Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis pripažino savo neteisėtus veiksmus, tačiau teigė, kad dėl jų kaltas pats nukentėjusysis, kuris netinkamai elgėsi su senuku, norėjusiu lipti į autobusą. Kaltinamasis parodė, kad įlipo į autobusą Nr. 34G. Į autobusą įlipo kontrolė ir paklausė, ar jis turi bilietėlį. Kaltinamajam atsakius, kad neturi, jam buvo liepta eiti iki kontrolės automobilio. Įlipus į kontrolės automobilį, jo paklausė asmens duomenų, o kaltinamasis klausė, ar jį paleis. Kontrolieriams atsakius, kad nepaleis, kaltinamasis atsisakė atskleisti savo asmens duomenis. Tada šviesi moteris pradėjo jį filmuoti, o jis pradėjo filmuoti minėtą moterį. Visi pradėjo nervintis. Atvažiavo pareigūnai, jis buvo pakviestas į pareigūnų automobilį. Pareigūnams paleidus, jis grįžo į sustojimą ir laukė autobuso. Atvažiavo autobusas, nukentėjusysis pastūmė kažkokį senuką – tai kaltinamajam nepatiko, jis norėjo sugriebti nukentėjusįjį ir paklausti, kodėl šis taip pasielgė. Nukentėjusysis jam trenkė, ir tik tada trenkė kaltinamasis. Kaltinamasis pripažino, kad vieną kartą nukentėjusiajam sudavė į veidą. Moterys pradėjo kelti nukritusį nukentėjusįjį, o kaltinamasis išsigandęs pabėgo. Įvykio metu buvo sužalotas ir pats kaltinamasis – jį grumtynių kontrolės automobilyje metu sužeidė viena iš kontrolierių, tačiau jis dėl sužalojimo niekur nesikreipė, nes nenori turėti reikalų su teisėsauga.

Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis lipdamas į autobusą jam sudavė. Kaltinamasis pripažino, kad trenkė S. K. į veidą, bet trenkė po to, kai nukentėjusysis trenkė jam. Nukentėjusysis pradėjo pirmas. Kaltinamojo teigimu, civilinį ieškinį jis pripažįsta tik iš dalies – sutiktų su 250 Eur, šiuo metu niekur nedirba, o kai dirbs, atlygins žalą per metus ar du. Jis gyvena bute su mama ir broliais, tėvas neseniai mirė. Dabar gyvena devyniese trijų kambarių bute. Anksčiau skirtas bausmes vykdo, lankosi probacijoje. Buvo kartą jo neradę, tačiau tuomet jie keitė butą. Šiuo metu mokosi. Jų šeimos pajamos – mamos gaunamos pašalpos, kartais jis susiranda kokius nors darbus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 9.30 val. tikrinant viešojo transporto bilietus kontrolierės išlaipino be bilieto važiavusį kaltinamąjį. Išlaipintas kaltinamasis buvo atvesdintas į tarnybinį automobilį, kuriame jis „koliojo“ kontrolieres, bandė naudoti smurtą – spirti, stumti. Kontrolierė jam liepė sėdėti ramiai. Laukė policijos, nes kaltinamasis neturėjo asmens dokumento. Kontrolieriai surašė kaltinamajam protokolą už važiavimą be bilieto, o policija už viešosios tvarkos pažeidimą. Po 15 minučių jis vėl pamatė kaltinamąjį stotelėje. Išlipus iš autobuso kaltinamasis jam trenkė ir pabėgo – nukentėjusysis nesugebėjo pasipriešinti ir visko suvokti. Po to kreipėsi į medicinos įstaigą ir policiją. Jam davė siuntimą teismo medicinos ekspertizei atlikti. Kitą dieną dėl galvos svaigimo ir aukšto kraujospūdžio kreipėsi į medikus – jam buvo paskirtas ambulatorinis namų gydymas. Šių metų sausio 16 d. dėl pasikartojančių galvos skausmų ir spaudimo buvo priverstas išeiti iš darbo. Jam buvo paskirti stipresni vaistai ir didesnės dozės, o vasario mėnesį numatytas gydymas.

Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis smūgį jam sudavė su kažkokiu metaliniu daiktu – metaline nedidele plokštele. Kai tikrino bilietėlius, nematė, kad kaltinamasis rankose turėtų kokį nors daiktą. Tikrinant bilietėlius ir vėliau surašant protokolą dėl važiavimo be bilieto nukentėjusysis jokio kontakto su kaltinamuoju neturėjo – viską įformino kontrolierės, o jis sėdėjo atskirai automobilio priekyje. Jis pats su keleiviais nekontaktuoja, įvykių metu kviečiama policija. Smūgio metu jis su kaltinamuoju buvo vienas priešais kitą. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis įvykio dieną kaltinamajam nebuvo sakęs nei vieno žodžio ir nei karto jam nesudavė.

Dėl civilinio ieškinio parodė, kad iš reikalaujamų priteisti 500 Eur 450 Eur sudaro neturtinė žala ir 50 Eur turtinė žala, kurią patyrė pirkdamas vaistus, vykdamas į gydymo įstaigas. Turtinę žalą pagrindžiančių kvitų neturi. Jo patirta neturtinė žala – tai atsiradusi baimė dirbti apsaugos darbuotojo darbą, patirti išgyvenimai po įvykio.

Liudytoja apklausta V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kolege kaltinamajam surašė protokolą, nes jis važiavo be bilieto, o nukentėjusysis yra jos bendradarbis. Jos su kolege iškvietė pareigūnus ir surašė protokolą. Pareigūnai taip pat surašė kaltinamajam protokolą. Kuomet policijos pareigūnai jį paleido, kaltinamasis netrukus grįžo į stotelę. Po kiek laiko jiems toliau tikrinant viešojo transporto keleivių bilietus, kaltinamas pribėgęs davė į galvą nukentėjusiajam. Įvykis buvo nufilmuotas ir jos, ir kolegės kameromis – tikrinimo metu yra oficialiai filmuojama, o iš vaizdo įrašo aiškiai matosi, kaip kaltinamasis pribėgęs kumščiu trenkė S. K. į galvą. Trenkė su dešinės rankos kumščiu. Kiek kartų trenkė – nematė. Matė, kad kaltinamasis kažką turėjo rankose – žiedą ar kažką žiedo dydžio, tačiau nežino, ką tiksliai. Surašant protokolą kaltinamojo rankose buvo tik išmanus tamsus liečiamas telefonas.

Jos su kolege pasimetė, kai pamatė, kad puola jų vairuotoją. Nukentėjusysis apsipylė kraujais ir nuėjo link tarnybinio automobilio, o kaltinamasis pabėgo. Smūgio metu nukentėjusysis rankose laikė segtuvą ir šratinuką, nes įlipdami į transportą turi padaryti įrašus. Kaltinamasis pribėgo niekam nieko nepasakęs. Ji nesupranta, kodėl kaltinamasis puolė vairuotoją – vairuotojas kaltinamajam nebuvo ištaręs nei žodžio, kaltinamasis konfliktavo tik su jomis, t. y. kontrolierėmis. Jai su kolege rašant protokolą, kaltinamasis jas išvadino visokiais žodžiais.

Tikrinant bilietėlius su kaltinamuoju kartu važiavo du draugai, jie turėjo bilietus. Į tarnybinį autobusiuką išsivedė tik kaltinamąjį. Autobusiuke tarp jos ir kaltinamojo grumtynių nebuvo – grumtynės buvo tarp kaltinamojo ir kitos kontrolierės D. G..

