Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko), Irenos Ivanovienės ir Raimundo Jurgaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiuose, teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-03-09 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant atlikti 200 valandų viešųjų darbų; 2) Kelmės rajono apylinkės teismo 1999-07-19 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. prijungta neatlikta bausmė pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-03-09 nuosprendį. Galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; 3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-03-22 nuosprendžiu pagal LR BK 273 str. 2 d., 116 str. 1 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 225 str. 2 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, bet ne daugiau nei 1 metai. Galutinė bausmė 3 m. 2 mėn. 12 d. laisvės atėmimo su 275 Lt bauda ir 100 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-12-23 nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-03-22 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 2 mėn. 12 d. laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2005-02-23 nuosprendžiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-12-23 nuosprendis pakeistas: į bausmės laiką įskaitytas išbūtas kardomajame kalinime Vokietijos Oldenburgo kalėjime išbūtas laikas nuo 2004-04-29 iki 2004-09-27; 5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-04-22 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 64 str. 4 d., laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn. 10 d., į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-12-23 nuosprendį, t. y. 3 m. 2 mėn. 12 d., taip pat pagal Šiaulių apygardos teismo 2005-02-23 nuosprendį įskaitytas laikas, išbūtas Vokietijos Oldenbergo kalėjime nuo 2004-04-29 iki 2004-09-27, t. y. 4 mėn. 28 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2007 m. balandžio mėn. iš 15 d. į 16 d. naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo daromai nusikalstamai veikai, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas, kad nukentėjusysis A. I. neatsisakytų ankstesnio ketinimo parduoti savo auksinį žiedą ar jį užstatyti, kad jo nukentėjusysis neatsiimtų, tikslu už gautus pinigus kartu su kitais asmenimis įsigyti alkoholinius gėrimus ir girtauti, ir kilus dėl to konfliktui tarp M. B. ir A. I. Telšių rajone, Džiuginėnų km., kur visi buvo atvykę taksi automobiliu VW SCHARAN, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. P. , išlipęs kartu su A. I. ir nuėjęs nuošaliau nuo automobilio smogė nukentėjusiajam į veido sritį, po to parvedęs nukentėjusįjį į automobilį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas tas pačias savanaudiškas paskatas, nuvyko į Kelmės rajoną Šaukėnų seniūniją, kur jau jėga ištempė A. I. iš automobilio ir nuošaliau nuo automobilio sudavė nukentėjusiajam smūgius ranka, o pastarajam parkritus – kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, ir padarė jam tokius sužalojimus:

galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakre, muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir abiejose lūpose, poodines kraujosruvas kairėje kaklo pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, dėl kurių (galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu) buvo sunkiai sutrikdyta A. I. sveikata. Išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio A. I. 2007m. balandžio 19 d. 9 val. 25 min. mirė Šiaulių apskrities ligoninėje.

Tokiu būdu M. B. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį A. I. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės prisipažino, nurodydamas, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. I. neturėjo tikslo jį nužudyti, todėl abejoja, kad nukentėjusysis nuo jo suduotų smūgių galėjo mirti, tačiau neneigia, kad sudavė nukentėjusiajam apie penkis smūgius, galėjo pataikyti ir į galvą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b. l. 108–110) liudytojas S. P. patvirtino savo parodymus ir nurodė paskutinio sustojimo vietą, kur buvo išlipę visi trys važiavę vyriškiai ir vienas iš jų – A. I. – į automobilį negrįžo. Jo nurodyta įvykio vieta iš esmės sutampa su vieta, kur buvo surasti nusikaltimo pėdsakai ir surastas sužalotas A. I. .

Liudytojas S. E. parodė, kad 2007-04-16 apie 12 val. į jo namus atėjo pažįstamas Antanas ir pasakė, kad netoli fermų ant kelio guli sužalotas žmogus. Antanas paprašė, kad jis paskambintų į greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Pranešęs telefonu apie rastą sužalotą žmogų, kartu su Antanu nuėjo prie ant kelio gulinčio žmogaus. Jis manė, kad žmogus sumuštas, jo veidas kruvinas, žmogus be sąmonės. Sužaloto žmogaus jis nepažino.

2007-04-19 lavono parodymo atpažinti protokolas liudija apie tai, kad V. D. (nukentėjusiojo sesuo) parodžius jai atpažinti vyriškos lyties lavoną, atpažino jį kaip savo brolį A. I. (T. 1, b. l. 71–72).

Įvykio vietos apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 8–14) liudija apie tai, kad vieta, kur buvo surastas sunkiai sužalotas A. I. yra Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), ant vietinės reikšmės keliuko. Įvykio vietoje ant kelio matomos panašios į kraują dėmės, tačiau ant važiuojamosios dalies pėdsakų, būdingų autoįvykiui, nerasta. Nuo šios vietos link miško už 70 metrų kelias šakojasi, o išsišakojimo ribose už kelio ribų 2,3 m. rastas tuščias butelis nuo degtinės „Kvietinė“.

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. PM 10-302/07(04) taip pat nurodyta, kad kuo anksčiau būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba A. I. , tuo didesnė galimybė, kad A. I. būtų išgyvenęs. (T. 1, b. l. 24)

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad Ž. B. tikrai turėjo Dujų

balionėlį PFEFER KO JET, kuriuo įvykio metu naudojosi M. B. (T. 1, b. 1. 25).

Įrodymų analizė, vertinimas, veikos teisinė kvalifikacija

Tačiau visos ištirtos bylos faktinės aplinkybės bei detali surinktų faktinių duomenų analizė leidžia teismui daryti nekeliančią abejonių išvadą, kad smogiant smūgius į pavojingas gyvybei kūno vietas – galvą (to neneigia ir pats kaltininkas), ir kilus padariniams, t. y. įvykus nukentėjusiojo mirčiai, būtent kaltininko veiksmais buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas – tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, nes jo veiksmus, be girtumo, sąlygojo siekis išlaikyti ir pasinaudoti nukentėjusiojo turtu, t. y. gavus už jį pinigus pragerti.

Kaltinamojo visumos parodymų analizė byloja, kad jis dėl visų kaltinime išdėstytų faktų nurodė iš esmės vienodas aplinkybes. Tačiau teisme suabejojo tik nukentėjusiojo mirties priežastimi ir priežastiniu ryšiu tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, teigdamas, jog nemano, kad nukentėjusysis mirė nuo jo suduotų smūgių. Tokį savo teiginį motyvavo tuo, kad, jo manymu, nukentėjusysis galėjo būti tą naktį sužalotas dar kitų asmenų, nes jam sukėlė įtarimą netoli įvykio vietos rastas tuščias butelis nuo degtinės bei pati įvykio vieta, kuri, jo manymu, gali kiek skirtis nuo tikrosios.

Kaltinimo nužudymu dėl savanaudiškų paskatų juridinis pagrindimas, kaltininko tyčios ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarinių atskleidimas

Byloje ištirti ir teismo nuosprendyje aprašyti įrodymai liudija apie tai, kad kaltininkas prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą, siekdamas tam tikros materialios naudos, ir tai buvo jo pagrindinė ir esminė paskata ir motyvas, o smurto pasekmė – faktiškai užvaldytos turimos vertybės – nukentėjusiojo žiedas, kuris vėliau kaltininko buvo parduotas, ir sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nuo ko jis ir mirė.

Taigi teisėjų kolegija visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog A. I. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio į jo gyvybiškai svarbų organą – galvą, sudavus jam visumoje apie penketą stiprių smūgių ir nuo sužalojimų išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Nors kaltinamasis M. B. savo kalte dėl A. I. nužudymo abejojo, tačiau jos iš esmės ir neneigė, tik nurodęs, kad nemano, jog nukentėjusysis galėjo mirti nuo jo suduotų smūgių ir suabejojęs tam tikrais byloje esančiais duomenimis dėl įvykio vietos ir daiktų rastų joje. Tačiau tokį jo teiginį ir abejones paneigia byloje ištirti įrodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

Vertinant teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 302/07(04) (T. 1, b. l. 19–22) akivaizdu, kad nukentėjusiojo A. I. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, suduodant smūgius į galvą. Sugretinusi šiuos du įrodymų šaltinius – paties kaltininko pripažinimą sudavus apie penketą smūgių nukentėjusiajam, tame tarpe ir į galvos sritį, ir specialisto išvadą – teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo kaltinamojo M. B. tyčinių veiksmų – tiesioginių smūgių sudavimo, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad smūgius sudavė kuris nors kitas asmuo, ar kad nukentėjusysis krito ir susižalojo pats, ar kad buvo sužalotas autoįvykio metu, ar kitokiu būdu. Byloje esanti užfiksuota įvykio vieta, kur buvo rastas sunkiai sužalotas nukentėjusysis iš esmės atitinka liudytojo S. P. nurodytą vietą, kurioje buvo išlipę kaltininkas su nukentėjusiuoju ir iš kur nukentėjusysis negrįžo, be to, pažymėtina, kad nei pats kaltinamasis, nei kiti įvykio dalyviai ir liudytojai negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, nes tai sąlygojo iš esmės objektyvios priežastys – buvo tamsus paros metas, o vietos jiems svetimos ir nežinomos, nes visi atvykę iš kito rajono. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė – netoli įvykio vietos rastas tuščias butelis nuo degtinės taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, nes butelis surastas gana toli – apie 70 metrų nuo vietos, kur buvo rastas gulintis nukentėjusysis, be to, šis daiktas iš esmės niekuo nesusietas nei su pačiu įvykiu, nei su jo dalyviais (neaptikti nei pirštų pėdsakai, nei kitos reikšmingos žymės ant butelio leidžiančios susieti šį daiktą su nusikaltimu). Įvykio vietos apžiūros metu nenustatyti galimi autoįvykio pėdsakai, todėl ši versija taip pat pagrįstai atmesta, be to tokią galimybę paneigia ir teismo medicinos specialisto išvada. Taigi visuma šių duomenų leidžia tiesiogiai susieti kaltinamojo pavartotą smurtą prieš nukentėjusįjį su jo mirtimi.

