Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam J. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012-08-08 apie 23.05 val., būdamas viešoje vietoje - Vilniuje, prie Saulėtekio al. 2, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė kelis kartus J. V. kumščiu į veidą, sulaužė akinius, savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. V. sveikatą, kas pasireiškė kraujosruvomis su nubrozdinimais akių srityse, kraujosruvomis nosies kairėje pusėje ir dešiniojo klubo srityje, muštine žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje bei sugadindamas pastarajam priklausantį turtą 353,36 Lt vertės, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2012-08-08 kartu su draugais, t.y. J., E. ir draugėmis L. ir K. gėrė alų Saulėtekio al. Apie 22.30 val. prie jų prisijungė L. brolis D. Jis atvažiavo palydėti savo seserį. Saulėtekio al. ėjo kažkokie du vaikinai. Nežino, ar jie tarpusavyje pažįstami. Jam pasirodė, kad jie kabinėjasi prie jo draugų, nors kaip paaiškėjo vėliau, taip nebuvo. Jis priėjo ir sudavė kelis (du, tris) kartus kumščiu į veidą vienam iš tų vaikinų. Matė, kad sulūžo jo akiniai. Tuomet kažkas, berods L., pasakė, kad jau laikas namo ir jie nuėjo. P. J. spardė kelio ženklus. Nežino, kodėl jis taip darė. Kiti nespardė. J. tikrai nieko nesulaužė, keli ženklai tik nukrito. E. G. gailisi, kad užpuolė vaikiną su akiniais, norėtų atlyginti žalą (b.l. 65, 66, 75). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad anksčiau jis neteistas, tačiau teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena byla. Šiuo metu nedirba, mokosi Vilniaus verslo profesinio mokymo centre, 2 kurse. Prieš tai dirbo, bet dabar ne sezonas, todėl nedirba. Norėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam, tačiau tuo metu neturėjo pinigų. Dėl akinių pilnai prisipažįsta, sutinka atlyginti už juos žalą. 10 000 Lt moralinė žala yra tikrai per didelė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. V. parodė, kad 23.05 val. išlipo iš troleibuso, perėjo gatvę ir tuo metu kompanija jį užkabino. Nebuvo jokio preteksto kabinėtis. Šešis metus gyveno Saulėtekyje ir nei karto prie jo nebuvo prisikabinę, todėl sustojo ir tuo metu pokalbis pakrypo kita linkme. Suprato, kuo tai gali baigtis. Kai pamatė, kad E. iškėlė ranką, vienas iš E. kompanijos vyrukų jam liepė geriau pasišalinti. Nueidinėjo nuo įvykio vietos, E. jį pasivijo ir sulaužė jam akinius, sudavė kelis smūgius į veidą. Po pirmo smūgio bandė pasiimti akinius. Nežino, ar buvo daugiau smūgio. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismo medicinos ekspertizių centre buvo sekančią dieną. Prašo atlyginti žalą už akinius ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Tuo metu laisvu laiku po darbo skaitydavo mokslinius straipsnius, kurie yra kaip pagrindas jo doktorantūros darbo ir magistrinių studijų. Savaitę laiko iš viso negalėjo skaityti, po to buvo sutrikęs tiek skaitymas, tiek socialinis gyvenimas, turėjo sutrikdytą gyvenimą. Jam buvo sutrikdyta darbinė veikla, prarado pasitikėjimą savimi, nes niekada gyvenime nebuvo užpultas. Pirmą savaitę po įvykio buvo sunku miegoti, atsirado baimė, tuo metu net būdavo sunku susikaupti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2012-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1874/12 (01) konstatuojama, kad J. V. padarytos kraujosruvos su nubrozdinimais akių srityse, kraujosruvos nosies kairėje pusėje ir dešiniojo klubo srityje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padaryti galėjo pakakti trijų trauminių poveikių (b.l. 44,45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad jis buvo pas draugę Antakanio raj., Vilniuje 2012-08-08. Apie 22.00 val. jam paskambino sesuo L. M., pasakė, kad ji yra Saulėtekio al. ir paprašė ją pasitikti ir palydėti iki namų. Apie 22.30 val. jis jau susitiko su seserimi Saulėtekio al. Ji buvo su kompanija draugų, t.y. su 3 vaikinais ir drauge. Visus pažįsta tik iš matymo, net vardų tiksliai nežino. Sesuo stovėjo su drauge, o vaikinai buvo toliau, girdėjo, kad su kažkuo konfliktuoja. Ar vyko muštynės nepastebėjo, apie tai, kad buvo sumuštas vaikinas sužinojo tik vėliau. Jie ėjo su seserimi ir jos drauge link namų. Vaikinai ėjo atskirai, truputį toliau nuo jų. Vienas iš vaikinų vertė kelio ženklus (nuvertė kelis). Kad kažką sugadintų, nematė. Nematė, kad kažkas spardytų stotelę. Kai jie buvo prie Lizdeikos g. ir Milašiaus g. sankryžos, prie vaikinų privažiavo policijos automobilis. Pamanė, kad dėl to, kad policininkai pamatė, kaip vienas iš jų spardo ženklus. Jis ir sesuo su drauge taip pat priėjo prie policininkų. Policininkai pasakė, kad visi turi vykti į komisariatą, nes yra pareiškimas dėl sumušimo. Komisariate sužinojo, kad vienas iš sesers draugų sumušė vaikiną Saulėtekio al. (b.l. 57,58).