Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. RV-25-442 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams bausmė. Taip pat R. R. nuteistas Vilniau miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, patikslintu 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 1 d. Bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 1 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2023 m. sausio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 4 metai 5 mėnesiai 1 diena.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus kalėjime, protokolu Nr. RV-25-357, 2023 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. RV-25-442 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad R. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl keturių kitų asmenų atžvilgiu įvykdytų smurtinių veikų. Vertinimo metu nustatytas smurtinio nusikalstamo elgesio modelis. Teisės pažeidėjas savo kaltę linkęs minimalizuoti ir pateisinti apsvaigimu nuo narkotikų ir alkoholio. Nuteistasis dėl savo amžiaus ir socialinės raidos ypatumų iki suėmimo neturėjo galimybių realizuoti savęs darbo srityje, tačiau turimais duomenimis vertinimo metu nustatyta, kad nuostatos į darbinę veiklą nėra itin palankios ar tinkamai išreikštos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra baustas už tai, kad atsisakė tvarkyti kiemą, svarstytas drausmės komisijoje dėl atsainaus neatlygintino darbo atlikimo bei atsisakymo tvarkytis pagal budėjimo grafiką. Nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai, delinkventinė elgsena, nepilnametystės laikotarpiui būdingos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos, socialiai neadaptyvūs konfliktinių situacijų ar problemų sprendimo būdai, pasireiškiantys fizinio smurto naudojimu, dažnai subjektyviai interpretuojant situacijas, gali būti siejami su jo įvykdytais smurtinio pobūdžio nusikaltimais. 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą (kaltais pripažinta 10 asmenų), R. R. taip pat dalyvavo nusikalstamų veikų įgyvendinime (stebėjo aplinką), tačiau jis dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. R. R. iki suėmimo piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, neįžvelgė poreikio pradėti reabilitaciją, atsisakė tęstinės specialistų siūlomos pagalbos. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tam tikruose edukaciniuose, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, valdymo užsiėmimuose, turimais duomenimis, pradėjo dalyvauti ankstyvosios prevencijos programoje, tačiau vertinimo metu pastebėta, jog nėra duomenų apie jos baigimą. Šiuo metu nuteistasis nenurodo, kad jaučia poreikį spręsti psichiką veikiančių medžiagų problemas, yra įsitikinęs, jog nėra nuo jų priklausomas, mano, kad ateityje šios problemos nepasikartos. Nuteistasis geba suprasti ir įvardinti savo tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes, tačiau labiau išlieka teigiamas savojo „aš“ vertinimas, siejamas su kriminalinėmis nuostatomis bei vertybėmis. R. R. turi save žalojančio elgesio patirties/atvejų, savo elgesį grindžia kitų asmenų neveikimu, nurodydamas, kad save žalojo dėl pareigūnų neveikimo/elgesio. R. R. smurtinį elgesį palaikančių nuostatų visuma buvo viena iš reikšmingiausių su jo nusikalstamumu siejamų sričių. Stebimos negatyvios nuostatos į priežiūrą ar jo atžvilgiu taikytas priemones. Nepilnametystėje R. R. jau buvo nukreiptas į socializacijos centrą, kitos paskirtos priemonės vykdyti nepradėjo, nes buvo suimtas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Šios bausmės atlikimo metu stebėtas neigiamas elgesys, drausminėmis nuobaudomis R. R. baustas 6 kartus, be to, 3 kartus dėl tvarkos pažeidimų pataisos įstaigoje drausminės priemonės netaikytos, elgesys svarstytas pataisos įstaigų (tuomet – Drausmės) komisijos posėdžių metu. R. R. nedeklaruoja išskirtinai negatyvių nuostatų visuomenės ar bendruomenės atžvilgiu, tačiau stokoja kritiško savo elgesio pasekmių vertinimo, nelinkęs gilintis į pasekmes nukentėjusiųjų artimiesiems ar plačiąja – visuomenine prasme. Savo motinos draugą, neįgalų asmenį, sumušė jo paties namuose. Tiek nusikalstamo elgesio, tiek socialiai nepageidautino elgesio ypatumai leidžia daryti prielaidas apie asocialių nuostatų visuomenės atžvilgiu raišką. 2021 m. gegužės 12 d., taikant „HCR-20“ metodiką, nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu paskatintas dalyvauti intervencinėse priemonėse, tęstinėse psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programose. Vilniaus kalėjime jose nedalyvavo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2023 m. sausio 16 d., turimais naujai formuotais dokumentais, įvertinus nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymo rezultatus, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, OASys metodika nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam R. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. R. atstovės skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. R. asmens bylą, daro išvadą, kad R. R. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. R. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R. R. yra nuteistas galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme, pusę šios bausmės jis atliko 2023 m. sausio 1 d., tokiu būdu nuteistojo R. R. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-166 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad, rengiant nuteistąjį lygtiniam paleidimui, remiantis naujai formuotais dokumentais, įvertinus nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, rezultatus, stebimas nuteistojo R. R. elgesio iniciatyvas, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, taikant OASys metodiką, 2023 m. sausio 16 d. R. R. nustatyta aukšta pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, R. R. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Detalizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir jo dinamiką, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, remiantis asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose buvo atliktas nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Minėtas įvertinimas buvo atliktas remiantis įsiteisėjusiu bei vykdomu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu bei iki 2019 m. vasario 25 d. turėtais duomenimis. Vilniaus kalėjime, susipažinus su nuteistojo R. R. asmens byla bei bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, 2021 m. gegužės 12 d., atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei jo patikslinimą, 2021 m. birželio 9 d. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skirtingus įvertinimo balus lėmė tai, jog R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). 2021 m. gegužės 12 d., atsižvelgiant į tai, jog vertinimo metu nustatytas smurtinio elgesio modelis, remiantis smurtinio elgesio rizikos įvertinimo instrumentu, metodika „HCR-20“ atlikus smurtinio elgesio rizikos vertinimą nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika. Kaip jau minėta, 2023 m. sausio 16 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo taškų pokytį sąlygojo tai, jog nuteistasis oficialiai patvirtino savo gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, taip pat tai, kad R. R. rodo tam tikras iniciatyvas, siekdamas valdyti su jo nusikalstamumu siejamą išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti sritį, jis pasirinko savarankišką darbą, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, palaipsniui, motinos padedamas, dengia turimus įsiskolinimus. Bausmės atlikimo metu paskatintas dalyvauti intervencinėse priemonėse, tęstinėse psichiką veikiančių medžiagų programose. Vilniaus kalėjime jose nedalyvavo, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose.

Nuteistojo atstovė skunde nurodė, kad, anot jos, Komisija neįvertino to, kad nuteistasis šiuo metu nori keisti savo elgesį, bausmės atlikimo metu dalyvavo tam tikruose edukaciniuose, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, valdymo užsiėmimuose, pradėjo dalyvauti ankstyvosios prevencijos programoje, jo OASys įvertinimas sumažėjo 9 balais. Nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, anot atstovės, objektyviai patvirtina OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Tačiau teismas su tokiu atstovės vertinimu nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad Nutarime, tarp aplinkybių, į kurias atsižvelgė Komisija, priimdama sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, nurodyta, be kita ko, ir tai, kad bausmės atlikimo metu dalyvavo tam tikruose edukaciniuose, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, valdymo užsiėmimuose, turimais duomenimis, pradėjo dalyvauti ankstyvosios prevencijos programoje (tačiau vertinimo metu pastebėta, jog nėra duomenų apie jos baigimą), taigi, atstovės paminėtos aplinkybės Nutarime buvo įvertintos. Tačiau vien šių aplinkybių įvertinimo ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant OASys metodiką balų sumažėjimo dar nepakanka tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