Tačiau, nors kaltinamasis M. B. , mušdamas nukentėjusįjį veikė tyčia, t. y. jo veiksmai sužalojant nukentėjusįjį buvo tyčiniai, jo kaltė nužudant A. I. pasireiškė netiesioginės tyčios forma, t. y. kaltininkas, smogdamas nukentėjusiajam į galvą – pavojingą gyvybei organą – suprato, jog tuo kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, kad gali ją atimti, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl esant šiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp kaltininko M. B. veiksmų – smūgių sudavimo, ir kilusių žalingų padarinių – A. I. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius.

Kartu teismas pažymi, jog kaltinamasis M. B. pavojingos ir draudžiamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, pakankamai subrendęs ir sąmoningas asmuo, o jo girtumo laipsnis nebuvo toks sunkus, kad galėtų atimti ar apriboti jam galimybę suprasti savo veiksmus, turintis užtektinai žinių apie dorovines, socialines ir teisės normas bei žmogaus anatominę ir fiziologinę sandarą. Todėl smūgiuodamas nukentėjusiajam į pavojingas sveikatai ir gyvybei sritis, kaltininkas suvokė savo elgesio galimus padarinius ir valingai leido jiems atsirasti, t. y. šie du požymiai sudarė vientisą visumą, nes bet kuris valingas žmogaus veiksmas neįmanomas be jo intelektualaus įvertinimo, o intelektualusis procesas negali duoti rezultatų be valios išraiškos. Kitaip tariant, kaltininko M. B. tyčios intelektualinis (supratimo lygio) elementas – pavojingos ir draudžiamos veikos suvokimas ir pasekmių numatymas, sąlygojo valinį elementą – sąmoningą leidimą kilti pasekmėms (A. I. mirčiai). Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo M. B. veikos faktines aplinkybes, jos turinį - tyčią ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p.

Dėl motyvo

Kaltinamojo M. B. kaltė pasireiškė tyčine jos forma, kurią be kitų subjektyviosios pusės požymių atskleidžia ir papildomi – nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas. Bylos faktinės aplinkybės liudija apie tai, kad veika buvo padaryta siekiant savanaudiškų tikslų – išlaikyti (negrąžinti) nukentėjusiojo turtą, tai yra siekiant turėti turtinės naudos. Tokia išvada darytina įvertinus ištirtus byloje įrodymus bei faktinius kaltininko veiksmus. Nusikaltimo motyvas šiuo atveju yra ne tik kaip papildomas veikos subjektyviosios pusės požymis, bet apsprendžia ir pagrindžia kaltininko veikos kvalifikaciją pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už kėsinimąsi į du objektus – asmens sveikatą ir gyvybę, bei jo turtines teises.

Kadangi kaltininko veiksmais buvo pasikėsinta į du objektus vieninga tyčia, ir veikoje nėra plėšimo požymių, jo veika kvalifikuotina pagal 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, jog kaltininkas, duodamas savo parodymus apie bylos faktines aplinkybes, iš esmės pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai galisi padaręs nusikaltimą. Kaltinamasis neslėpė nei savo tikslo, nei motyvo, nurodė visas reikšmingas įvykio aplinkybes, atskleidė savo veiksmų turinį, todėl tai ledžia kolegijai pripažinti šią aplinkybę lengvinančią jo atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina jo girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, nes girtumas šiuo atveju iš dalies sąlygojo kaltininko veiksmus ir jiems turėjo įtakos.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuje, kai yra atsakomybę lengvinančių, bet yra ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Taigi, skiriant bausmę kaltinamajam M. B. , teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (padarytas labai sunkus ir savo esme labai pavojingas nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę. Šiuo požiūriu teismas laiko, kad kaltininko asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo susiformavusių antivisuomeniškų apraiškų, nes į tai nurodo jo ankstesni neišnykę teistumai, o jo pasirinktas elgesys, gyvenimo būdas, moralinės, intelektualinės ir socialinės nuostatos iš dalies sąlygojo šio nusikaltimo padarymą. Kaltininkas padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomus padarinius. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas jam skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė, nei bausmės už šias veikas vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš M. B. priteisti 3429 Lt turtinės žalos, kurią sudaro turėtos brolio laidojimo išlaidos ir 5000 Lt už kapo sutvarkymą (paminklo pastatymą), bei 50 000 Lt neturtinės žalos bei 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro tokios pozicijos: 299 Lt pagal pateiktą laidojimo įstaigos kvitą bei 1000 Lt, kuriuos sumokėjo negaudama kvito už velionio skrodimą ir kūno aprengimą, karstą ir rūbus. Be to nurodo, kad palaikų parvežimas į Telšius kainavo 70 Lt; duobkasių paslaugos – 200 Lt; muzikantai – 380 Lt; gedulingi pietūs – 700 Lt .

