- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e1-372-750/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01815-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro Egidijaus Pankausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-12-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį - 6 m. laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta), teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. neteisėtai, prieš savininko valią įsibrovė į butą, o būtent: 2020-01-12, apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas L. K. paprašytas palaukti už durų, neteisėtai, atvirai, prieš L. K. valią, įsibrovė į jai priklausantį butą.
Be to, jis grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2020-01-12, apie 15 val. 05 min., neteisėtai įsibrovęs į L. K. priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), šaukdamas „daryk duris arba išspirsiu", spyrė tris kartus į vonios, kur buvo užsidaręs K. B., duris, taip išdaužė durų stiklą ir išlaužė durų užraktą, po to, K. B. laikant vonios duris, kad jis (A. A.) neįeitų, šaukdamas „užmušiu tave", smogė peiliu į vonios duris ir, iškart po to, laikydamas peilį, ašmenimis nukreiptą į K. B., šaukė „užmušiu", kuo suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-01-12 jis įsibrovė į L. K. namus be jos sutikimo. Žinojo, kad jos namuose yra K. B.. Buto duris atidarius L. K., paprašė pakviesti K. B.. Ši paprašė palaukti prie durų. Kai L. K. uždarė duris, jis savavališkai įėjo į jos buto vidų. L. K. ir K. B. žmona buvo virtuvėje, K. B. buvo užsidaręs tualete. jis K. B. liepė išeiti iš tualeto sakydamas, jog su juo nori pasikalbėti. Kadangi minėtas asmuo nesutiko išeiti, tuomet jis išdaužė durų stiklą. Atsimena, kad sulaužė tualeto duris, tačiau detaliai įvykio aplinkybių nepamena. K. B. paklausė „kodėl tu apvogei mano brolio butą". K. B. iš pradžių nieko nesakė, bet kai jam pagrasino, kad nupjaus ausis, tai jis tada prisipažino įvykdęs vagystę. Jis pasakė, kad K. B. yra jam skolingas. Jis tuo metu gyveno pas brolį bute, kai buvo apvogtas, todėl ir pasakė K. B., kad šis turi atlyginti žalą už vagystę. Su savimi jokių įrankių atsinešęs nebuvo, peilio su savimi atsinešęs neturėjo. Pasakęs K. B. atlyginti žalą, iš L. K. buto išėjo. Apie tai, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai, sužinojo po kelių dienų. Kai įsibrovęs į L. K. butą pasakė K. B., kad jis turi atlyginti žalą, o jei ne, nupjaus jam ausis, buvo blaivus. Po kelių dienų jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti. Su L. K. kalbėjosi, atsiprašė dėl sulaužytų durų, susitarė dėl žalos atlyginimo. Po to karto su K. B. susitikęs nebuvo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 56-59).
Motyvuojamoji dalis
Papildomos apklausos metu minėtas asmuo parodė, kad pagal pareikštą įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai. Patvirtina ir pripažįsta pranešime apie įtarimą nurodytas įvykio aplinkybes. Visus parodymus davė pirmoje apklausoje. Papildomai parodo tik tai, kad įvykis buvo seniai, tad nelabai gerai pamena įvykio aplinkybių. Gali būti, kad įvykio metu turėjo peilį ir juo grasino. Dėl to, kad be leidimo įėjo į L. K. butą ir grasino K. B., labai gailisi (2 t., b. l. 61-64).
Be kaltinamojo A. A. visiško prisipažinimo, jos kaltė grindžiama šiais įrodymais:
Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2020-01-12, apie 15 val.00 min., būnant namuose su drauge O. B. ir sūnumi A. K. virtuvėje, o K. B. būnant vonioje, kažkas pabeldė į laukujas duris. Atidarius duris pamatė, prie durų koridoriuje stovintį pažįstamas A. A.. Jis iš karto paklausė „kur yra K.", ji atsakė, kad vonioje, pasakė jam eiti laukan ir palaukti. A. A. nuėjo, ji uždarė duris ir grįžo į virtuvę. O. B. jos paklausė „iš kur jis pažįsta K.", ji atsakė, kad nežino. Iškart po to išgirdo kaip atsidarė buto durys ir į butą be jos leidimo įėjo A. A., šis iškart nuėjo prie vonios durų. Ji sušaukė „kaip tu drįsti įeiti į butą be leidimo" ir paprašė jo išeiti, bet A. A. jai atsakė „pasitrauk, nesikišk". Ji tada nuėjo į svetainės kambarį prie savo vaiko. Girdėjo, kaip A. A. kažką šaukė K. B. pro vonios duris, o paskui išgirdo kaip pabiro stiklai. Prieš tai A. A. kažką šaukdamas kumščiais daužė duris, suprato, kad jis ir išdaužė vonios durų stiklą. Tuomet ji čiupo vaiką, nubėgo į vaiko kambarį ir pasislėpė. Neužilgo atbėgo O. B., kuri telefonu, kalbėjo su policija, sakė, kad A. A. turi peilį, prašė, kad pareigūnai greičiau atvažiuotų. Paskui kartu su O. B. nuėjo į virtuvę, ten jau vaikščiojo ir K. B.. Vonios durų stiklas buvo išdaužtas, durys buvo sulaužytos prie spynos ir viršuje, nesugadintos liko tik staktos. Dėl durų sugadinimo jai padaryta 200 Eur žala. Ji pati įvykio metu peilio pas A. A. nematė, gal jis jį ir turėjo, taip pat negirdėjo, kokius grasinimus A. A. išsakė K. B., nes visą savo dėmesį tuo metu skyrė vaiko saugumui (1 t., b. l. 2, 76-79).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad dėl durų sugadinimo padaryta 80,50 Eur turtinė žala. A. A. žalą atlygino, civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 80-82, 83-85).
Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2020-01-12, apie 14 val.30 min. su žmona O. B. nuėjo į svečius pas L. K.. Kiek pabuvęs nuėjo į vonią. Maždaug už 2-3 minučių išgirdo kažką beldžiant į duris. Girdėjo atidarant duris, A. A. sakant „pakviesk K.". Girdėjo kaip L. K. jam atsakė „eik lauk, K. tualete, pakviesiu, kai išeis" ir uždarė duris. Maždaug po minutės išgirdo kaip atsidarė buto durys ir L. K. pasakė „eik lauk, K. pakviesiu, kai išeis iš tualeto". O. B. jam taip pat sakė "eik lauk, policiją iškviesim". Išgirdo kaip A. A., stovėdamas prie vonios durų sušuko „daryk duris arba išspirsiu", judino rankeną. Jis nieko nesakė, tyliai buvo vonioje. Pabiro durų stiklas, pro tarpą pamatė įlindusį baltą kedą, suprato, kad A. A. spyrė į duris ir taip išdaužė stiklą. Šis spyrė dar kartą, ir durys prie rankenos sulūžo, ėmė linkti per pusę. A. A. spyrė trečią kartą ir durys atsidarė, išlūžo jų užraktas. Jis tuomet su koja laikė prispaudęs durų apačią, o ranka prispaudęs laikė durų viršų, kad A. A. neįeitų ir šaukė „ką tu darai". Girdėjo kaip O. B. šaukė „policiją iškviesim". Po to pamatė A. A. kairėje rankoje peilį, kurio ašmenys buvo nukreipti į apačią. Peiliu jis vieną kartą smogė į duris, peilis įsmigo į duris, po to A. A. sunkiai jį ištraukė iš durų. Smogdamas į duris šaukė „užmušiu tave, asile, gaidy tu". Taip pat išvadino jį dar visokiais necenzūriniais žodžiais. Po to ištraukė peilį jau dešine ranka, ranką sulenkė per alkūnę, laikė priešais krūtinę sau ir laikė taip peilį, kad peilio ašmenis buvo nukreipti į priekį, į jo pusę. Šaukė jam „nebus už valandos pinigai, ateisiu į namus, nušausiu", po to pakartojo „nebus už valandos pinigų, 350-400 Eur, ateis į namus ir nušaus, užmuš". Po to A. A. išbėgo iš buto. Jis tada išėjo iš vonios, iš karto užrakino buto duris ir nuėjo į svetainę, kur buvo O. B. su L. K., kuri stovėjo su savo vaiku. Abi moterys buvo labai išsigandusios. Jis ir pats buvo labai išsigandęs, tuo metu, kai A. A. stovėjo prie vonios durų ir jam grasino su peiliu, jis juto realų pavojų savo sveikatai ar net gyvybei. A. A. laisvai galėjo jį sužaloti, turėjo tam visas palankias aplinkybes, jei nebūtų laikęs durų, gal taip ir būtų įvykę. Jo grasinimai jam atrodė realūs, nes vien tai, kad jis turėjo peilį, juo grasino, buvo iškilusi reali grėsmė jam būti sužalotam. Jis gi neturėjo su kuo apsiginti. A. A. iki įvykio net nepažinojo. 2019-10-07 A. A. jam pirmą kartą parašė per „messenger" programėlę iš paskyros „A. A." reikalaudamas pinigų už neva pavogtas cigaretes ir alkoholį. Tuomet jis peržiūrėjo jo profilį, matė jo nuotrauką ir įvykio dieną jį atpažino. 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jis buvo su draugais buvęs pas jo brolį pravarde „M." bute, butas yra greta L. K. buto. Tada A. A. brolio net ir nebuvo, buvo tik buto šeimininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. Ten pabuvo labai trumpai, apie 10-15 minučių ir išėjo su draugais, o buto savininkas išėjo pats paskutinis. Po to, maždaug po 2 savaičių, jam ir parašė A. A. - rašė, kad tada jis su draugais ir pavogė cigaretes su alkoholiu, sakė, kad jis su savo draugais jam skolingi, tačiau sumos neįvardino. Sumą, kurią jam neva skolingi, išgirdo tik įvykio metu. Tąkart jis su draugais nieko iš jo brolio buto nepaėmė ir nesupranta, kodėl jis galvoja, kad jie jį apvogė. Po įvykio A. A. jam neskambino, nerašė, su juo susitikęs nebuvo. Iš kur A. A. įvykio dieną žinojo, kad jis yra L. K. bute, nežino. Įvykio metu sužalotas nebuvo. Peilio, kuriuo jam grasino A. A., gerai nematė, nes matė tik tuomet, kai jis jį laikė rankoje. Matė jo koto galiuką, kuris buvo rudos spalvos, blizgantis, o jo ašmenys buvo apie 10-12 cm ilgio, plotis apie 3,5 - 4 cm. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 14, 116-119).
