Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-255/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
1A-54-255/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
I. Ž.
Nuteistasis
S. L., L. Š.
Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-255/2018

Teisėja E. Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15960-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. Ž. atstovės pagal įstatymą K. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams;

L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams;

K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams, ir mokytis.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo I. Ž. ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš nuteistojo S. L., o jam neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jo atstovų pagal įstatymą J. L. ir R. L., iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. M., o jam neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jo atstovų pagal įstatymą A. M. ir V. M., iš nuteistojo L. Š., o jam neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jo atstovės pagal įstatymą D. L., priteisti 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. Ž., atstovaujamam pagal įstatymą K. Ž., o dėl kitos dalies ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. M., S. L., L. Š. bei M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2017 m. kovo 22 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos koridoriuje, veikdami kartu, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sumušė I. Ž.: S. L. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, o nuo smūgio jam pargriuvus, L. Š. keliu sudavė smūgį į galvą, M. S. taip pat spyrė keletą kartų jam į galvą, K. M. kumščiais sudavė smūgį į šoną ir taip padarė I. Ž. šiuos sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą: odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, viršutinės lūpos audinių patinimą ir muštinę žaizdą joje, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo I. Ž. atstovė pagal įstatymą K. Ž. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo I. Ž. civilinis ieškinys buvo atmestas, ir tą ieškinio dalį tenkinti, t. y. priteisti solidariai iš nuteistųjų S. L., L. Š. ir asmens, kuriam byla buvo nutraukta – K. M., nukentėjusiajam I. Ž. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš nuteistųjų, atstovų (civilinių atsakovų) pagal įstatymą – S. L. motinos J. L. ir tėvo R. L., L. Š. motinos D. L., K. M. motinos A. M. ir tėvo V. M., kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą bei išspręsti/paskirstyti visas bylinėjimosi išlaidas Valstybės naudai pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą į baudžiamąją bylą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo ieškinį ir priteisdamas 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog nėra surinkta įrodymų, kad nukentėjusiajam I. Ž. liko sužalojimo ar neigiamų išgyvenimų pasekmių. Teismas pažymėjo, jog kaltinamieji yra nepilnamečiai, nedirba, neturi savo turto ar savarankiškų pragyvenimo lėšų, mokosi ir yra išlaikomi tėvų bei pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems yra priteisiamas nuo 145 iki 1 738 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą pažymi, jog po patirtų sužalojimų I. Ž. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos – priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, po to jis buvo paleistas į namus. Nurodo, jog jis kelias dienas po įvykio nelankė mokyklos, gėrė vaistus nuo skausmo. Pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu, paprašius teisėjai, jis parodė virš lūpos esantį randą, kuris liko po jo sumušimo. Mano, jog teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad neliko jokių sužalojimo pasekmių, nes minėtas randas ant lūpos jam liks visą likusį gyvenimą. Be to, nukentėjusysis po sumušimo ir ateityje lankysis pas psichologą. Nurodo, jog nė vienas iš I. Ž. mušusių asmenų neatsiprašė, žalos neatlygino, nesidomėjo jo sveikata, viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme elgėsi įžūliai ir ciniškai. Vienintelis K. M. paskutinio teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir iš dalies atlygino neturtinę žalą. Nurodo, jog nukentėjusysis I. Ž. dėl minėto įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jo galimybės bendrauti, tapo uždaresnis. Be to, nurodo, jog patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, kadangi vyko pas gydytojus ir pirko vaistus, tačiau nežinojo, jog reikia kaupti pirkimo kvitus. Todėl mano, jog jo pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti patenkintas visa apimti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nukentėjusiojo I. Ž. atstovės pagal įstatymą K. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorės manymu, Tauragės rajono apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi Lietuvos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, kadangi atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo I. Ž. atstovės pagal įstatymą K. Ž. apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su nuosprendžio dalimi, kuria tik iš dalies tenkintas nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys, būtent šiuo klausimu (dėl civilinio ieškinio priteisimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis I. Ž. ir jo atstovė pagal įstatymą K. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš visų kaltinamųjų priteisti 2000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31–35, t. I). Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų S. L., L. Š. ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, K. M., o šiems neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jų atstovų pagal įstatymą, t. y. tėvų, priteisė 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš nuteistųjų ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam I. Ž., atsižvelgtina į nuteistųjų ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, tyčinę kaltės formą, padarytą nesunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam sukėlė padarinius, tačiau jie nėra ilgalaikiai ir be išliekamųjų reiškinių. Nukentėjusysis I. Ž. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad I. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodo, jog dėl nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, visas šias aplinkybes jau įvertino, ir nustatydamas konkretų priteistiną neturtinės žalos dydį, į jas atsižvelgė.Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iš nuteistųjų S. L., L. Š. ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. M., o šiems neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jų atstovų pagal įstatymą, t. y. tėvų, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam – 750 Eur – atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistųjų bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus ateityje realiai atlygintas.Į bylą gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodoma, kad nukentėjusiajam I. Ž. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 208,00 Eur. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nuteistieji S. L., K. M. ir L. Š. yra nepilnamečiai, mokosi, yra išlaikomi tėvų, neturi turto ir pajamų, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo I. Ž. atstovės pagal įstatymą K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėSavinijus KatauskasDalia Kursevičienė