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad 2012-08-08 buvo Saulėtekio al. su draugais E. G., E., J. ir drauge K. gėrė alkoholinius kokteilius. Apie 22.00 val. paskambino savo broliui D., pasakė, kad yra Saulėtekio al. ir paprašė pasitikti ir palydėti iki namų. Apie 22.30 val. jis jau atvažiavo. Ji stovėjo su drauge, o vaikinai buvo toliau, girdėjo, kad su kažkokiu nepažįstamu vaikinu konfliktuoja E. Ar vyko muštynės nematė, apie tai, kad buvo sumuštas vaikinas sužinojo tik vėliau. Ji pati pakvietė E. eiti namo ir jis atsikabino nuo vaikino ir visi nuėjo link namų. Ji ėjo su broliu ir K. priekyje. Vaikinai ėjo atskirai, truputį toliau nuo jų. Jie rėkavo, juokėsi. Kad vartytų kelio ženklus nematė, ir kad spardytų sustojimą nematė. Kai jie buvo prie Lizdeikos g. ir Milašiaus g. sankryžos, prie vaikinų privažiavo policijos automobilis. Ji ir brolis ir K. taip pat priėjo prie policininkų. Policininkai pasakė, kad visi turi vykti į komisariatą, kažką aiškintis. Komisariate ji net nesužinojo tiksliai kas nutiko, berods buvo spardomi kelio ženklai ir įvyko muštynės, bet kas ką padarė nesuprato. Ją paėmė tėvas ir ji išvažiavo namo (b.l. 52, 53).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis E. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. būdamas viešoje vietoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, įžuliais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė kelis kartus J. V. į veidą, sulaužė jam akinius, nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo J. V. parodymai, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kita bylos medžiaga, kuri buvo pagarsinta ir ištirta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo E. G. nusikalstama veika baigta, veika tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Nukentėjusysis J. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 353,36 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos nurodė, jog jog buvo sulaužyti jo akiniai, dėl to jam buvo padaryta turtinė žala. Dėl neturtinės žalos paaiškino, jog savaitę laiko iš viso negalėjo skaityti, po to buvo sutrikęs tiek skaitymas, tiek socialinis gyvenimas, turėjo sutrikdytą gyvenimą, jam buvo sutrikdyta darbinė veikla, prarado pasitikėjimą savimi, nes niekada gyvenime nebuvo užpultas, pirmą savaitę po įvykio buvo sunku miegoti, atsirado baimė, tuo metu net būdavo sunku susikaupti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis E. G. savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam 353,36 Lt turtinę žalą (kadangi buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai, ką pripažįsta ir kaltinamasis), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo E. G. nukentėjusiajam.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis J. V. įvykio metu patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jokių rimtesnių padarinių jis nesukėlė. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašomi priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 800 litų neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, į kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, turi pagrindinį išsilavinimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, neįrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuojama, kad E. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-08-08 23.30 val. iki 2012-08-09 16.05 val.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-08-08 23.30 val. iki 2012-08-09 16.05 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę E. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. G. 353,36 Lt turtinės ir 800,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusios civilinio ieškinio dalies netenkinti.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.