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojos V. S. parodymai, duoti 2019 m. lapkričio 7 d. liudytojos apklausos metu (b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad dirba konduktore-kontroliere UAB „Dorsimus“. 2019 m. spalio 25 d. darbą pradėjo nuo 06.00 val. Tą dieną dirbo su kolegomis D. G. ir S. K.. 2019 m. spalio 25 d. apie 09.00 val. tikrino keleivius K. Petrausko autobusų sustojime, adresu K. Petrausko g., ties 6 numeriu pažymėto pastato, Kaune. Viename iš autobusų buvo keleivis, kuris važiavo be bilieto, todėl jie paprašė keleivio išlipti, surašė jam protokolą. Pamena, kad jis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius. Jie iškvietė policijos pareigūnus, nes tas vaikinas nenorėjo jiems sakyti savo anketinių duomenų. Kai atvažiavo pareigūnai, surašė tam vaikinui protokolą ir paliko jį policijos pareigūnų automobilyje. Prisimena, kad atvažiavo kitas autobusas. Prieš lipant į autobusą, ji įjungė vaizdo stebėjimo kamerą, kurią turi prisegtą prie savęs darbo liemenės priekyje. Kartu su kolege D. G. įlipo į autobusą, o S. K. priėjo prie priekinių autobuso durų, nes jam reikėjo su vairuotoju pasirašyti patikrinimo dokumentus. Ji tikrino keleivius eidama nuo priekinių autobuso durų link vidurio, o D. G. nuo galo iki vidurio. Eidama autobusu išgirdo, kaip žmonės autobuse kalbasi, kad kažkas autobusų stotelėje mušasi ar spardosi. Baigusi darbą autobuse iš jo išlipo ir pamatė, kad kolega S. K. grumiasi su tuo vaikinu, kuriam prieš tai surašė protokolą. Matė, kad tas vaikinas daugiau nei du kartus spyrė S. K. į koją, paskui trenkė dešine ranka kelis kartus S. K. į kairės pusės veido sritį. Matė, kad to vaikino rankoje buvo kažkoks daiktas. Sudavęs S. K. į veidą jis šaukė, vis keikėsi. Tuo metu kolegė D. G. jau buvo išlipusi iš autobuso. Ji pradėjo ginti S. K., o tada tas vaikinas atsitraukė ir pabėgo tarp gyvenamųjų namų. Priėjusi prie S. K. pamatė, kad jam yra prakirstas veidas ties skruostikauliu ir prie antakio, jam bėgo kraujas, todėl iškart paskambino į policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, tas vaikinas jau buvo pasišalinęs.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. S. patikslino, kad ji tikrino keleivius eidama nuo autobuso galo iki vidurio, o D. G. – nuo priekinių autobuso durų link vidurio. Nežino, kodėl pasirašė po ne visiškai tiksliai surašytais ikiteisminio tyrimo metu savo pačios duotais parodymais.

Liudytoja apklausta D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba kontroliere, o nukentėjusysis yra jos kolega. Tarp jos ir kaltinamojo buvo didelis konfliktas, policija atvažiavusi jį tramdė. Jis vartojo necenzūrinius žodžius, tarnybiniame autobusiuke šokinėjo, nesiliovė jų keikęs net ir būdamas policijos automobilyje prie pareigūnų. Policija jų klausė, ar jie neturi nusiskundimų dėl kaltinamojo – jie nurodė, kad neturi. Kaltinamasis policijai taip pat nurodė, kad pretenzijų neturi. Policija kaltinamajam surašė protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nusivežė jį toliau į aikštelę. Jiems įlipus į autobusą, kaltinamasis grįžęs į sustojimą pradėjo ant jų rėkauti. Atidarius autobuso duris, išlipusi iš autobuso pamatė S. K. kruviną. S. K. kaltinamajam nebuvo pasakęs nei vieno blogo žodžio. Ji matė, kaip kaltinamasis užsimojo, tačiau nematė, kur ir su kuo pataikė. Vėl buvo kviečiama policija. Važiuojant į „Raudonąjį kryžių“ matė einantį kaltinamąjį, kuris juokėsi ir rodė nepadorius gestus. Į „Raudonąjį kryžių“ važiavo ji, kolegė V. S. ir nukentėjusysis, kuris pats turėjo vairuoti. Konfliktas autobusiuke buvo tik tarp jos ir kaltinamojo, nes V. S. saugojo inventorių. Ji neatsimena, ar kaltinamasis turėjo ką nors rankose, kai buvo autobusiuke.

