- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- I1-532-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00322-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. sausio 1 d. nutarimą (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1100 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo neteisėtai perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI).
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 3 dalis nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios, todėl Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti jo į Šiaulių TI iki 2019 m. vasario 5 d. nuobaudai atlikti, o tik galėjo pagal Kalėjimo departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-321 (įsakymo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. V-275 redakciją) perkelti jį į kitą įstaigą tęsti bausmės atlikimą. Nurodo, kad Šiaulių TI kalinimo sąlygos buvo prastesnės, negavo jam skirto gydymo, teko būti perpildytose kamerose, kuriose nebuvo radijo taško ir aliarmo sistemos, taip pat teko patirti ir kitų nepatogumų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas, tuo pačiu atstovaujantis Lietuvos valstybę, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–15).
Paaiškina, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį bei nenurodė tokio atsisakymo priežasčių, taip pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalį. Pravieniškių PN-AK direktorius, įvertinęs visas su pareiškėjo pažeidimu susijusias aplinkybes, 2020 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą (duomenys neskelbiami) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pareiškėjui skyrė 30 parų bausmę, perkeldamas jį į kamerų tipo patalpas. Siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją bei užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą ir saugumą, pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimu buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Šiaulių TI.
Pažymi, kad dėl Nutarime įsivėlusios rašybos klaidos, pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą perkelti pareiškėją vadovavosi galiojančia BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Teigia, jog pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nėra kreipęsis, todėl atsakovas neturi išsamios informacijos apie pareiškėjo skunde minimas aplinkybes, nes atskirai apie kiekvieną nuteistąjį informacijos nekaupia ir nesaugo. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalą ir nenurodė, kaip apskaičiavo jam kilusią žalą. Skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo, todėl jo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus priimto Nutarimo, kuriuo nutarta perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį bei nenurodė tokio atsisakymo priežasčių taip pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (b. l. 24, 25).
Pravieniškių PN-AK direktorius, įvertinęs visas su pareiškėjo pažeidimu susijusias aplinkybes, 2020 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą (duomenys neskelbiami) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pareiškėjui skyrė 30 parų nuobaudą, perkeldamas jį į kamerų tipo patalpas (b. l. 22-23).
Kalėjimų departamento direktorius priėmė Nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo nutarė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą iki 2019 m. vasario 5 d. (b. l. 18). Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 3.2 papunkčiu, atsižvelgiant į faktus, kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus bei siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
BVK (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 69 straipsnyje, Aprašo 3 punkte yra išdėstyti detalūs nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindai ir tvarka. Skundžiamame Nutarime nurodomas Aprašo 3.2 punktas, kuriame nustatyta, kad nuteistasis į kitą pataisos įstaigą gali būti perkeliamas, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Pagal nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 (toliau – ir Nuostatai), Kalėjimų departamentas prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimo departamentui pavaldžiose įstaigose; koordinuoja suimtų ir nuteistų asmenų paskirstymą į Kalėjimo departamentui pavaldžias įstaigas, kartu su Kalėjimo departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoja ir vykdo teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imasi priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (Nuostatų 8.3, 8.5, 8.6 punktai).
Byloje ginčo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos nėra. Pareiškėjas neneigia padarytų režimo pažeidimų, tačiau mano, kad neteisėtai buvo perkeltas į Šiaulių TI nuobaudos atlikimo laikotarpiui. Kalėjimų departamentas atsiliepime taip pat akcentavo jog pareiškėjas pažeidė drausmės atlikimo režimą, o ginčijamu Nutarimu buvo perkeltas į Šiaulių TI tolimesniam nuobaudos, o ne bausmės atlikimui. Kaip jau buvo minėta, Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad Nutarime buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad pareiškėjas į Šiaulių TI iki 2020 m. vasario 5 d. buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Šia Kalėjimų departamento pozicija teisėjų kolegija abejoti neturi pagrindo, kadangi akivaizdžiai sutampa nuteistajam paskirtos nuobaudos pabaigos data.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d., numatė, jog Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais (nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas) perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje minėta nebegaliojanti teisės norma nėra aktuali ir pareiškėjas nebuvo perkeltas į kalėjimą.
Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į pataisos įstaigos funkcijas atliekantį Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Tai, kad pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui, o nuobaudos atlikimo laikotarpiui, savaime nesuponuoja išvados, jog skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atlikdamas nuobaudą pareiškėjas toliau tęsė bausmės atlikimą.
Pažymėtina, kad BVK 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.) numato, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas.
Kalėjimo departamento Nutarime nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 papunkčiu, jame nurodytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Taigi, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Kalėjimo departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą – nagrinėjamu atveju Šiaulių TI, kuris taip pat atlieka pataisos įstaigų funkciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Nutarimo panaikinimo netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1 100 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš ginčijamo Nutarimo neteisėtumo ir to, kad jį perkėlus į Šiaulių TI pablogėjo jo kalinimo sąlygos.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismui pripažinus pareiškėjo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento Nutarimo panaikinimo nepagrįstu, pripažintina, kad nėra nustatyta atsakovės atstovo viešosios atsakomybės sąlygų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie blogas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, į kurį jis buvo perkeltas tolimesniam nuobaudos atlikimui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes galimai neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui minėtoje pataisos įstaigoje yra pagrindas jam reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, o ne Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes bei nustačius, kad skundžiamas Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nenustačius atsakovo Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.