- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-2499-953/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- R. I.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. I. 2014 m. gegužės 24 d. apie 19.10 val. ties tvenkinio g. pastatu Nr. 10, Ginkūnuose, Šiaulių rajone, vairuodamas automobilį „BMW 518“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su dviračiu. Be to, kaltinamas tuo, kad eismo įvykio metu automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Šalies argumentai
R. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio, nukentėjusysis prašė jį parvežti į namus ir nekviesti policijos pareigūnų. Vėliau jam dėl įvykio paskambino policijos pareigūnai. Jis nukentėjusįjį pažino iki įvykio, nes jis yra iš jo mokyklos.
R. I. paaiškinime nurodė, kad 2014 m. gegužės 24 d. apie 19.00 val. važiavo Ginkūnuose, Tvenkinio gatve nuo Švedės ežero link Rasos gatvės apie 30km/h greičiu. Iš priekio ryškiai švietė saulė, jį apakino, nepajuto kaip pasikeitė automobilio kryptis ir išvažiavo į priešpriešinį eismą. Staiga priekyje, maždaug 10 metrų atstumu, pamatė dviratininką, nespėjęs sureaguoti atsitrenkė į jį priekiniu automobilio bamperiu. Bandė stabdyti, tačiau buvo per mažas atstumas, todėl nepavyko sustabdyti. Po smūgio dviratininkas nukrito, o jis pervažiavo dviratį. Išlipęs paklausė dviratininko ar reikia pagalbos, o dviratininkas nurodė, kad būtų gerai, kad jis parvežtų jį namo, taip ir padarė. Į policiją nepaskambino, nes buvo išsigandęs. Parvežęs dviratininką, automobilį pastatė prie Spindulio g. 3 esančioje aikštelėje, nes ten gyvena. Dviratininką pažinojo iš seniau, abu turėjo vienas kito telefono numerius, todėl dviratininkas E. G. pranešė, kad atvyktų į policiją. E. G. teigė, kad nesusižalojo. Eismo įvykis įvyko dienos metu, kelio danga - sausas žvyrkelis, leistinas greitis 50 km/h. Dviratininkas važiavo be šalmo ir šviesą atspindinčios liemenės, važiavo kairiąja kelio puse. R. I. vairavo blaivus, niekur nesusižalojo (9 b. l.).
Nukentėjęs E. G. nurodė, kad 2014 m. gegužės 24 d. apie 19.00 val. važiavo su draugu nuo Švedės tvenkinio Tvenkinio gatve, laikėsi kairiosios kelio pusės, važiavo kelkraščiu. Pastebėjęs, kad iš galo atvažiuoja automobilis, dar labiau pasislinko į kelkraštį ir pajuto smūgį, nukrito nuo dviračio ir matė, kaip dviratis iki pusės palindo po automobiliu, pats spėjo greitai pasitraukti atgal. Kai automobilis sustojo, atsistojo ir nuėjo atsisėsti ant žolyno, bet prisėdęs puolė traukti dviratį iš po automobilio. Ištraukė dviratį, jam padėti atėjo vairuotojas, jis įkėlė dviratį į automobilio bagažinę ir parvežė jį namo. Parsinešė dviratį į kiemą, kiek nusiraminęs o patirtos avarijos, pasakė mamai apie įvykį. Įvykio metu nebuvo užsidėjęs šalmo bei šviesą atspindinčios liemenės. Po eismo įvykio vairuotojas pasiūlė jį parvežti namo. Jis sutiko, nes nejuto skausmo, o tik išsigando. Vėliau pamatė ant kūno įvairių apibrozdinimų, mėlynių. Nurodė, kad jei pablogėtų sveikata, kreipsis į gydytojus. Įvykio metu buvo blaivus (8 b. l.).
Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad E. G. su tėvais, kreipėsi į policijos įstaigą dėl eismo įvykio. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, bei abi transporto priemonės (10 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.
R. I. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotrauka, iš kurių matyti, kad E. G. dviračiui sugadinta: užpakalinis ratas, rėmas, sėdynė, pavarų perjungimo mechanizmas, stabdžių sistemos detalės, R. I. vairuotam automobiliui apibraižytas priekinis bamperis. Iš fotonuotraukos matyti, kad abiejų transporto priemonių sugadinimai vienodame aukštyje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. I. iškart po eismo įvykio, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o kaip tik sustojo ir paklausė nukentėjusiojo „ar jam reikalinga pagalba“, taip pat nukentėjusįjį parvežė namo. Nukentėjusysis žinojo R. I. telefono numerį. Visos šios aplinkybės parodo tai, kad R. I. veiksmuose nėra tyčios, nors ir nepranešė policijai ir pasišalino eismo įvykio vietos, tačiau pasirūpino nukentėjusiuoju, nepaliko jo.
Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad R. I. elgėsi sąžiningai, sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, buvo išsigandęs, suteikė pagalbą nukentėjusiajam, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas R. I. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
R. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
R. I. už administracinį teisės pažeidimą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.
R. I. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.