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kabinos pajungimą prie vandentiekio įvado taip pat atliko atsakovo darbuotojai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo bendrovės vadovas G.G. pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, nes O.J. bute avarija įvyko, trūkus šlangai, o bendrovė atsako už kabinos kokybę tik nuo šlangos pajungimo į kabinos maišytuvą vietos; tačiau paaiškino, kad kabiną pajungė bendrovės darbuotojai ir tai įprastinė praktika – kabina paprastai pastatoma kliento bute, sutepama silikonu ir po 2-3 dienų pajungiama (protokolas, b.l. 138). G.G. paaiškinimai apie kabinos pajungimo faktines aplinkybes iš esmės sutampa su trečiojo asmens O.J. paaiškinimais ir jos dukros, liudytojos L.J. parodymais apie kabinos pajungimo faktines aplinkybes ir paneigia apeliacinio skundo argumentą, neva apelianto parduotą kabiną pajungė apeliantui nežinomas pirkėjos pakviestas asmuo. Sprendžiama, kad su atsakovu buvo sutarta ir dėl kabinos pajungimo prie vandentiekio, pajungimą atliko atsakovo darbuotojai, taigi atsakovas atsako ir už pajungimo darbų kokybę.

UAB „Avarija“ pažyma nustatyta, kad 2006-11-16, nuvykus į avarijos vietą O.J. bute buvo nustatyta techninė avarijos priežastis – trūkęs šalto vandens vamzdis dušo kabinoje (b.l. 12). Avarija įvyko garantinio termino metu, apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie aplinkybes, pašalinančias pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto ir jo sumontavimo pirkėjos bute kokybę, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas atsako už padarytą žalą CK 6.263 str. pagrindu (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodytas CK 2.263 str.; tai vertintina kaip rašymo apsirikimas).

Kolegija taip pat laiko nepagrįstais ir apelianto argumentus, susijusius su teismo nustatytos žalos dydžiu. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.); atsakovo (apelianto) pozicija, kai priešingos šalies pateikti įrodymai kritikuojami, tačiau savo atsikirtimai ieškiniui neįrodinėjami, negali būti pripažinta protinga ir sąžininga. Byloje yra duomenų, kad atsakovui iš karto buvo pranešta apie įvykusią avariją, atsakovo darbuotojai buvo O.J. bute (b.l. 60), todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad neturėjo jokių objektyvių galimybių įtakoti padarytos žalos vertinimą ar nuostolių paskaičiavimą. Nors apeliantas nesutinka su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie žalos dydį, tačiau pats kitų įrodymų apie butui padarytos žalos įvertinimą teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo O.J. trukdytų apeliantui apžiūrėti butą, dalyvaujant kitam ekspertui, bei pateikti alternatyvų žalos atlyginimo vertinimą. Ieškovas pateikė į bylą UAB „LAS sprendimai“ lokalinę sąmatą, pagal kurią buto atstatomojo remonto vertė, paskaičiuota 2006 m. gruodžio 16 d. su pridėtinės vertės mokesčiu, sudaro 33 348,90 Lt (b.l. 18). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė ekspertizės išvadą, atliktą pagal jo užsakymą UAB „Krivita“. Teismas neskyrė ekspertizės, taigi vertintojų ataskaita dėl žalos įvertinimo nėra ekspertizė CPK prasme, tai rašytinis įrodymas apie žalos dydį. Pagal vertintojų ataskaitą žala, padaryta O.J. butui, įvykus draudiminiam įvykiui vertinimo dienai (2007-09-24) sudaro 30 323 Lt (b.l. 78). Pateikta UAB „Liunete“ lokalinė sąmata yra vertintojų ataskaitos sudedamoji dalis; šios lokalinės sąmatos duomenimis buto atstatomojo remonto po avarijos vertė be PVM sudaro 25 697,60 Lt 2007 m. kovo mėnesio kainomis (b.l. 89), o ieškovo išmokėta draudimo išmoka sudaro 17 362,10 Lt (b.l. 14). Taigi apelianto teiginys, neva ieškovas nepagrįstai rėmėsi tik trečiojo asmens sudaryta sąmata (b.l. 19) ir sumokėjo lygiai tiek, kiek joje buvo paskaičiuota, atėmus 300 Lt franšizę, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, paneigtas bylos medžiaga. UAB „LAS sprendimai“ bei turto vertintojų išvados apie padarytos butui žalos dydį viršija pirminius trečiojo asmens žalos paskaičiavimus, taigi apelianto teiginys, jog ieškovo sumokėta trečiajam asmeniui 17 362, 10 Lt draudimo išmoka yra neteisinga, viršija realiai padarytos butui žalos dydį atmestinas, kaip neįrodytas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tretysis asmuo O.J. realios žalos nepatyrė, nes butas iki šiol nesuremontuotas. Buto savininke patyrė realią žalą buto sugadinimo momentu ir nuo šio momento įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Įstatymas nenumato, kad žala nukentėjusiajam asmeniu gali būti atlyginta tik po to, kai nukentėjęs asmuo atstatys sugadintą daiktą; kita vertus, atlyginama reali žala, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį jo sugadinimo momentu.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo didelio neatsargumo. Apeliantas įvardijo kaip didelį neatsargumą ieškovo tariamą atsisakymą bendradarbiauti, nustatant žalos padarymo priežastį bei žalos atlyginimo dydį. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovui buvo trukdoma dalyvauti avarijos tyrime arba avarijos padarytos žalos dydžio įvertinime. Iš atsakovo susirašinėjimo su ieškovu seka, kad atsakovas elgėsi neatsakingai, nereikalavo padarytos žalos įvertinimo, laikydamas kad avarija įvyko dėl trūkusios žarnos importuotojo kaltės, o ekspertizė būtų reikalinga, jeigu paaiškės, kad dėl avarijos kaltas atsakovas (b.l. 33-34, 60). Apelianto teiginys, kad ieškovas buvo neatsargus, išmokėjęs trečiajam asmeniui visą pareikalautą sumą, nepareikalavus mokėjimo dokumentų, pagrindžiančių nuostolio dydį, atmestinas dėl jau paminėtų argumentų – teisė reikalauti žalos atlyginimo įgyjama nuo žalos padarymo momento ir negali būti siejama su sugadinto daikto atstatymo momentu.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto ieškovo naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti UAB „If draudimas“ iš atsakovo UAB „Dugera“ 2 301 Lt (du tūkstančius tris šimtus vieną litą) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai A.UrbanavičienėE.Žironas