Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugsėjo 26 d. D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „A.“ muitinės tarpininku, pateikė muitiniam įforminimui eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) (prekė – vandens valymui skirti įrenginiai su komplektuojančiomis dalimis) ir, būdamas atsakingas už tinkamą muitinės formalumų atlikimą eksporto įstaigoje, pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių 4.6 ir 4.7 papunkčius, neužtikrino, kad prekė – vandens valymui skirti įrenginiai su komplektuojančiomis dalimis – nebūtų išgabenta iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo IE529LT (nebaigus importo deklaracijos įforminimo). Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojas G. K. (G. K.) teisme davė melagingus parodymus apie tai, jog D. S. jam neminėjo prekių muitinio patikrinimo. Pažymima, kad apie krovinio patikrinimą muitinės elektroninė sistema apeliantą informavo 15.36 val. Pagal skambučių išklotines matyti, jog G. K. D. S. skambino 15.25 val. ir 15.47 val. Kadangi 15.36 val. sistema numatė prekių patikrinimą, antrasis skambutis 15.47 val. vairuotojui buvo besąlygiškai susijęs su prekių patikrinimo faktu.

Į trečiąją šalį iš Europos Sąjungos vairuotojas G. K. išvažiavo be krovinį lydinčios eksporto deklaracijos. Tai akivaizdus krovinio vežimo taisyklių pažeidimas, kurio padarymo priežastys teisme nepaaiškėjo (nei G. K., nei vadybininkė B. G. nesugebėjo paaiškinti, kodėl buvo duotas nurodymas vykti iš Europos Sąjungos be eksporto deklaracijos). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus matyti, jog transporto priemonė su deklaruojamu kroviniu į keltą įvažiavo 16.26 val., t. y. praėjus tik 29 minutėms nuo pokalbio tarp D. S. ir vairuotojo. Apeliantas nurodo, jog vairuotojas, vykdamas į keltą, jo apie tai neinformavo, taip pat nuslėpė faktą apie tęsiamą kelionę.

Skunde pastebima, kad vairuotojas pripažino, jog, su keltu persikėlęs per Baltijos jūrą, visą parą su kroviniu stovėjo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kol jam nepaskambino vadovai ir leido vykti toliau. Pagal muitinės pateiktus duomenis matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 8.10 val. pabaigtas prekių pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimas. Tokiu būdu patys muitinės pareigūnai nutraukė prekių tikrinimo procedūrą bei suteikė galimybę G. K. tęsti kelionę iš Europos Sąjungos į trečiąją šalį neatlikus patikrinimo. D. S. mano, jog nurodytos aplinkybės šalina jo atsakomybę dėl prekių nepateikimo muitinės patikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas D. S. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, nes jis atliko visus būtinus veiksmus, kad prekės būtų patikrintos, tačiau prekių patikrinimas neįvyko dėl tyčinių vairuotojo G. K. veiksmų. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje esančių visų rūšių transporto priemonių ir asmenų išvykimas be muitinį tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). Apeliantas skunde nurodo, kad į trečiąją šalį iš Europos Sąjungos vairuotojas G. K. išvažiavo be krovinį lydinčios eksperto deklaracijos, o tai laikytina akivaizdžiu krovinio vežimo taisyklių pažeidimu. Apeliantas bando įrodyti, kad jo veiksmuose nesama visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. jo veiksmuose nesama kaltės, kadangi liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme davė melagingus parodymus, jog D. S. jo neinformavo apie muitinį patikrinimą.

Apeliantas paties pažeidimo fakto neginčija ir sutinka, jog bylos duomenys patvirtina, kad prekės buvo išgabentos į trečiąją šalį iš Europos Sąjungos be muitinės leidimo, tačiau jis nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali būti subjektu, kaltu dėl šio pažeidimo padarymo, nes nesama jo kaltės. Iš byloje esančio Patikrinimo akto matyti, kad pagal deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekės, neatlikus patikrinimo, buvo pakrautos į keltą „P.“, kuris 2018 m. rugsėjo 25 d. 16.26 val. išplaukė į (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš byloje esančių muitinės duomenų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) žinučių matyti, kad D. S. žinutė su kodu IE5GPLT (pranešimas apie eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių pateikimą) išsiųsta 15.31 val., o žinutė su kodu E560LT (pranešimas apie sprendimą tikrinti eksportuojamas prekes) siųsta 15.36 val. (b. l. 29–33). Šie duomenys, taip pat elektroninė importo deklaracija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) bei liudytojų parodymai be abejonių patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, tik būtina išspręsti klausimus dėl tinkamo administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto ir kaltės nustatymo D. S. veiksmuose. Taigi būtina aptarti nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reglamentavimą.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (kai taikytina).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 (galiojanti redakcija nuo 2017 m. sausio 5 d.) „Dėl elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4.6 punkte numatyta: „Jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti).“, o tų pačių taisyklių 4.7 punkte numatyta: „Jeigu eksporto muitinės įstaiga, atlikusi muitinį įforminimą, priima sprendimą išleisti prekes, deklarantas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE529LT, kuriame eksporto muitinės įstaiga nurodo jos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus <...> ir eksporto (reeksporto) deklaracijos, kuria deklaruotos prekės išleidžiamos, priėmimo ir prekių išleidimo datas, taip pat nustatytą procedūros pripažinimo įvykdyta terminą, jei prekėms įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra. Eksporto muitinės įstaigai išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IE529LT atitinkamos eksporto (reeksporto) deklaracijos muitinis įforminimas eksporto muitinės įstaigoje laikomas baigtu ir prilyginamas leidimui jas gabenti į išvežimo muitinės įstaigą.“. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent muitinės tarpininkui tenka atsakomybė už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad muitinės tarpininkas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai.

Pagrindinis D. S. apeliacinio skundo argumentas, jog jis tinkamai atliko savo pareigas ir išnaudojo visas priemones, kad jo deklaruota prekė nebūtų išgabenta be muitinės leidimo. Vis dėlto apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų D. S. teiginį, kad jis krovinį vežusiam vairuotojui telefonu pranešė apie numatomą muitinės patikrinimą ir draudimą išvykti be tokio patikrinimo. Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. agroserviso „Ag.“ vairuotojas G. K. patvirtino, kad bendravo su D. S., tačiau šis apie jokį muitinės patikrinimą jo neinformavo, atitinkamai jis apie tai negalėjo užsiminti ir vadybininkui, sprendusiam klausimą dėl vilkiko važiavimo į keltą be deklaracijos. Tą patį patvirtino ir liudytoja A. T. agroserviso „Ag.“ transporto vadybininkė B. G. Iš byloje esančio A. T. agroserviso „Ag.“ 2018 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimo matyti, kad ši įmonė apie numatomą krovinio patikrinimą nebuvo įspėta (b. l. 6). Iš minėtų liudytojų parodymų turinio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad vairuotojas yra tik vadybininkų nurodymus vykdantis asmuo, jokių savarankiškų sprendimų jis nepriima, o visus klausimus, susijusius su prekių gabenimu ir deklaravimu muitinėje, sprendžia vadybininkai. Tuo tarpu D. S. A. T. agroserviso „Ag.“ vadybininkų apie numatomą muitinės patikrinimą neinformavo. Apygardos teismo vertinimu, tokios informacijos pateikimas būtent vadybininkui (telefonu (SMS žinute) ar elektroniniu paštu) būtų iš esmės pakeitęs situaciją ir vadybininkas būtų galėjęs priimti kitokį sprendimą, juolab, kad tą dieną buvo dar vienas keltas, kuriuo D. S. deklaruotas krovinys būtų galėjęs išvykti į paskirties vietą. Nors D. S. teigia, kad fiziškai nebūtų galėjęs per valandą (nuo pranešimo apie patikrinimą gavimo iki kelto išplaukimo) organizuoti muitinės patikrinimo, tačiau, kaip jau aptarta, jei jis būtų tinkamai informavęs atsakingus asmenis, krovinys būtų neiškeliavęs su paankstintu keltu, o likęs ant kranto, ir tai būtų sudarę galimybę jį patikrinti vėliau. Papildomai pastebėtina, kad, gavęs muitinės pranešimą apie patikrinimą, D. S. atidėjo šio patikrinimo organizavimą vėlesniam laikui, t. y. jau po darbo laiko, prioritetą suteikdamas kitiems, ne tokiems svarbiems ir neatidėliotiniems darbams. Šios aplinkybės rodo, kad D. S. elgėsi nerūpestingai, gavęs pranešimą apie muitinės tikrinimą, apie tai tinkamai neinformavo krovinį gabenusios įmonės už sprendimų priėmimą atsakingų asmenų, o tai sudarė sąlygas išvykti kroviniui iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo.

Jau aptartas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Liudytojas G. K. parodė, kad muitinės tarpininkai jam nurodo, ką jis turi daryti. Jis vežė valymo įrenginius, tą dieną važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant vadybininkė B. G. parašė žinutę, kurioje nurodė, kad keltas išplauks anksčiau. Paskui paskambino D. S. ir pasakė, kad lauktų deklaracijos, ją atsiųs į bilietų kasas, o tai, kad bus patikrinimas, jam D. S. nesakė. Belaukiant jam paskambino jų firmos vadybininkas M. (pavardės nežino) ir pasakė, jog jo jau laukia keltas, nes buvo audra ir keltas turėjo išplaukti anksčiau. Jis paklausė dėl deklaracijos, jam atsakė, kad kaip nors sutvarkys, ir liepė važiuoti į keltą. Apie kelto ankstesnį išplaukimą jis D. S. nesakė, nes manė, kad apie tai turėjo informuoti vadyba. Šie liudytojo parodymai iš esmės patvirtina jau anksčiau aptartą aplinkybę, kad vairuotojas pats jokių sprendimų nepriima, o tik vykdo vadybininko nurodymus. Taigi už tinkamą muitinės procedūrų įforminimą ir reikšmingos informacijos perdavimą pervežimą vykdančios įmonės atsakingiems asmenims yra atsakingas muitinės tarpininko veiklą vykdantis asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S.

Teismo posėdžio metu B. G. parodė, kad su D. S. bendrauja telefonu darbo reikalais. Dažniausiai pas D. S. užsako eksporto deklaracijas. Jas užsako elektroniniu paštu bei prideda reikalingus dokumentus ir vairuotojo kontaktus. Per kiek laiko jis tai turi padaryti, jie nenurodo, nurodo tik dieną. Kas konkrečiai toliau daroma, ji nežino, tik mano, kad D. S. turi susisiekti su vairuotoju ir su juo derinti kitus veiksmus. Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. paaiškino, kad administracinė atsakomybė kyla D. S., nes visas susirašinėjimas vyksta tik su muitinės tarpininku ir jis turi organizuoti prekių pateikimą patikrinimui. Taigi šių liudytojų parodymai ir anksčiau nustatytų aplinkybių visuma parodo, kad prekės išvyko iš muitinės nepatikrintos, todėl pagal teismų praktiką ir galiojantį teisinį reguliavimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra traukiamas muitinės tarpininkas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl D. S. kaltės, padarius ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nusižengimą, nekyla, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. nutraukti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.