Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau ir Institucija) 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. J. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 23-ANR_N-287-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja M. J. 2022 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 23-ANR_N-287-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 518 straipsnyje ir ANK 115 straipsnyje, sudėties. Dėl žalos, padarytos vykdant teismo sprendimą, tai yra nuimant tvoros skydą, pasodintų augalų sunaikinimą atlyginimo pareiškėjui, išaiškino teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir iš darbų vykdymo iniciatorių, šiuo atveju iš Z. P. ir V. P., išsireikalauti atlyginti galimai patirtą žalą.

Servitutas nesuteikia teisės gadinti svetimo turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. spalio 13 d. buvo įsiveržta į jo sklypą, išlaužiant tvorą, todėl buvo pažeistas CK 4.114 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kuriame sakoma - Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Teismas yra nustatęs paprastą (minimalų) servitutą, sutarties dėl servituto naudojimo nėra, todėl kaimynų bei pasamdytų darbininkų elgesys 2020 m. spalio 13 d. buvo nepagrįstai grubus ir neteisėtas. Buvo sugadintas pareiškėjo turtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertai yra nustatę nuostolius, žalą atlyginti turi nusikaltimą padarę asmenys, o nusikaltusius asmenis turi nustatyti policija. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas rodo, kad tyrėja M. J. eilinį kartą tyrė kažkokį jo ir Z. P. konfliktą, nors jokio konflikto nebuvo. Pareiškėjas skundu prašo nustatyti jo turtą sugadinusius asmenis, kad galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pasinaudoti policijos tyrėjos siūlymu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl jam padarytos žalos atlyginimo galimybių neturi, nes nežino, kas tai padarė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad iš pareiškėjo Č. P. skundo matyti, kad šiuo atveju asmuo neginčija administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje ir 518 straipsnyje, sudėties nebuvimo. Pareiškėjas skunde argumentuoja, kad nutarimas turi būti naikintinas, nes nebuvo nustatyti konkretūs darbininkai, kurie sugadino jo turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp Č. P. ir Z. P. su V. P. yra susiklostę civiliniai ginčai, atsiradę dėl adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sienos rekonstrukcijos. Pastariesiems geranoriškai nesutarus dėl darbų, prasidėjo civilinis ginčas, kurio pasekmėje buvo priimtas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas 2020 m. rugsėjo 25 d. ir nuspręsta nustatyti 1 metro pločio neatlygintiną servitutą, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. spalio 1 d. antstolis R. S. priėmė įpareigojimą Č. P. nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo privalėjo leisti Z. P. naudotis teismo suteikta servituto teise - neatlygintinai naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi, tikslu prižiūrėti ir remontuoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). E. teismo sprendimui Z. P. ir V. P. užsakė įmonę atlikti tam tikrus pastato renovacijos darbus. Įmonės darbuotojai vykdė pačių užsakovų užsakytus darbus, ko pasekmėje, kaip nurodo Č. P., atsirado jam turtinė žala. Z. P. apklausoje nurodė, kad ant jai priklausančio servituto Č. P. prisodino įvairių augalų, kuriuos meistrai sumindė, nes kitu būdu nebūtų buvę įmanoma atlikti remonto darbų. Tam, kad meistrai prieitų prie remontuojamos namo sienos, buvo palenkta metalinė skarda, tačiau ji nebuvo nei sugadinta, nei kitaip pažeista, tiesiog laikinai palenkta tam, kad būtų galimybė prieiti prie remontuojamos namo sienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, meistrai atliko jiems užsakovų pavestus darbus, o darbų sąlygas užtikrino būtent užsakovai ir su jų žinia galimai atsirado Č. P. nurodoma žala. Todėl Č. P. galimai atsiradusi žala dėl Z. P. ir V. P. vykdyto teismo sprendimo yra išimtinai ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių taip šių šalių. Todėl priimtu nutarimu Č. P. dėl pažeistų interesų gynimo ir materialinio nuostolio atlyginimo, nepavykus išspręsti ginčo taikiu keliu, buvo supažindintas su teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Prašo Č. P. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Č. P. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu, pateikė rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja M. J. 2022 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 23-ANR_N-287-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje ir ANK 115 straipsnyje, sudėties. Dėl žalos, padarytos vykdant teismo sprendimą, tai yra nuimant tvoros skydą, pasodintų augalų sunaikinimą atlyginimo, pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir iš darbų vykdymo iniciatorių, šiuo atveju iš Z. P. ir V. P., išsireikalauti atlyginti galimai patirtą žalą.

Pareiškėjas su priimtu nutarimu nesutinka ir pateiktame skunde nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Neatlikus tyrimo, Institucijai nenustačius, kas padarė jam skunde nurodytą žalą, jis negali kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas Č. P. prašo nustatyti asmenis, kurie siekdami suremontuoti namo sieną, be jo leidimo išlaužė tvorą, ištrypė gėles ir tokiu būdu padarė jam turtinę žalą. Institucijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną motyvuojamas tuo, kad negauta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog tiek Z. P. ir V. P., kurie iniciavo darbų atlikimą, siekiant įvykdyti teismo sprendimą dėl nustatyto servituto naudojimosi, tiek darbininkų, atlikusių darbus, veiksmuose, yra veikos, kaip tyčinis turto sugadinimas, požymių. Iš nagrinėjamų aplinkybių akivaizdu, kad galimai padaryta Č. P. turtinė žala atsirado atliekant darbus sąlygojusius tinkamą teismo sprendimo vykdymą dėl nustatyto servituto naudojimosi, ko pasekmėje buvo išverstas Č. P. priklausantis tvoros skydas ir ištrypti augalai, dėl ko galimai Č. P. patyrė turtinę žalą.

Pažymėtina, kad šių asmenų parodymai reikšmingi dar ir dėl to, kad tikslinga pašalinti prieštaravimus tarp Z. P. ir R. B. parodymų dėl tvoros nukėlimo. R. B. nurodė, kad tvoros segmentas buvo nukeltas atsukus varžtus, ištraukus vinis, nieko nesulaužant ir nieko nepažeidžiant, ir padėtas prie remontuojamos sienos, o pareiškėjo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje kalbama apie sulankstytą tvoros segmentą, sulankstytus tvoros vamzdžius.

Nenustačius ir neapklausus šių asmenų, neįvertinus esamų prieštaravimų, negalima vertinti galimai Č. P. padarytos žalos tikslių atsiradimo aplinkybių ir spręsti kaltės už jos padarymą klausimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, ir nesant galimybės kilusius neaiškumus pašalinti teisme, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Č. P. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. J. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 23-ANR_N-287-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucija, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.