Liudytoja O. B. parodė, kad minimą dieną su vyru K. B. buvo pas draugę L. K.. Besėdint virtuvėje, jos vyras nuėjo į vonios kambarį. Tuo metu kažkas pasibeldė į duris ir jas atidarius L. K., vyriškis paprašė pakviesti K. B. ir įėjo į vidų, tačiau L. K. paprašė jo palaukti už durų, ir jam išėjus į koridorių, duris uždarė. Po kelių akimirkų į butą įsiveržė vyras ir, priėjęs prie vonios kambario durų, liepė jos vyrui išeiti. Vyro kišenėje pastebėjo kyšantį peilį rudos spalvos rankena. Kai šis vyras kelis kartus spyrė į vonios kambario duris, jos draugė su sūnumi pabėgo į kitą kambarį, o ji įsiveržusiam vyriškiui liepė ramintis ir pagrasino, kad iškvies policiją. Girdėjo kaip jos vyrui buvo sakoma gražinti pinigus arba už valandos susidoros su juo. Minėtas asmuo pradėjo veržtis į vonios kambarį stumdamas duris. Ji paskambino į policiją ir nubėgo paskui L. K. į kitą kambarį. Kai išėjo pažiūrėti, minėto asmens jau nebebuvo. (1 t., b. l. 147-150).
Liudytojas G. A. parodė, kad A. A. yra jo brolis. Žino, kad K. B. ir kažkoks A., pavardės nežino, iš kito brolio G. J. buto adresu (duomenys neskelbtini), po išgertuvių pavogė kažką, kas priklausė A. A., lyg ir cigaretes. Jis pats tame bute negyvena, tik kartais nueina pas savo jauniausią brolį. Žino, kad šalia jo esančiame bute gyvena L. K., ją pažįsta. Įvykio dieną jis pats pas brolį G. J. bute nebuvo. Apie įvykį pasakojo A. A., sakė, kad iš kažkur sužinojo, jog tą dieną pas L. K. yra K. B., kad nuėjo su juo aiškintis, bet daugiau nieko jam nepasakojo. (1 t., b. l. 155-157).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad 2020-01-12 L. K. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutė rajono policijos komisariatą dėl A. A. įsibrovimo į jos butą. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) koridoriuje kairėje pusėje yra vonios kambario durys su išdaužtu stiklu. Taip pat ant durų matyti peilio dūrio žymė (1t., b.l.1-9)
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad K. B. kreipėsi į Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK dėl 2020-01-12 neteisėtų A. A. veiksmų L. K. namuose (1 t., b. l. 13-15).
Teismas konstatuoja:
Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Minėto asmens veiksmai kvalifikuotini pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai, prieš savininko, tai L. K. valią, atvirai 2020-01-12 įsibrovė į jai priklausantį butą,
A. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įsibrovęs į L. K. butą, išdauždamas durų stiklą ir išlauždamas durų užraktą, smogdamas su peiliu į vonios duris bei jo ašmenis laikydamas nukreiptus į K. B., kuris tuo metu buvo minėtame bute grasino minėtam asmeniui, tuo suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas
A. A. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Minėtas asmuo teistas, nusikaltimus padarė turėdamas išnykusį teistumą (2 t., b. l. 10-20), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8-9), įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir vieną nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai L. K. prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. A. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus numatytus BK 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už kiekvieną paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jas iš dalies sudedant.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. A. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį A. A. dėl 80,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (1t., b.l. 102). Papildomos apklausos metu (1t., 83-85) minėta nukentėjusioji parodė, kad minėtas asmuo padarytą žalą atlygino, todėl pretenzijų jam neturi. Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl L. K. 80,50 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, nes žala atlyginta (BPK 107 straipsnis).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. A. paskirta kardomoji priemonės -rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 85-88), paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 421 straipsnis, 422 straipsnis,
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti A. A. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę jam nustatyti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Procesą dėl nukentėjusiosios L. K. 80,50 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamasis A. A. turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.