Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-253-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-592-277/2016 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su jais nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, institucija, teikianti išvadą byloje, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė V. M. Ignalinos rajono apylinkės teismui 2016 m. birželio 10 d. pateikė ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos nustatymo bei kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutuoktiniams buvo pasiūlyta taikiai išspręsti ginčą. Po to Ignalinos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šalių prašymą tenkino, šalių santuoką nutraukė, patvirtino 2016 m. lapkričio 30 d. jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kitų klausimų, teismo sprendimu patvirtintoje minėtoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad „R. M., būdamas blaivus, turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais R. M. ir T. M. kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas juos su savimi iš ieškovės gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas juos tą pačią dieną tarp 18-19 valandos ( be nakvynės)“ bei nustatė, kad „prievolė sumokėti V. M. priteistą 964,26 euro skolą kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-16482-872/2015 laikoma asmenine V. M. prievole“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą bei patvirtinti papildytą/pakeistą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: 1.6. papunkčio pirmą dalį išdėstyti taip: „1.6. Nustatomas tokia R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: „R. M., būdamas blaivus, turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais R. M. ir T. M. kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne), pasiimdamas juos su savimi iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą ir grąžindamas juos sekmadienį tarp 18-19 valandos“; papildyti 2 dalį 2.3 papunkčiu „Prievolę „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal 2015 m. kovo 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktam 4400 Eur kreditui (kredito likutis 2016m. gruodžio 2 d. yra 3429,90 Eur) priteisti kaip atsakovo R. M. ir ieškovės V. M. įsipareigojimą“ ir 2.4. papunkčiu „Prievolę „P. F.“, susidariusią 498,15 Eur skolą priteisti kaip atsakovo R. M. ir ieškovės V. M. įsipareigojimą; 2.5. papunkčiu „Prievolę AB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusią 547,80 Eur skolą už suteiktas paslaugas priteisti kaip atsakovo R. M. ir ieškovės V. M. įsipareigojimą“. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjų ir jų kreditorių interesus, kadangi sutuoktiniai turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie nėra įtraukti į santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Taigi nėra išspręstas klausimas dėl tolimesnio prievolių vykdymo, o iš „(duomenys neskelbtini)“, AB 2016 m. gruodžio 2 d. pažymos matyti, jog pagal 2015 m. kovo 27 d. sutartį R. M. buvo suteiktas 4400 Eur kreditas, kurio likutis 2016 m. gruodžio 2 d. yra 3429,90 Eur (kredito grąžinimo terminas yra 2020 m. kovo 13 d.). Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo bei įspėjimo matyti, kad R. M. yra skolingas už suteiktą „(duomenys neskelbtini)“ S. A. filialo „(duomenys neskelbtini)“ kreditą (skolos suma 498,15 Eur) bei 547,80 Eur už AB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad pagal jų turimus duomenis atsakovo bendravimas pasiimant vaikus su nakvyne gali būti nesaugus vaikams. Be to, ieškovė dėl jauno vaikų amžiaus kol kas nesutinka su atsakovo reikalavimu pasiimti vaikus su nakvyne. Ieškovės teigimu, keli bandymai nepasiteisino, atsakovas nesirūpina vaikų saugumu, nes kelis kartus vaikus grąžino būdamas neblaivus, o vieną kartą nepilnametė dukra nelydima pati grįžo namo. Dėl atsakovo gyvenimo ir darbo Vilniuje nėra galimybės išsiaiškinti jo gyvenimo būdo bei sąlygų. Anksčiau buvo gauta nusiskundimų dėl neblaivaus atsakovo elgesio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. M. nurodo, jog byla turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad apie nurodytus kreditorius apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokios informacijos, o jai apie juos taip pat nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas, paklaustas teisėjo, jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų, įskaitant ir dėl kreditorių, neišreiškė. Nepaisant to, kad tokia situacija susiklostė dėl atsakovo kaltės, ji negali tokia likti, kadangi pažeidžia atsakovo nurodomų kreditorių teises ir interesus. Ieškovės nuomone, atsakovo prašymas apeliacinės instancijos teisme pakeisti pirmosios instancijos teismo patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kadangi susiklosčiusi situacija turėtų būti sprendžiama bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje nustatyta, kad šalių santuoka skundžiamu teismo sprendimu nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51straipsnio 1 dalis) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas privalo įvertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Jei sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas netvirtina sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, o teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Taigi, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis).Nagrinėjamu atveju atsakovas R. M. pateiktame apeliaciniame skunde tvirtina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neteisėta ir negalėjo būti patvirtinta, nes joje nėra išspręstas klausimas dėl sutuoktinių turimų prievolių kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“, AB, „(duomenys neskelbtini)“ S. A. filialui „(duomenys neskelbtini)“, AB, bei AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių jis nenurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei kurie nebuvo įtraukti į teismui pateiktą patvirtinti sutartį. Nors apeliantas nepridėjo pačių sutarčių, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl turimų kreditorių, tačiau tokia situacija leidžia pagrįstai vertinti, jog, nenustačius, neištyrus bei neišsiaiškinus R. M. nurodomų aplinkybių, skundžiamu sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis pažeidžia nurodytų kreditorių bei pareiškėjų ar vieno iš pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.Taigi, nors pirmosios instancijos teismui sprendimo priėmimo metu apie 12 punkte nurodytus kreditorius nebuvo žinoma, tačiau, esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir kad pateikto turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, nepasisakoma, nes juos įvertinti turės iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Pagal teismų praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-94/2010; Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas R. M. pats pripažįsta, kad, teikdamas teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįvykdė CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius. Tai reiškia, kad jis neatskleidė visos reikšmingos informacijos apie turimus kreditorius, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteko galimybės padalinti šalių prievoles ir tinkamai įvykdyti CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes, jei tam bus nustatytas pagrindas, turėtų apsvarstyti, ar apelianto R. M. elgesys, kai jis savalaikiai neatskleidė teismui apie tris sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, nors apie juos neabejotinai žinojo, nepatenka į virš aptartą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sudėtį ir/ar tai nėra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas R. M. pateikė naujus įrodymus apie kreditorius ir neįvykdytus skolinius įsipareigojimus jiems, kuriais yra grindžiami apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai iš dalies pagrindžia atsakovo apeliacinio skundo argumentus, yra susiję su nagrinėjama byla, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima naujai pateiktus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.