- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-121-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- J. O. J., S. J., A. J., E. J.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,
tretiesiems asmenims J. O. J., S. J. ir jų atstovams advokatui J. V. Meilučiui ir advokato pad. Rasai Hoppenienei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių Onos J. J. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2169-374/2009 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims A. J., J. O. J., S. J., E. J. dėl susitarimo ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. J. ieškiniu (t.1, b.l. 3-5) prašė panaikinti 1992 m. rugsėjo 2 d. Lazdijų rajono Būdviečio apylinkės viršaičio patvirtintą susitarimą, sudarytą tarp J. J., Vinco s., J. J., Julijono s., J. O. J., Juliaus d., J. A., Juliaus s., dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. J. iki žemės nacionalizavimo valdytą 15,37 ha žemės sklypą bei panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 59-19769 ir 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 59-20419, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę J. J. ir A. J..
Ieškovė nurodė, kad ginčijamu 1992-09-02 susitarimu ginčijamo sandorio dalyviai susitarė perleisti savo žemės dalį, priklausančią iš tėvų pusės, naudotis visam laikui J. J., Julijono s. 2003-03-18 Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino pažymas dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 18089 ir Nr. 18090, kurios buvo parengtos pagal 1927 metų Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus, Bielėnų kaimo seniūnijos, Bielėnų kaimo mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą. Šiame sąraše nurodyta, kad O. J. nuosavybės teise valdė 15,37 ha žemės, iš jos 3,99 ha miško. Lazdijų rajono valdybos 1994-12-07 sprendimu Nr. 2246 J. J., Julijono s. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šią bei kitą žemę. Kauno apygardos administracinis teismas 2002-10-03 sprendimu Lazdijų rajono valdybos sprendimą panaikino. Alytaus apskrities viršininko administracija 2005-07-13 sprendimu Nr. 59-19769 atkūrė A. J. nuosavybės teisę į 4,47 ha žemės ir į 1,34 ha miško, o J. J., Julijono s. 2005-12-30 sprendimu Nr. 59-20419 atkurė nuosavybės teisę į 1,55 ha miško. Po ginčijamų sprendimų priėmimo iš archyvo gauti dokumentai - Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus Bielėnų kaimo seniūnijos Bielėnų kaimo mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas (planas), sudarytas 1929 m. ir patvirtintas 1930 metais, - patvirtina, kad V. J. įpėdiniai valdė 13,87 ha, o O. J. - 0,94 ha žemės sklypus, pažymėtus Nr. 26 ir Nr. 65. Sutinkamai su LR piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 13 str. 2 p., pažymos dėl nuosavybės teises patirtinančių dokumentų turėjo būti parengtos pagal vėlesnį 1930 metais patvirtintą planą, kur žemės savininkais nurodyti V. J. įpėdiniai bei O. J., kurių bendras valdytas žemės plotas sudarė 14,81 ha, t.y. 0,56 ha mažiau, nei nurodyta paminėtose 2003-03-18 pažymose. Be to, ginčijamu susitarimu ieškovės tėvas J. J., Vinco s., nuosavybės teisės J. J., Julijono s., neperleido, o tik suteikė galimybę neribotam laikui naudotis tėvui priklausančia žeme. Todėl 1992-09-02 pasirašytas pretendentų susitarimas dėl O. J. 15,37 ha žemės pasidalinimo tarp pretendentų ir Alytaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (t.2, b.l. 82-84) ieškovės ieškinį patenkino. Panaikino 1992 m. rugsėjo 2 d. susitarimą, sudarytą tarp J. J., Vinco, J. J., Julijono, J. O. J., Juliaus, J. A., Juliaus, dėl O. J. 15,37 ha žemės sklypo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 59-19769 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J. bei 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 59-20419 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J.. Priteisė iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos 56,10 Lt teismo išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentus patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007-06-20 raštas Nr. 3B-(9.5)-J-562-772. teismas