Nukentėjusioji S. I. byloje pareiškė 100000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodžiusi, jog ji dėl sūnaus žūties patyrė didelius išgyvenimus, neteko paramos senatvėje bei dubliuodama dukters ieškinį dėl turtinės žalos nurodė jos dydį ir tai, kad šias išlaidas padengė jos dukra V. D. .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Byloje yra pateiktas laidojimo paslaugų įmonės kvitas, iš kurio matyti, jog civilinė ieškovė V. D. šiai įmonei damokėjo 299 Lt už A. I. laidojimo paslaugas. Laidojimo paslaugų įmonė pasinaudojo valstybės suteikta laidojimo pašalpa – 780 Lt. Kitų dokumentų, įrodančių civilinės ieškovės turėtas kitokias laidojimo išlaidas, byloje nėra. Tačiau akivaizdu, kad negalima žmogaus palaidoti be skrodimo, be karsto, rūbų, taip pat be kitų būtinųjų išlaidų – už duobės iškasimą, palaikų parvežimą, gedulingą muziką ir gedulingus pietus. Tokios išlaidos yra protingos, būtinos ir atitinka nusistovėjusias tradicijas. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laidojimo išlaidų dalyje tenkintinas visiškai. Taip pat kolegija pripažįsta pagrįstu ir neužaukštintu nukentėjusiosios reikalavimu priteisti jai ir brolio kapo sutvarkymo išlaidas – paminklo pastatymą. Jos nurodyta 5000 Lt suma nėra per didelė ir nerodo nereikalingos prabangos, todėl priteistina. Kaltinamasis taip pat visiškai sutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. D. kaltininko tyčiniai nusikalstami veiksmai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neteko brolio, su kuriuo siejo pakankami artimas emocinis ir dvasinis ryšys.

Taip pat į M. B. , kuris neturi jokio registruojamo turto, turtinę padėtį. Įvertinusi visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, kolegija mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu yra per didelė, todėl nukentėjusiosios V. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 30000 Lt.

Dėl nukentėjusiosios S. I. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti kolegija konstatuoja, jog jos patirta netektis yra reikšminga, nes su žuvusiuoju nukentėjusiąją sieja itin artimas – sūnaus ir motinos ryšys, todėl motinos patirti dvasiniai išgyvenimai, taipogi įvertinant ir jos sveikatos būklę, yra labai stiprūs. Tačiau ir šiuo atveju teismas priteisdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį ir galimybes realiai atlyginti žalą, ir į nusistovėjusią teisminę praktiką. Todėl ieškinio suma taip pat mažintina iki 60000 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateiktos pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, jog nukentėjusioji V. D. ją atstovavusiam advokatui A. J. sumokėjo 500 Lt, todėl šios nukentėjusiosios turėtos išlaidos priteistinos iš M. B. .

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu nepageidavo paimti savo sūnaus ir brolio A. I. drabužius, todėl šie daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Nukentėjusiojo laikrodis ir auksinis žiedas nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini nukentėjusioms V. D. ir S. I. . Kaltinamojo M. B. daiktai gražintini M. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299, 303, 304, 305, 307 ir 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę (13) trylikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2007-11-08. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir S. I. pareikštus civilinius ieškinius, ir iš M. B. priteisti 3429 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis litus) V. D. turtinės žalos dėl nukentėjusiojo laidojimo, 5000 Lt (penkis tukstančius litų) paminklo pastatymui, 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. S. I. priteisti 60000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo A. I. rūbus – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, laikrodį ir auksinį žiedą grąžinti nukentėjusiosioms V. D. ir S. I. . Kaltinamojo M. B. daiktus gražinti M. B., dujų balionėlį sunaikinti.

Nuosprendis gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam Teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo ir jo nuorašo įteikimo nuteistajam dienos.