Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos saugos inžinieriumi, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-04 Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamoje termofikacinėje jėgainėje, adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant katilą fiksuotus teršalų – anglies monoksidas (CO) ir amoniakas, padidėjimus, 2020-09-10 elektroniniu paštu pateiktą patikslintą informaciją dėl teršalų viršijimo ir pateiktus termofikacinės jėgainės kamine sumontuotos automatinės matavimo sistemos atliekamų nuolatinių teršalų matavimų duomenis (Dienos ataskaita 2.09.2020), nustatyta, kad katilo paleidimo metu 2020-09-02 laikotarpiu 06.00-07.00 val., ir 08.00-08:30 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 (termofikacinės jėgainės kamino skirto degimo produktams išmesti) buvo viršyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.1-3/2014 (pakeisto 2016-10-12) (toliau – TIPK leidimas) 8 punkto neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo teršalo anglies monoksido (CO) vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 250 mg/Nm3. Fiksuotos anglies monoksido koncentracijos šiuose laikotarpiuose – 2020- 09-02 06.00-06.30 val. -370,509 mg/Nm3, 06.30-07.00 val. – 288,140 mg/Nm3, 08.00-08.30 val. – 437,722 mg/Nm3. Taip pat nustatyta, kad katilo paleidimo metu, 2020-09-02 laikotarpiu 21.00-22.00 val., iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 buvo viršyta TIPK leidimo 8 punkto neatitiktinėms veiklos sąlygoms nurodyta į aplinkos orą išmetamo amoniako vidutinė pusės valandos vertė (koncentracija) 20 mg/Nm3. Amoniako koncentracija šiuo laikotarpiu buvo 21.00-21:30 val. – 24,588 mg/Nm3, 21.30-22.00 – 30,025 mg/Nm. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytą pateiktą informaciją, 2020-09-02 laikotarpiu 04.50-05.10 val., 05.40-06.50 val., 07.00-07.10 val., 07.30 -08.50 val., 09.30-09.40 val., 09.50-10.10 val. iš stacionaraus oro taršos šaltinio Nr. 001 buvo viršyta TIPK leidimo 7 lent. ir Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 5 priedo 5.1.3 punkte nurodyta anglies monoksido maksimaliai leidžiama išmesti ribinė vidutinė 10 minučių vertė 150 mg/Nm3. Vadovaujantis 2020-12-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų (toliau - Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai) 56.4 punktu ir 67 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė į aplinkos orą išmetamo anglies monoksidui nustatytos 10 minučių vidutinės ribinės vertės, nes 2020-09-02 mažiau kaip 95 % 10 min vidutinių verčių per 24 val. viršijo ribinę vertę, numatytą Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 5 priedo 5.1.3 punkte ir TIPK leidimo 7 lent., šios vertės svyravo ribose nuo 155 mg/Nm3 iki 722,831 mg/Nm3 (ne mažiau kaip 97 % visų paros vidutinių anglies monoksido (CO) verčių per metus neviršijo paros ribinės vertės (50 mg/Nm3), nustatytos Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 5 priedo 5.1.1 punkte). Tuo buvo pažeisti TIPK leidime nustatyti i atmosferą išmetamų teršalų kiekių normatyvai (maksimaliai leidžiamos ribinės vertės). Atsakingas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J., pagal 2014-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr, IV-14-11 ir pareiginę instrukciją. Tokiu būdu R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 242 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. J. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir parodė, jog jis neneigia, kad tarša viršijo nustatytus limitus, jis dėl to apgailestauja. Mano, jog ne jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o juridinis asmuo. Jis kaip darbuotojas prisiima šią atsakomybę. R. J. paaiškino, kad mėnesį jėgainė neveikė, katilas buvo remontuojamas. 2020 m. rugsėjo 1 d., po trijų savaičių sustabdymo, vėl buvo paleistas katilas. Kiekvienais metais veikla yra stabdoma, kad katilas būtų suremontuotas. Jėgainės paleidimas yra sudėtingas procesas. Įrangos gamintojas yra nurodęs, kad paleidimo metu yra leidžiami didesni išmetimai, tai yra įtraukta ir į taršos leidimą. Įprastu metu leidžiama išmesti į orą anglies monoksido – 150 miligramų, o paleidimo metu jau leidžiama – 250 miligramų. Tai buvo pirmas atvejis per jų įmonės veiklą, kai buvo viršytas ir paleidimo metu leidžiamas teršalų kiekis. Sustojimo metu, kai nedirba katilas, oras yra leidžiamas per filtrus ir nėra sudeginamas. Siekdami, kad nebūtų kvapų, visas kuro bunkeris yra padengiama susmulkinta baldine plokšte, kad ši sugertų nepageidaujamus kvapus. Smulkinti baldai yra tarsi parakas, o paleidimo metu įvyko momentinis degimas, to pasėkoje susidarė tos smalkės, kadangi nepakako oro, kad įvyktų degimas. Jis ankščiau yra baustas už analogišką straipsnį, tačiau tada įvyko gedimas. Jie stengiasi, jog tokių įvykių daugiau nepasikartotų. Jie kuro bunkerį padengė smulkinta baldine plokšte pirmą kartą. Pamoką nenaudoti drožlių išmoko, kitais metais planuoja maišyti drožles su šviežiai atvežtomis atliekomis, kurios yra mažiau kaloringos. Jų įmonė gamina elektrą, šilumą, tvarko atliekas.

Administracinio nusižengimo protokolo paaiškinime R. J. nurodė, kad per daug kaloringas kuras katilo paleidimo metu, sukėlęs spartų degimą ir oro trūkumą pakuroje. Planinio sustojimo metu kuro bunkerio paviršius buvo padengtas smulkintų baldų atliekomis (išsiskyrimų iš atliekų prevencijai), kurios pirmiausia ir pateko į katilą paleidimo metu. Koreguojantys veiksmai: sureguliuoti oro srautai, stabilizuotas procesas ir pereita prie normalaus darbo režimo (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Be R. J. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta: 2020 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-2627-2020 (b. l. 3-4), UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigine instrukcija (b. l. 5-6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. IV-14-11, kuriuo nuspręsta R. J. skirti atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7), R. J. 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu laišku aplinkos apsaugos departamentui, kuriuo pranešta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinėje jėgainėje fiksuotas pasidėjęs išmetimų lygis <...>, kartu su pranešimu pateikti termofikacinės jėgainės kamine sumontuotos automatinės matavimo sistemos atliekamų nuolatinių teršalų matavimų duomenys (2020 m. rugsėjo 2 d. ataskaita) (b. l. 8-13), 2016 spalio 12 d. Aplinkos apsaugos agentūros taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. T-KL.1-3/2014, išduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodytos leidžiamų išmesti teršalų normos (b. l. 14-19), administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, kad R. J. 2019 m. vasario 4 d. buvo baustas pagal ANK 242 straipsnio 1 dalį (b. l. 20-24), ir kitais byloje esančiais įrodymais.

ANK 242 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimą į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas, padarytą pakartotinai.

Iš R. J. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” viršijo į atmosferą išmetamų teršalų kiekių normatyvus, vykdydama savo veiklą pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu N. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą. R. J. yra atsakingas asmuo už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi įmonėje, 2019 m. vasario 4 d. jau buvo baustas administracine tvarka dėl teršalų išmetimo į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus, todėl baustinas pagal ANK 242 straipsnio 3 dalį.

R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 242 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su aplinkos apsauga. Teismas taip pat įvertina R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad nusižengimas nėra tyčinis, leistini teršalų kiekių normatyvai buvo pažeisti neįvertinus, jog gali įvykti degimas, pirmą kartą išklojus kuro bunkerį baldinės plokštės drožlėmis, taip pat tai, kad R. J. apie normatyvų viršijimą nedelsian Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pranešė pats ir iš karto ėmėsi veiksmų, kad tokio pobūdžio teršalų išmetimas į orą daugiau nebepasikartotų.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 242 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri jam turėtų būti skiriama kaip atsakingam asmeniui, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl R. J. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, ir jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 242 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 242 straipsnio 3 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20123451716, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.