- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1457-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06839-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- R. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-16451-752/2025 pagal ieškovės R. Š. ieškinį ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. Š. ieškinį ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko – A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašo teismo: (i) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtą 400 Eur sumą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; (ii) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; (iii) A. V. iš atsakovo priteisti 9 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; (iv) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
3. Atsakovas teismo prašo: (i) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; (ii) iš ieškovės priteisti nepilnamečio vaiko pinginį išlaikymą po 302 Eur, mokamą periodinėmis, kas mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; (iii) nustatyti skyriumi gyvenančios atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
4. Ieškovė savo reikalavimų užtikrinimui byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai mokant po 400,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, nustatant, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistą laikiną išlaikymo sumą atsakovas įsipareigoja pervesti į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, iki einamojo mėnesio 15 d. Taip pat paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepilnametei dukrai nuo šalių išsiskyrimo reguliaraus išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą ir siekiant užtikrinti esamos ginčo šalių padėties stabilumą ir išvengti neigiamų pasekmių atsiradimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nesiėmus taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi patenkino dalį ieškovės prašymo, t. y. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui po 327,00 Eur nuo 2025 m. balandžio 16 d. (nuo kreipimosi į teismą dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16451-752/2025 priėmimo. Teismas nurodė priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas ieškovę paskyrė nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė TOYOTA AVENSIS. Ieškovė dirba, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur per mėnesį po mokesčių. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra pateikta.
7. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką orientaciniu vaiko būtinųjų mėnesio poreikių kriterijumi laikomas minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 1 038,00 Eur iki mokesčių, arba 777,39 Eur po mokesčių, kas laikytina preziumuojama suma, reikalinga minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti.
8. Kartu buvo atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Todėl bendras vaiko išlaikymo poreikis mažintinas šia išmoka ir sudaro 654,89 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis vaikui yra 327 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaiką. Ieškovė nepateikė duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo neveikimą. Priešingai, atsakovas akcentuoja, kad nuolat rūpinasi dukros poreikiais: sistemingai apmoka darželio išlaidas, perka drabužius, mokymosi priemones, žaislus, finansuoja socialinį gyvenimą (gimtadienius, pramogas, neformalią veiklą), užtikrina sveikatos priežiūrą (vaistai, vizitai pas gydytojus). Nuo 2023 m. iki skundo pateikimo jis dukrai skyrė 8 378,98 Eur, o laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. balandžio 24 d. ieškovei banko pavedimais sumokėjo dar 1 286 Eur;
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė visą išlaikymo naštą atsakovui, suteikdamas ieškovei galimybę iš esmės nusišalinti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas pabrėžia, kad jis faktiškai dengia didesniąją dalį išlaidų ne tik dukros, bet ir ieškovės poreikiams. Be kita ko, jis padeda ieškovei išlaikyti automobilį (apmoka degalus, perka detales, remontuoja), rūpinasi maistu, mokesčiais bei kitomis reikmėmis, kai ieškovė su dukra būna atsakovo namuose;
8.3. Nutartis priteisti laikiną išlaikymą nepagrįsta ir dėl to, jog šalys faktiškai dukrą augina lygiomis dalimis („50:50“ bendravimo modelis), o nepilnametės registruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra atsakovo namuose. Kadangi ieškovė neprašė nustatyti laikinosios gyvenamosios vietos su ja, laikytina, kad iki bylos išnagrinėjimo vaiko gyvenamoji vieta yra su tėvu. Todėl nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą, kurį administruotų ieškovė uzufrukto teise.
Atsiliepimas
2. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, motyvuodama šiais argumentais
9.1. Atsakovo pateikti dokumentai tik patvirtina, jog jis neteikia pakankamo išlaikymo vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti;
9.2. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl jo neveikimo, nepagrįsti – periodinio išlaikymo neteikiant, objektyviai nėra įrodymų, kuriuos būtų galima pateikti;
9.3. Atsakovas klaidingai nurodo, kad dengia daugumą dukros išlaidų. Nors jis apmoka darželį, šokių būrelį ar retkarčiais nupirktą drabužį, ieškovė ginčija 5 664,74 Eur dydžio išlaidas drabužiams. Banko sąskaitos išrašai rodo mokėjimus už siuntų pristatymą, tačiau nėra aišku, kam ir kokios prekės buvo įsigytos. Ieškovės vertinimu, tai yra atsakovo asmeninės išlaidos, nesusijusios su vaiko poreikiais. Pateikti kuro ir automobilių remonto kvitai taip pat nelaikytini išlaikymu vaikui;
9.4. Šalys atskirai gyvena nuo 2022 m., o atsakovas minimaliai rūpintis dukra pradėjo tik po mediacijos proceso (nuo 2024 m. vasario 8 d.). Tuo metu jis kelis kartus nupirko drabužių, sumokėjo už gimtadienio šventę, nuvedė pas gydytojus, atliko pavienius bankinius mokėjimus;
9.5. Nors atsakovas teigia, jog dukros gyvenamoji vieta yra jo bute, faktiškai dukra nuo šalių išsiskyrimo nuolat gyvena su ieškove, kuri realiai rūpinasi jos poreikiais;
9.6. Teiginiai apie tariamą „50:50“ bendravimo tvarką nepagrįsti – jokio tokio susitarimo nėra. Pats atsakovas nurodo, kad dukra su juo būna tik kas antrą savaitgalį ir dalį kitų dienų, todėl tai negali būti laikoma lygiaverčiu bendravimo modeliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimus.