Liudytoju apklaustas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamojo draugas. Įvykio dieną susitarė su kaltinamuoju kartu važiuoti į mokyklą – kaltinamasis įlipo kitoje stotelėje, jis, t. y. kaltinamasis, nepirko bilietėlio. Kaltinamąjį išlaipino sustojime netoli lengvosios atletikos maniežo – jis išlipo kartu su savo draugu, tačiau nesulaukęs kaltinamojo nuvažiavo į mokyklą. Kaltinamasis į mokyklą atvažiavo gal po valandos. Kaltinamajam buvo praskelta lūpa. Bilietėlius tikrino dvi kontrolierės, o vyras buvo prie durų. Draugas elgėsi gerai, ėjo su kontrolierėmis į jų automobilį. Draugas kontrolieriams nieko nesakė. Tačiau kas vyko autobusiuke negali pasakyti, nes nematė. Draugas mokykloje pasakojo, kad jam išrašė protokolą, kad gynė kažkokį senuką. Kaltinamojo burna buvo įplyšusi, reikėjo siūti lūpą, veidas buvo apdraskytas, apdraskė liudytojos, t. y. kontrolierės. Jis kartu su draugu važiavo iki jo namų, namuose pasisakė tėvui ir tėvas davė tepalą, kad užsiteptų. Apie sužalojimą policijai nepranešė, nes dėl tokių dalykų į policiją nesikreipia.

Iš specialisto išvados Nr. G2866/2019(02) (b. l. 30) matyti, kad S. K. nustatyta kraujosruva bei žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruva bei nubrozdinimas kairio skruosto srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš 2019 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad į bylą buvo pateiktas CD kompaktas su vaizdo įrašais (b. l. 43). 2019 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 44-45) užfiksuota įvykio vaizdo įrašų, darytų konduktorės-kontrolierės V. S. ir konduktorės-kontrolierės D. G. kameromis, peržiūra. Konduktorės-kontrolierės D. G. kamera užfiksuota data ir laikas 2019 m. spalio 25 d. 09:48:02. Matyti, kaip konduktorė V. S. prieina prie senyvo amžiaus vyro ir paprašo jo išlipti iš autobuso. Matyti, kaip ji kartu su vyru iš autobuso išlipa. Autobuso stotelėje matyti stovintis UAB „Dorsimus“ apsaugos darbuotojas nukentėjusysis S. K.. D. G. ir V. S. kalbasi su išlaipintu vyru, patikrina jo važiavimo viešuoju transportu bilietą, vyras išsako priekaištus kontrolierėms. Matomas atvažiuojantis 34G numeriu pažymėtas autobusas. Jam sustojus stotelėje kontrolierės D. G. ir V. S. pro priekines duris įlipa į autobusą. Paskui jas į autobusą įlipa ir S. K.. Jam įlipus į autobusą stotelėje stovintis vaikinas koja spiria į S. K. ir pasako „daunas, kurva“. Autobuso durys užsidaro ir kontrolierės tikrina keleivių bilietus. Autobuso gale matome kontrolierę V. S., autobuso priekyje – apsaugos darbuotoją S. K. ir kitus autobusu važiuojančius asmenis. Įraše girdisi moters balsas „atidarom“ ir kontrolierė eina link priekinių autobuso durų. Ji išlipa pro priekines duris ir autobusų stotelėje matome stovintį apsaugos darbuotoją S. K., kuris pasilenkęs nuo žemės renka dokumentus. Šalia jo matome vaikiną apie 20 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Vaikinas apsirengęs tamsios spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avi juodos sportinius batelius su baltos spalvos ženkliuku „Nike“ ir baltos spalvos padu. Girdisi moters balsas „kviesk policiją, V.“, o vaikinas tuo metu nueina už 6 numeriu pažymėto namo. D. G. prieina prie apsaugos darbuotojo S. K. ir kalbasi, kad jis atsisėtų į automobilį, nes jo veidas kraujuoja. Konduktorės-kontrolierės V. S. kamera užfiksuota data ir laikas 2019 m. spalio 25 d. 09:48:46. Matyti, kaip kontrolierė įlipa į autobusą ir pradeda darbą – tikrina važiuojančių keleivių bilietus. Įlipusi pro priekines autobuso duris ji eina iki autobuso galo. Pradeda tikrinti žmones ir eina link autobuso vidurio. Matyti kita kontrolierė D. G., kuri tikrina keleivius nuo autobuso priekio iki vidurio. Prie autobuso vairuotojo matome stovintį apsaugos darbuotoją S. K.. Pasigirsta moters balsas „atidarom“ ir matoma, kad prasivėrus vidurinėms autobuso durims kontrolierė V. S. pro jas išlipa, o kontrolierė D. G. nueina link priekinių autobuso durų. Autobusų stotelėje matome kitus pašalinius asmenis ir prie autobuso priekinių durų matome apsaugos darbuotoją S. K. ir vaikiną, kuris prieš tai buvo prie priekinių durų ir koja spyrė S. K.. Matome, kaip vaikinas griebia S. K. už striukės ir vieną kartą dešine ranka smogia S. K. į galvos sritį, jam nuo galvos nukrenta kepurė, iš rankų iškrenta segtuvas su dokumentais. S. K. pastumia vaikiną nuo savęs ir pasilenkia pasiimti segtuvo su dokumentais. Vaikinas apie 20 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Vaikinas dėvi tamsios spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avi juodos sportinius batelius su baltos spalvos ženkliuku „Nike“ ir baltos spalvos padu. Pro priekines autobuso duris išlipa kontrolierė D. G. ir eina link vaikino sakydama „kviesk policiją, V.“. Matyti, kaip vaikinas nueina už 6 numeriu pažymėto namo ir pradeda bėgti.

Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK 2019 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-84201-2019 (b. l. 14) matyti, kad šis protokolas M. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2019 m. spalio 25 d. 8.51 val. būdamas viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ir gestus aplinkinių asmenų atžvilgiu, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį, numatantį atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Kalbant apie objektyviąją BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusę pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažino atlikęs visuomenės tvarką ar rimtį sutrikdžiusius veiksmus. Jis viešoje vietoje, t. y. viešojo transporto stotelėje vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu („daunas, kurva“), griebė S. K. už striukės ir vieną kartą dešine ranka smogė jam į galvos sritį padarydamas nukentėjusiajam S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva bei žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruva bei nubrozdinimu kairio skruosto srityje. Nurodyti veiksmai atlikti demonstratyviai, kitų viešojo transporto stotelėje, o taip pat ir stotelėje sustojusiame autobuse buvusių žmonių akivaizdoje. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir nuoseklūs bei sutampantys liudytojų parodymai, byloje esantys, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti įvykio vaizdo įrašai, specialisto išvada. Taip kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors liudytojos ir nukentėjusysis duodami parodymus teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į galvą smūgiavo rankoje laikydamas kažkokį daiktą, tačiau teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tokios aplinkybės nenustatė: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie tai, ką kaltinamasis laikė rankose, nesutampa, o iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis suduodamas smūgį rankose nieko neturi.

Kilusius padarinius, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, o taip pat ir byloje esantys du vaizdo įrašai. Nukentėjusysis parodė, kad tik išlipus iš autobuso kaltinamasis jam trenkė ir pabėgo – nukentėjusysis net nesugebėjo pasipriešinti ir visko suvokti, t. y. buvo pasimetęs, šokiruotas. Liudytoja V. S. parodė, kad dar būdama autobuse išgirdo, kaip autobuso keleiviai kalbasi, kad kažkas autobusų stotelėje mušasi ar spardosi, t. y. kaltinamojo elgesys atkreipė ir autobusu važiavusių žmonių dėmesį, sukėlė jiems nemalonias emocijas, pasipiktinimą. Iš abiejų liudytojomis apklaustų kontrolierių parodymų matyti jų dėl įvykio patirtas išgąstis ir pasimetimas, baimė dėl nukentėjusiojo būklės. Tokia liudytojų reakcija atsispindi ir jų kameromis darytuose vaizdo įrašuose.