Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-2050-753/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
T-2050-753/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02721-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-2050-753/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02721-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. K. patvirtinimo klausimą ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą dėl komisijos nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. priimtu nutarimu Nr. 95-563 nutarta taikyti nuteistajam T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 26 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2021 m. spalio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią nuteistasis mažina. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, du kartus skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

T. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 9 d., pabaiga – 2023 m. birželio 10 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti. Atsiliepime nurodyta, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėta, jog nors nuteistasis du kartus skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo ir buvo septynis kartus baustas drausmine tvarka. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, taip pat nustatomi kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Akcentuota, jog nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra sunkesnis lyginant su ankstesniais teisės pažeidimais, be to, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnių teistumų skaičių bei įvykdytas nusikalstamas veikas, akivaizdu, jog nuteistasis negeba visuotinai priimto elgesio išlaikyti ilgesnį laiką. Įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, du kartus skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdų specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, T. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad T. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką septynis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2019 m. rugpjūčio 22 d., vieną kartą apsiribota pokalbiu. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pagal „OASys“ metodiką T. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išlieka jo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; informacija apie teisės pažeidimus, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Teismas įvertina ir tai, kad T. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kuris nusikalstamas veikas įvykdė siekdamas finansinės naudos, laisvėje turėjo legalias pajamas (dirbo), tačiau lėšas tvarkė nekompetentingai, gaunamus pinigus skirstė neapgalvotai. Nors šiuo metu turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis T. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – tenkintinas prokurorės skundas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 95-563.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą tenkinti ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 95-563 taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė