Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2009-04-30 Akmenės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn., paskiriant įpareigojimus; 2012-09-25 Akmenės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) laisvės apribojimu 7 mėn., paskiriant įpareigojimus, kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. kaltinamas tuo, kad 2015-11-06 apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), iš motinai S. V. Ž. priklausančio neužrakinto ūkinio pastato pagrobė svetimą, S. V. Ž. priklausantį turtą: aliuminį karutį 15 eurų vertės ir benzininę žoliapjovę „Skarlet“ 337,54 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. V. Ž. 372,54 eurų turtinę žalą. Tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras Žilvinas Generauskas teismui pateikė prašymą grąžinti bylą prokurorui tyrimo papildymui. Nurodė, kad vykdant teismo įpareigojimus, policijos pareigūnai apklausė S. V. Ž., kuri nurodė, kad pas ją buvę atvyko metalo supirkėjai ir ji jiems pardavė žoliapjovę ir metalinį karutį. Atsižvelgiant į tai, nebuvo galima nustatyti pagrobtų daiktų buvimo vietos, jų apžiūrėti, bei pateikti turto vertintojams, kad būtų galima nustatyti tikrąją daiktų vertę.

Prokuroro prašymas tenkintinas, baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui tyrimo papildymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodoma, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla taip pat gali būti perduota prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras bylą teismui perduoda šio Kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šio Kodekso 2 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga atskleisti nusikalstamas veikas.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. kaltinamas S. V. Ž. priklausančio turto: aliuminio karučio 15 eurų vertės ir benzininės žoliapjovės „Skarlet“ 337,54 eurų vertės vagyste, pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Pagrobto turto vertė byloje nustatyta remiantis nukentėjusiosios S. V. Ž. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2011 m. pirktos žoliapjovės kainą, vagystės metu žoliapjovė buvo labai susidėvėjusi, nebenaudojama, kurią vertina 17-18 Eur, karutį -2 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Šiuo išaiškinimu vadovaujasi teismai, nustatydami pagrobto turto vertę.

Teismas vadovaudamasis BPK 287 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad daiktinių įrodymų – žoliapjovės „Rider“ ir aliuminio karučio buvimo vieta nežinoma, todėl teisiamajame posėdyje turto vertintojas negalėtų nustatyti pagrobto turto rinkos vertę, 2016-02-09 protokoline nutartimi įpareigojo prokurorą atlikti procesinius veiksmus – daiktinių įrodymų apžiūrą ir nustatyti šių daiktų vertę rinkos kaina. Kaip matyti, prokuroras teismui nepateikė duomenų apie pagrobto turto vertę rinkos kaina, šių duomenų teismas savo iniciatyva negali gauti, tai galima atlikti tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl byla perduotina prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nustatant 2 mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 dalimi, 234 straipsnio 2 dalimi, 439–440 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prokuroro prašymą tenkinti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-47-1007/2016 grąžinti prokurorui tyrimo papildymui.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.