Kaip jau minėta, pagal BVK 82 straipsnio nuostatas, tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą tokiu atveju, jei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, sudaranti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų apie R. R., šiuo metu dar negalima pagrįstai padaryti tokios išvados. Turimais duomenimis, šiuo metu tiek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką, tiek jo smurtinio elgesio rizika pagal „HCR-20“ vertinimo metodiką, išlieka aukštos. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti šie statiniai veiksniai (nuteistasis jų neturi galimybės sumažinti) – nusikaltimams būdingas smurtinio elgesio modelis (nusikalsta apsvaigimo būsenoje); pirmas susidūrimas su teisėsauga būnant itin jauno amžiaus (13 m.); pirmą kartą teisiamas teisme 16 m. amžiaus; bausmę atlieka dėl keturių atskirų smurtinių nusikaltimų. Tuo tarpu dinaminių veiksnių, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir kitų asmenybės pokyčių, yra nustatyta gerokai daugiau: darbinio stabilumo stoka; finansinio stabilumo trūkumas; lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio; piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis istorija; nepakankama motyvacija spręsti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio/narkotikų) problemas; savęs vertinimo, savivaizdžio ypatumai; socialinio funkcionavimo sunkumai siekiant tikslų; impulsyvumas; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; nepakankami probleminių sprendimų įgūdžiai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; nepakankamas gebėjimas priimti priežiūra ir apribojimus; tam tikro lygmens neteisėtą elgesį palaikančios nuostatos; tam tikro lygmens negatyvios nuostatos priežiūros ir visuomenės atžvilgiu. Esant tokiam dideliam kiekiui įvairaus pobūdžio dinaminių kriminogeninių veiksnių, teismas daro išvadą, kad nuteistasis R. R. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kryptingai siekdamas paminėtų dinaminių veiksnių valdymo. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, R. R. bausmės atlikimo metu rodo tam tikras iniciatyvas, siekdamas valdyti kai kurias su jo nusikalstamumu siejamas sritis – jis pasirinko savarankišką darbą, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, palaipsniui, motinos padedamas, dengia turimus įsiskolinimus. Taip pat jis dalyvavo tam tikruose edukaciniuose, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, valdymo užsiėmimuose, pradėjo dalyvauti ankstyvosios prevencijos programoje, nors šiuo metu nėra duomenų apie jos baigimą. Visgi, pažymėtina, kad nors R. R. bausmės atlikimo metu paskatintas dalyvauti intervencinėse priemonėse, tęstinėse psichiką veikiančių medžiagų programose, tačiau Vilniaus kalėjime jose nedalyvavo. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis rodo tam tikras pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, nuo kurių priklauso jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, visgi, pažymėtina, kad akivaizdu, jog nuteistasis tokias iniciatyvas vykdo tik iš dalies, jo nusikalstamo elgesio rizikos ir smurtinio elgesio rizikos vertinimai išlieka aukšti. Teismo vertinimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka, be kita ko, ir dėl labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis R. R. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą.

Nuteistojo atstovės nuomone, Komisija nepagrįstai rėmėsi nuteistojo praeityje atliktais veiksmais, atliktais dar laisvėje ir kokį gyvenimo būdą tuo metu vedė nuteistasis, be kita ko, ir iki sulaukdamas amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Anot atstovės, Komisijos užduotis buvo įvertinti ar nuteistasis šiuo metu, atsižvelgiant į jo elgesį, gali būti paleistas lygtinai, tačiau Komisija atliko nuteistojo praeityje, dar iki patenkant į įkalinimo įstaigą, padarytų veiksmų teisinį įvertinimą, dėl ko nusprendė nuteistojo lygtinai nepaleisti. Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors ir sutiktina, kad vien atstovės paminėtos aplinkybės negali būti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, akivaizdu, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Todėl, priešingai nei teigia atstovė, Komisija pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes svarstydama lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėtina, kad R. R. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už keturių smurtinių nusikaltimų (kvalifikuoto nužudymo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir dviejų nesunkių sveikatos sutrikdymų), iš kurių vienas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (mažamečio nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų). Šios aplinkybės parodo akivaizdų nuteistojo pavojingumą visuomenei. Kaip jau minėta, tam, kad nuteistojo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinį paleidimą, jo elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atstovė skunde taip pat teigė, kad Komisija, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą, nepasižymi konfliktišku elgesiu, iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Tačiau su tokiu atstovės vertinimu nesutiktina, jį paneigia nuteistojo asmens byloje esantys duomenys. Nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis buvo 6 kartus baustas drausmine tvarka, nei karto neskatintas. Tai rodo, kad R. R., net ir būdamas griežtai struktūruotoje aplinkoje – laisvės atėmimo vietoje, demonstruoja nenorą laikytis apribojimų ir elgesio taisyklių, kas šiuo metu kelia nepasitikėjimą jo gebėjimu tai daryti išėjus į laisvę. Nors paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2022 m. balandžio 22 d., taigi, jau beveik metus nuteistasis nebuvo baustas, tokiu atveju galima padaryti išvadą, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau pati savaime ši aplinkybė dar nereiškia, kad nuteistasis yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai ir tuo labiau nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Atstovės teigimu, atlikdamas bausmę, nuteistasis suprato, kad jo elgesys būnant laisvėje nebuvo tinkamas, kritiškai save vertina, jis subrendo, jo elgesys ir mąstymas pasikeitė į teigiamą pusę. Tačiau, teismo vertinimu, tokių teiginių nepatvirtina nuteistojo asmens byloje esantys bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys. Pažymėtina, kad tarp nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių kriminogeninių veiksmų išskiriama, be kita ko, ir savęs vertinimo, savi-vaizdžio ypatumai, impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis veiksmų valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius, ar kad šiose srityse būtų pasiekta kokių nors reikšmingų pokyčių. Detalizuojant šias sritis, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuodamas savo nusikaltimus, R. R. smurtinių veiksmų neneigia, kaltę linkęs pripažinti, stebimas negilus kaltės jausmas, bendravimo metu išskirtinai agresyvaus elgesio tendencijos nestebimos, tačiau agresyvios reakcijos į tam tikras jam nepalankias situacijas gali būti būdingos. R. R. geba suprasti savo tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes, visgi labiau išlieka teigiamas savojo „aš“ vertinimas, siejamas su kriminalinėmis nuostatomis ir vertybėmis. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas. Vertinant R. R. požiūrį šiuo klausimu, pažymėtina, kad priimant 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį, nors kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas atsisakė pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes, anot teismo, kaltinamieji nepakankamai neigiamai vertino savo elgesį, bandė savo veiksmus pateisinti, jų atgaila dėl įvykusių pasekmių nebuvo nuoširdi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau stebimas minimizavimas bei racionalizavimas, jis linkęs priežastimi laikyti narkotinį, alkoholinį apsvaigimą, stokoja kaltinimo sau. Vertinant jo nuostatas, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. R. nedeklaruoja išskirtinai negatyvių nuostatų visuomenės ar bendruomenės atžvilgiu, tačiau stokoja kritiško savo elgesio pasekmių vertinimo, nelinkęs gilintis į pasekmes nukentėjusiųjų artimiesiems ar plačiąja – visuomenine prasme. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu toks nuteistojo pakankamai atsainus požiūris į labai rimtas savo veiksmų pasekmes, būtų reikšmingai pasikeitęs ir kad jis, kaip teigia atstovė, kritiškai save vertintų ir būtų elgesį bei mąstymą pakeitęs į teigiamą pusę. Tokių pokyčių nebuvimas, socialinio tyrimo išvadoje įvardintų aplinkybių – nuteistojo nepakankamų problemų sprendimo įgūdžių bei nepakankamo savo elgesio pasekmių vertinimo, kontekste, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu R. R. yra neatlikęs dar didelės dalies jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei ketverių metų. Kaip jau minėta, R. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra aukšta, reikšminga pažanga ją mažinant šiuo metu nestebima, o jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste, kai iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų ir itin pavojingą tyčinį nusikaltimą ir būti viena iš prielaidų R. R. naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo atstovės skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, minėtas nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo R. R. atstovės advokato padėjėjos L. Tarasevičiūtės skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. R. atstovės advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. RV-25-442 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.