Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-09 · Administracinė byla Nr. eI2-1940-438/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
eI2-1940-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02726-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
MB „Euro format“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1940-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02726-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui MB „Euro format“ dėl 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 24S126004 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760188591, galiojantis iki 2024 m. spalio 3 d. (toliau – Leidimas).

Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas dirbdamas MB ”Euro format” (toliau – Bendrovė) nei karto negavo tarpininkavimo rašte nurodyto viso darbo užmokesčio (850 Eur), todėl įvertinta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Paaiškina, kad 2023 m. birželio 8 d. tarp jo ir Bendrovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į darbą tinkuotojo pareigoms. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Vadovaujantis darbo sutarties 1.3. punktu darbdavys įsipareigojo mokėti pareiškėjui 841,00 Eur. 2023 m. liepos, spalio ir lapkričio mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas 841,00 Eur dydžio darbo užmokestis. Darbdavio Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte galimai yra padaryta klaida, nurodant kitą vos 9,00 Eur didesnį darbo užmokestį. Itin mažas skirtumas tarp pareiškėjui mokėto/darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio ir tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio dydžio objektyviai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo tikslo teikti Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų, o duomenų neatitikimas buvo sąlygotas elementarios žmogiškos klaidos.

Dėl to, kad 2023 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. (iš viso 8 mėn.) jam buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA (397,9 - 487,14 Eur), teigia, kad tai buvo sąlygota nė jo neteisėtų veiksmų, o objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - darbdavys neužtikrino jam pilno darbo laiko normos, nurodytos darbo sutartyje, todėl prašydavo išeiti neapmokamų atostogų. Kadangi darbdavys periodiškai negalėjo užtikrinti jam darbo sutartyje sutarto darbo krūvio, jis buvo priverstas sutikti su darbdavio reikalavimu darbo nebuvimo laikotarpiu išeiti neapmokamų atostogų. Pažymi, kad turėjo itin dideles finansines išlaidas vien tam, kad būtų sutvarkyti visi reikalingi dokumentai tikslu gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Todėl turėjo tikrą siekį ir tikslą dirbti darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis, tam, kad bent būtų padengtos jo turėtos išlaidos. Nežinojo, kad toks darbdavio reikalavimas išeiti neapmokamų atostogų gali sukelti jam neigiamų pasekmių. Darbdavys pasinaudojo savo stipresne padėtimi ir jo pažeidžiamumu (pareiškėjas yra užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos Respublikos darbo teisinių santykių teisinio reglamentavimo), teikė jam neteisėtus reikalavimus išeiti neapmokamų atostogų, nors turėjo pareigą skelbti priverstinę prastovą,. Tik iš Sprendimo pareiškėjas sužinojo, kad tokie darbdavio reikalavimai buvo neteisėti ir sukėlė jam itin neigiamas pasekmes. Apie tai pareiškėjas nedelsiant informavo darbdavį ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Jie susitarė, kad pareiškėjui nuo 2024 m. gegužės mėnesio bus mokamas pilnas darbo užmokestis.

Pažymi, kad laikotarpiu, kai jam nebuvo užtikrinamas darbo krūvis, jis išvykdavo į gimtinę į Baltarusiją. Atitinkamai jis Lietuvoje nepatirdavo jokių pragyvenimo išlaidų. Tačiau Migracijos departamentas šių reikšmingų faktinių aplinkybių nevertino deklaratyviai konstatuodamas, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Vertina, kad nors jis ir gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei nustatytas MMA, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje.

Akcentuoja, kad pagrindai panaikinti Leidimą nors ir egzistavo formaliai, tačiau skundo teikimo dienai išnyko, nes darbdavys įsipareigojo mokėti pareiškėjui visą darbo užmokestį ir pareiškėjas neteikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančios informacijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundo papildymu nurodo, kad pretenzijų darbdaviui neturi. Nurodo, kad neapmokamų atostogų dažnu atveju išeidavo savo iniciatyva tikslu nuvykti aplankyti šeimą ir tėvus. Netinkamas ir klaidingas šių savo veiksmų teisinių pasekmių suvokimas buvo sąlygotas išimtinai Lietuvos Respublikos teisės aktų nežinojimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 50 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d. 3 p. nuostatomis.

Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Briliantinės lubos“ tinkuotoju, 2022 m. liepos 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu. 2022 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760188591, galiojantį nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 3 d., kuris asmeniui įteiktas 2022 m. spalio 20 d. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti MB „Euro format“ pagal Įstatymo 44 str. 6 d. nuostatas, 2023 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 str. 6 d., 2023 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.

Teigia, kad duomenys apie pareiškėja buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje. Nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. birželio 9 d. ir jam nei kartą nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 850 Eur, už 2023 m. birželio mėn. išmokėta 611,64 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. liepos - 841 Eur, už 2023 m. rugpjūčio - 535,18 Eur, už 2023 m. rugsėjo - 400,48 Eur, už 2023 m. spalio mėn. - 841 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. - 841 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. - 619,63 Eur, už 2024 m. sausio mėn. - 397,90 Eur, už 2024 m. vasario mėn. - 418,50 Eur, už 2024 m. kovo mėn. - 232,50 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. - 487,14 Eur. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Akcentuoja, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

Teigia, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 24S126004 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, ketindamas dirbti UAB „Briliantinės lubos“ tinkuotoju, 2022 m. liepos 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu. 2022 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760188591, galiojantį nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 3 d. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti MB „Euro format“ pagal Įstatymo 44 str. 6 d. nuostatas, 2023 m. kovo 31 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 str. 6 d., 2023 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.

Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. bei 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., nuspręsta panaikinti Leidimą, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 50 str. numatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, tame tarpe, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.).

UTPĮ 26 str. 1 d. 3 p. nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Įstatymo 27 str.).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija), 8.3 p. nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p., pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 44 str. 1 d. keliamus reikalavimus pareiškėjas turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, nėra numatytos.

Iš Sodros informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad draudėjas (MB „Euro format“) pareiškėjui už 2023 m. birželio mėn. išmokėjo 611,64 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. liepos - 841 Eur, už 2023 m. rugpjūčio - 535,18 Eur, už 2023 m. rugsėjo - 400,48 Eur, už 2023 m. spalio mėn. - 841 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. - 841 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. - 619,63 Eur, už 2024 m. sausio mėn. - 397,90 Eur, už 2024 m. vasario mėn. - 418,50 Eur, už 2024 m. kovo mėn. - 232,50 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. - 487,14 Eur. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas nepataikė.

Pareiškėjo darbdavys tarpininkavimo rašte nurodė, jog pareiškėjui, ketinančiam dirbti tinkuotoju, darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 850,00 Eur darbo užmokestis.

Pareiškėjo patikrinimo metu MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur.

Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjui patikrinimo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei nustatytas pakankamas pragyventi LR lėšų dydis. Taip pat tai neatitiko Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas prašyme išduoti Leidimą bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Nurodo, kad ėmė neapmokamas atostogas. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – gautas darbo užmokestis. Nei prašyme dėl Leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui LR reikalingų minimalių pajamų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neapmokamų atostogų aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšminga, nes Leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui LR reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų LR reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant Leidimo ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Duomenų, kad apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas, byloje nėra.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi LR, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi LR ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

Konstatuotina, kad Sprendimui priimti užteko iš oficialių institucijų informacinių sistemų (Sodra) gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 str. 1 d. leidimo laikinai gyventi šalyje panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą Leidimą. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl užsieniečio Leidimo panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.

Atkreipiamas dėmesys, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 str. įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas