- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1973-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27431-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K., 2016 m. birželio 12 d., apie 00.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.93 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus sudavė savo patėviui I. M. į veido sritį ir tokiais veiksmais pastarajam padarė muštinę viršutinės lūpos žaizdą ir nosies bei kaktos nubrozdinimus, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – patėvį I. M., padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su patėviu I. M., motina J. M. ir broliu V. P. viename bute. Patėvis būna labai dažnai pagėręs, neduoda naktimis miegoti, žemina motiną. Dėl to ir pratrūko. 2016 m. birželio 11 d. patėvis pasislėpęs gėrė namie. Vakare pradėjo kabinėtis prie motinos. Jie su broliu žiūrėjo futbolą ir gėrė „Starką“. Patėvis su motina buvo kitame kambaryje. Jie su broliu išgirdo, kad tarp patėvio ir motinos vyksta konfliktas. Vieną kartą nuėjo pas juos ir pasakė patėviui, kad ramintųsi, kitą kartą nuėjo, bet ten vis vien vyko barniai. Tada neištvėrė, nuėjo ir pastūmė patėvį, šis nukrito ant lovos, sudavė patėviui į veidą ranka, tačiau neatsimena kiek kartų, nes buvo stipriai išgėręs. Su patėviu būdavo konfliktai visada, bet niekada nesimušė. Patėvio atsiprašė, labai gailisi dėl padaryto, tiesiog trūko kantrybė. Ligonių kasų civilinį ieškinį atlygino (b. l. 43, 46).
Nukentėjusysis I. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 11 d., apie 22.00 val. namo grįžo girtas posūnis J. K. Grįžo agresyvus, triukšmavo, bet vėliau nurimo. Vėl išgėrė, tuomet jau apie vidurnaktį, J. K. priėjo prie jo gulinčio lovoje, paėmė už skverno, pakėlė ir kumščiais ėmė trankyti per veidą. Sugyventinė ir kitas posūnis J. K. atitraukė. Sugyventinė iškvietė policiją. Atvykusi policija J. K. sulaikė, o jam iškvietė GMP. Jam išmuštas dantis, sumuštas veidas. Tai jau ne pirmas kartas (b. l. 16).
Specialistas dokumentų apžiūros metu parodė, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda ir nosies bei kaktos nubrozdinimai. Tai padaryta paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu, ne mažiau kaip du kartus prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas atitiktina nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 25-26).
Iš 2016 m. birželio 20 tarnybinio pranešimo ir kvito matyti, kad ligonių kasos civilinis ieškinys byloje atlygintas (24,26 Eur) (b. l. 36, 47).
Iš 2016 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti įvykio aplinkybės bei nukentėjusiojo patirtų smūgių lokalizacija (b. l. 9-10).
Iš nukentėjusiojo I. M. 2016 m. birželio 12 d. pareiškimo matyti, kad jo įsūnis J. K. jį sumušė būdamas neblaivus (b. l. 3).
Iš 2016 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, ant lovos rasta pėdsakų, panašių į kraują (b. l. 5-8).
Iš neblaivumo nustatymo pažymos matyti, kad J. K. 2016 m. birželio 12 d., 01.24 val. nustatytas 1,93 promilės neblaivumas (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
J. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. K. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 11 d. patėvis pasislėpęs gėrė namie. Vakare pastarasis pradėjo kabinėtis prie motinos. Jie su broliu žiūrėjo futbolą ir gėrė „Starką“. Jie su broliu išgirdo, kad tarp patėvio ir motinos vyksta konfliktas. Vieną kartą nuėjo pas juos ir pasakė patėviui, kad ramintųsi, kitą kartą nuėjo, bet ten vis vien vyko barniai. Tada neištvėrė, nuėjo ir pastūmė patėvį, šis nukrito ant lovos, sudavė patėviui į veidą ranka, tačiau neatsimena kiek kartų, nes buvo stipriai išgėręs. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos dalyje dėl smurto naudojimo atitinka ir nukentėjusiojo I. M. parodymai apie tai, kad 2016 m. birželio 11 d., apie 22.00 val. namo grįžo girtas posūnis J. K. Grįžo agresyvus, triukšmavo, bet vėliau nurimo. Vėl išgėrė, tuomet jau apie vidurnaktį, J. K. priėjo prie jo gulinčio lovoje, paėmė už skverno, pakėlė ir kumščiais ėmė trankyti per veidą. Sugyventinė ir kitas posūnis J. K. atitraukė. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2016 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti įvykio aplinkybės bei nukentėjusiojo patirtų smūgių lokalizacija (b. l. 9-10). Be to, iš nukentėjusiojo I. M. 2016 m. birželio 12 d. pareiškimo matyti, kad jo įsūnis J. K. jį sumušė būdamas neblaivus (b. l. 3), o iš 2016 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, ant lovos rasta pėdsakų, panašių į kraują (b. l. 5-8). Iš specialisto paaiškinimų matyti, jog I. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda ir nosies bei kaktos nubrozdinimai. Tai padaryta paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu, ne mažiau kaip du kartus prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas atitiktina nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 25-26). Tuo tarpu iš neblaivumo nustatymo pažymos matyti, kad J. K. 2016 m. birželio 12 d., 01.24 val. nustatytas 1,93 promilės neblaivumas (b. l. 50).
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog J. K., 2016 m. birželio 12 d., apie 00.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus sudavė savo patėviui I. M. į veido sritį ir tokiais veiksmais pastarajam padarė muštinę viršutinės lūpos žaizdą ir nosies bei kaktos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, Iš J. K. ir I. M. apklausų matyti, kad pastarasis yra kaltinamojo J. K. patėvis, o tai sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl J. K. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę J. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą vyresnio amžiaus asmenį (patėvį), susijęs su fizinio skausmo sukėlimu namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – J. K. yra jauno amžiaus, dirbantis, teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, byloje nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta, ar per švelnia.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. birželio 12 d., 00.15 val., paleistas 2016 m. birželio 12 d. 12.50 val. (viena diena) (b. l. 37-38). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu.
Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 12 d., 00.15 val. iki 2016 m. birželio 12 d. 12.50 val. (t. y. vieną dieną), šią laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti J. K. nubaustu galutine 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.