- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-637-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01238-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kreditorius
- UAB „ITM Inkasso“
- Skolininkas
- A. J.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-637-425/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 13 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1543-921/2012 pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš skolininko A. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius prašė priteisti iš skolininko A. J. 4 16,67 Lt skolą, 37,50 Lt delspinigių, 168,33 Lt sutartinių palūkanų, 335,46 Lt kitų išlaidų, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis (kreditoriaus negautos pajamos, kurios apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 177,01 % kreditoriaus negautos pajamos per dieną sudaro 0,48 % laiku negrąžintos sumos (177,01% / 365 d. = 0,48 % per dieną, viso 168 dienos nuo 2011-04-11 iki 2011-12-10), 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso” pareiškimą dalyje dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 335,46 Lt kreditoriaus negautų pajamų. Dėl kitos pareiškimo dalies teismo įsakymą išdavė. Teismas nurodė, kad pareiškimo dalis dėl 335,46 Lt negautų pajamų neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 431 str. 1 d. numatytų leistinumo pagrindų ir yra aiškiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus prašomos negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, o vertinant prašomų priteisti netiesioginių nuostolių dydį, teismas turi įvertinti tokias aplinkybes kaip pajamų pagrįstumas, skolininko veiksmai ir kt. Tačiau bylą nagrinėjant LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, teismas minėtų aplinkybių įvertinti negali, todėl pareiškimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo atsisakė priimti, o kreditoriui išaiškino jo teisę pareikšti ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1543-921/2012 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymėjo, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas yra grindžiamas 2011-05-13 vartojimo kredito sutartimi Nr. SP16669 ir 2011-08-30 skolos perdavimo aktu, todėl yra realus ir pagrįstas. Pareiškimas pagrįstas faktiniais skaičiavimais, negautos pajamos apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Jei kreditas būtų buvęs laiku grąžintas, šios lėšos būtų vėl paleistos į apyvartą ir uždirbtų pajamas, kurių šiuo atveju kreditorius negavo. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Apeliantas nurodė, kad visi nutartyje iškelti klausimai gali būti sprendžiami CPK 439 str. nustatyta tvarka skolininkui pareiškus prieštaravimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ reikalavimas priteisti 335,46 Lt negautų pajamų yra aiškiai nepagrįstas. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti negautos naudos realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais skolininko veiksmais. Kadangi teismas turi įvertinti šias aplinkybes, tačiau to padaryti negali bylą nagrinėjant CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl pareiškimą šioje dalyje priimti atsisakė.
Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad, atsisakydamas priimti dalį kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas dėl 335,46 Lt negautų pajamų yra iš esmės neįmanomas. Kaip jau buvo minėta, spręsdamas pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl tik iš esmės neįmanomas reikalavimas gali būti pripažintas nepagrįstu pagal CPK 435 str. 2 d. Šiuo atveju reikalavimas priteisti negautas pajamas yra įmanomas, pareiškėjas nurodė prašomos priteisti sumos apskaičiavimą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, realiai net nežinodamas skolininko pozicijos dėl šios reikalavimo dalies, nepagrįstai įvertino šį reikalavimą esant aiškiai nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo (CPK 439 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.