pažymėjo, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnį, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra: išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Ieškinyje minimas 1927 metų sąrašas ir 1930 metų planas yra laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 13 straipsnio 2 pastraipą, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Tokiu būdu teismas sprendė, kad pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų turėjo būti parengtos pagal 1930 metų patvirtintą planą. Dėl šios priežasties ieškinį dalyje dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo teismas tenkino. Pripažinęs administracinius aktus neteisėtais, teismas nurodytu pagrindu tenkino ir reikalavimą dėl 1992-09-02 susitarimo tarp pretendentų į žemės grąžinimą panaikinimo. Teismas nurodė, jog pretendentai susitarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 15,37 ha, kai faktinis žemės plotas yra mažesnis 0,56 ha. Todėl toks susitarimas nelaikytinas nuosavybės teisę perleidžiančiu dokumentu. Šį susitarimą pasirašė tik pretendentai ir jis buvo skirtas greitesniam ir paprastesniam dokumentų sutvarkymui, o ne nuosavybės teisių perleidimui. Tokiu būdu, teismas laikė, kad susitarimas nėra nuosavybės perleidimo dokumentas, nes juo nebuvo išreikšta jį pasirašiusiųjų asmenų valia vienokiu ar kitokiu būdu perleisti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas susitarimas sudarytas remiantis neteisingais duomenimis apie turtą, pažeidžiantis kitų pretendentų atkurti teises į nekilnojamąjį turtą teises, todėl susitarimą panaikino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo O. J. J. (t.2, b.l. 86-89) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus:
1. Ieškovės reikalavimas dėl 1992-09-02 Lazdijų rajono Būdviečio apylinkės viršaičio patvirtinto susitarimo panaikinimo pareikštas ne tam asmeniui. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į Alytaus apskrities viršininko administraciją, nes pastaroji nebuvo ir nėra ginčijamo susitarimo šalis.
2. Trečiasis asmuo A. J. nebuvo ir nėra ginčijamo susitarimo šalis (šalies teisių perėmėja) ir dalyvė, todėl ji į bylą įtraukta neteisėtai ir nepagrįstai.
3. Ieškovė, viršydama iš savo tėvo J. J., Vinco, perimtas teises, neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja panaikinti visą susitarimą, kadangi susitarimas gali būti naikinamas tik turimų (perimtų) teisių apimtyje.
4. Ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo sąsajos su savo pagrindiniu reikalavimu dėl susitarimo panaikinimo.
5. Teismas nenurodė sprendime motyvų, kodėl patenkino visą ieškovės reikalavimą ir panaikino visą susitarimą ir neužtikrino asmenims tinkamos jų teisių gynybos.
6. Teismas nukrypo į šalutinių aplinkybių nagrinėjimą ir nepagrįstai nustatinėjo faktinę aplinkybę, kokiais archyviniais duomenimis reikia vadovautis. Nepagrįstai susitarimo teisėtumui nuginčyti taikė LR vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 13 straipsnio 2 punkto nuostatas.
7. Teismas sprendime nenurodė jokios teisės normos, kurioms prieštarauja ginčijamas susitarimas.
8. Teismas netinkamai taikė susitarimo aiškinimo taisykles, numatytas CK 6.193 straipsnyje.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. J. (t.2, b. l. 104-105) prašo taikyti ieškiniui ieškinio senaties terminą, iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 1992-09-02 susitarimo panaikinimo atmesti, ieškinio reikalavimą dėl Alytaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimo Nr. 59-20419 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J., Julijono, į 1,55 ha, panaikinimo atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1. Ieškovė piktnaudžiauja teise ir kelia nepagrįstus reikalavimus. Byloje nėra nustatyta, kad ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimas Nr. 59-20419 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J., Julijono, į 1,55 ha yra kliūtis ieškovei pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
2. Teismas nepagrindė ir nepateikė jokio motyvo, dėl ko turėtų būti panaikintas Alytaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimas Nr. 59-20419, nenurodė jokios teisės normos, kuriai prieštarautų šis sprendimas.
3. Teismas sprendime nenurodė teisės normos, kuri taikoma prašomam pripažinti negaliojančiu 1992 metų sandoriui.
4. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai panaikino visą 1992 m. susitarimą, nors kiti susitarimo dalyviai (jų teisių perėmėjai) nereiškė dėl jo pretenzijų. Be to, ieškovė dėl susitarimo nuginčijimo yra praleidusi ne tik 3 metų terminą, numatytą 1964 m. CK, bet ir 10 metų bendrąjį senaties terminą, nustatytą LR CK 1.125 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė D. J. (t.2, b. l. 109-111) prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad proceso šalys buvo nustatytos teisingai. Teismas teisėtai išnagrinėjo reikalavimus dėl administracinio akto panaikinimo. Kadangi ieškovės tėvas J. J., Vinco leido panaudos pagrindais naudotis žeme visam laikui J. J., Julijono, t.y. iki jis norės ja naudotis ar iki kol gyvens, mirus J. J., Julijono, pasibaigė ir panaudos sutartis. Sužinojus, kad nuosavybės teisė į žemę atstatyta tik J. J., Vinco, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu panaikinti šį susitarimą, kadangi pagal susitarimą buvo leista naudotis žeme, o ne perleista nuosavybės teisė į žemę.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija (2 t., b.l. 113-114) prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-07-13 sprendimą Nr. 59-19769 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J. ir 2005-12-30 sprendimą Nr. 59-20419 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J., kadangi šie sprendimai buvo priimti pažeidžiant LR piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nustatytą tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje (CPK 320 str.).
Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį šalimis - ieškovu arba atsakovu - pripažįstami ieškininės teisenos dalyviai, kuriems būdingas interesų prieštaringumas. Kiekviena iš šalių turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, procese dalyvauja savo vardu ir jas betarpiškai paliečia teismo sprendimas. Ir priešingai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nėra ginčijamo teisinio santykio dalyvis, jis susijęs tik su viena šalimi ir dalyvauja procese norėdamas apsisaugoti ateityje nuo kurių nors pareigų proceso šaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-209/2009, ir kt.). Teismas, proceso metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, privalo imtis priemonių, numatytų CPK 45 straipsnyje, ir spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
Byloje nustatyta, kad 1992 m. rugsėjo 2 d. pretendentų į žemės grąžinimą susitarimas, kurį prašo panaikinti ieškovė, yra sandoris, kurio dalyviai, kilus ginčui dėl tokio sandorio teisėtumo, laikytini ginčo santykio šalimis. Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje ginčo sandorio dalyviai buvo patraukti ne atsakovais (atsakovu), bet trečiaisiais asmenimis. Todėl pagrįstu pripažintinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą pažeisdamas ir netinkamai taikydamas procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad spręsdamas 1992 m. rugsėjo 2 d. pretendentų į žemės grąžinimą susitarimo (t.1, b.l. 14) panaikinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė šio susitarimo esmės, nepagrindė savo išvados kodėl šį ieškovės reikalavimą laikė išvestiniu ir tiesiogiai priklausančiu nuo ginčijamų administracinių aktų (sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės) teisėtumo, nenurodė įstatymų, kurie taikytini ginčo teisiniam santykiui ir kuriais vadovavosi teismas, pripažindamas sandorį neteisėtu. Naikindamas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 59-19769 ir 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 59-20419 dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę J. J. ir A. J., teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su pretendentų į žemės grąžinimą nustatymu, žemės kiekiu ir proporcijomis, tenkančiomis kiekvienam iš pretendentų, nenurodė, kuo gi pasireiškė ieškovės teisių pažeidimas priėmus ginčijamus sprendimus, kadangi nuosavybės teisės J. J., Juliaus ir A. J. buvo atkurtos tik į nedidelę dalį žemės savininkų turėto turto (žemės ir miško).
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teismas neatskleidė ginčo esmės ir savo išvadų tinkamai nemotyvavo, todėl sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai, kurie leidžia užtikrinti, kad priimamas dokumentas būtų logiškas ir aiškus, juo įtvirtinami įpareigojimai būtų pagrįsti nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Todėl motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl pripažinus apeliantų apeliacinius skundus iš esmės pagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduotina nagrinėti iš naujo. Bylą perdavus naujam nagrinėjimui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.