Dėl naujų įrodymų
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
5. Atsakovas į bylą kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymus už A. V. darželio paslaugas, banko išrašus ir kvitus, neva patvirtinančius A. V. pirktus drabužius, išlaidas A. V. gimtadienio šventėms, pramogoms ir būreliams, sveikatos priežiūrai patvirtinančius dokumentus, taip pat buities išlaidas, R. Š. automobilio priežiūrą patvirtinančius kvitus, A. V. atliktus bankinius pavedimus R. Š., pažymą apie šeimos sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, be to, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą procesinį sprendimą, kadangi jis buvo priimtas atsakovui apie tai nepranešus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus dokumentus.
Dėl ginčo esmės
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas tvirtina, kad teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo priteisti laikiną išlaikymą iš jo, nes jis esą ir taip faktiškai dengia didesniąją dalį išlaidų ne tik dukros, bet ir ieškovės poreikiams, taip pat kad šalys dukrą augina „50:50“ modeliu, o vaiko gyvenamoji vieta registruota jo namuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu prašymą pateikęs asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir egzistuoja rizika, kad nesiėmus priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Šioje byloje ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė faktinį pagrindą, pateikė įrodymus bei teisinius argumentus. Ieškinys atitinka CPK nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Nėra akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių iš anksto būtų galima konstatuoti, kad ieškovės reikalavimai negali būti patenkinti. O ar ieškinys pagrįstas – teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
8. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo bei vaiko interesų prioriteto principais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
9. Pagal CK 3.192 straipsnį, tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti reguliarus ir pastovus, užtikrinantis nuolatinį vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvai susitaria dėl išlaikymo tvarkos ir jo vykdymo, toks susitarimas galioja gera valia. Tačiau nesant susitarimo arba vienam iš tėvų nevykdant prievolės, įstatymas suteikia teisę kitam iš tėvų kreiptis į teismą. O kol tėvų ginčas bus išspręstas teisme, įstatymų leidėjas įtvirtino specialų laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CK 3.65 straipsnis), kad iki ginčo išsprendimo būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai. Teismas privalo vertinti, ar konkrečiu atveju yra reali grėsmė vaiko interesams, ir, esant tokiai grėsmei, taikyti laikinąsias priemones.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta priemonė – laikino išlaikymo priteisimas – nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susijusi su ieškinio dalyku ir būtina vaiko interesų apsaugai iki ginčo dėl išlaikymo išsprendimo. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina nuolatinio ir pakankamo vaiko išlaikymo. Pavieniai kvitai už degalus, automobilio remontą, keli drabužiai ar žaislai, taip pat ugdymo įstaigos mokesčių apmokėjimas nepagrindžia sistemingo ir visapusiško pareigos vykdymo. Juolab, kad didžioji dalis pateiktų banko išrašų apskritai neįrodo, kad išlaidos buvo patirtos vaiko poreikiams tenkinti (pvz., mokėjimai už siuntų pristatymą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neatlieka pareigos vaiko atžvilgiu tinkama apimtimi, ir dėl to priteisė laikiną išlaikymą. Tuo tarpu visos šalių nurodytos aplinkybės dėl teikiamo išlaikymo jų dukrai bus išsamiai tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo pozicija iš esmės yra prieštaringa: viena vertus, jis teigia savanoriškai teikiantis net didesnį išlaikymą, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, kita vertus – ginčija pareigą reguliariai skirti teismo nustatytą sumą. Toks atsakovo elgesys leidžia daryti išvadą, jog jis siekia išvengti aiškios, teisiškai apibrėžtos ir vykdytinos pareigos, o tai prieštarauja vaiko interesų apsaugos principui bei pačios laikinosios apsaugos priemonės esmei.
12. Nepagrįsti yra ir atsakovo argumentai, kad nebuvo pagrindo priteisti iš jo laikiną išlaikymą, nes neva dukra auginama „50:50“ modeliu, o vaiko gyvenamoji vieta yra registruota jo namuose. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys faktiškai įgyvendina lygiavertį bendravimo modelį, o vaiko gyvenamosios vietos registracija nepatvirtina faktinės gyvenamosios vietos. Priešingai, iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. išvados matyti, kad nepilnametė faktiškai gyvena su motina.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi priemonių ir nustatė laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių reguliarų ir pastovų atsakovo išlaikymo teikimą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad laikino išlaikymo priteisimas buvo perteklinis ar nepagrįstas. Ši aplinkybė taip pat nepaneigia atsakovo, kaip vaiko tėvo, indėlio į vaiko auginimą, auklėjimą ar priežiūrą.
14. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra galutinis ginčo dėl vaikų išlaikymo sprendimo būdas. Jos skirtos ne tėvų interesų balansavimui, o pirmiausia nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis priemonėmis šeimos bylose siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų interesai ir sureguliuota ginčo situacija. Galutinis išlaikymo dydis bei tvarka bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės – atsižvelgus į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, tėvų finansines galimybes (turimą turtą, pajamas, kitų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir pan.) bei vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, lavinimo galimybes ir pan.).
15. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.