- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 2-449/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Serviso Casa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdinga“
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serviso Casa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-5301-881/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdinga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serviso Casa“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Valdinga“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Serviso Casa“. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, kuriam atsakovas skolingas 8 186,78 Lt. Pareiškėjo nuomone, UAB „Serviso Casa“ yra nemoki, ir jai keltina bankroto byla. Atsakovo bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Lautus verslo sprendimai“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Serviso Casa“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Lautus verslo sprendimai“. Nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal Nekilnojamojo turto registrą, atsakovo vardu nėra registruota jokių nekilnojamojo turto objektų. Valstybės įmonės „Regitra“ tvarkomame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre duomenų apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones taip pat nėra. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, UAB „Serviso Casa“ nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus atsakovas mokestinių nepriemokų neturi, tačiau pažymėjo, kad atsakovas visų privalomų atskaitomybės dokumentų nepateikė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neatsiskaito su pareiškėju, t. y. negrąžina skolos, kuri stabiliai veikiančiam juridiniam asmeniui nėra didelė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi rimtų finansinių problemų arba apskritai nevykdo jokios veiklos, todėl remiantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 8 punktu, UAB „Serviso Casa“ laikytina nemokia ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Serviso Casa“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą iš esmės – atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovas nėra gavęs ieškovo pranešimo, kuriuo įspėjama apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ieškinio kopijos. Tuo buvo pažeisti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyti reikalavimai. Atsakovas neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos ir pateikti įmonės dokumentus teismui. Apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiama bankroto bylos iškėlimo klausimas, bendrovei nebuvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
2. Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Nei rimtos finansinės problemos, nei veiklos nevykdymas nėra įmonės nemokumą apibūdinantys kriterijai. Teismas atsakovo nemokumo negalėjo konstatuoti remdamasis „finansinių problemų“ ar „veiklos nevykdymo“ kriterijais. Iš pareiškėjo pateikto fakto, kad skola nėra didelė stabiliai veikiančiai įmonei taip pat neseka išvada, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla neturi būti keliama tik formaliais pagrindais, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir įmonės finansinę situaciją. Šiuo tikslu atsakovui turi būti sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl savo finansinės situacijos (mokumo), taip pat paaiškinimus, susijusius su pareiškėjo teiginiais dėl negrąžinamos skolos. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis nusprendžia dėl pagrindo iškelti bankroto bylą buvimą, išvadas apie konkrečią bendrovės padėtį padarė vien tik iš fakto, jog neturi dokumentų ar duomenų.
3. Pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui vertintinas kaip būdas išieškoti skolą. Pažymėtina, kad skolos suma, nėra pagrįsta, nes atsakovas nepradėjo vykdyti veiklos, tik planavo, tad atstovauti nebuvo ko, atstovavimo paslaugos iš UAB „SDG“ pusės niekada nebuvo suteiktos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Valdinga“ prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis iškelti bankroto byla galėjo būti apskųsta per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, t. y. paskutinė apskundimo diena 2012 m. spalio 5 d. UAB „Serviso Casa“ Atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2012 m. spalio 8 d., t. y. praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atsakovo argumentai, kad jis nėra gavęs įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškimo kopijos, yra nepagrįsti, nes visi pranešimai įteikti UAB „Serviso Casa“ direktorei. UAB „Serviso Casa“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad skolos suma būtų padengta ar išvis neegzistuotų. Turimos sutartys ir susitarimai, patvirtinantys skolos sumą, yra pasirašyti UAB „Serviso Casa“ vadovės V. V. bei patvirtinti antspaudu. Turimi faktai patvirtina, kad atsakovas yra nemokus subjektas ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą yra pagrįsta. Be to, atsakovas net pateikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo mokumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Atskirasis skundas Lietuvos paštui įteiktas 2012 m. spalio 5 d., todėl laikytina, kad terminas atskirajam skundui dėl 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties nėra praleistas.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Serviso Casa“ pagal UAB ,,Valdinga“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos tvarkos. Tai patvirtina siuntos (siuntinio) pristatymo patvirtinimai (7-8 b. l.).
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).
Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su įmonės (ne)mokumu susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose. Remiantis šių asmenų pateiktais duomenimis teismas sprendžia ieškinio dėl įmonės pripažinimo nemokia pagrįstumo klausimą. Viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutuojančia, teismas yra aktyvus ir gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, rinkti įrodymus savo iniciatyva tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti). ĮBĮ nuostatos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui suteikia pakankamai galių, kad būtų gauti duomenys, reikalingi teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (taikyti baudas įmonės vadovui už procesinių ir finansinių dokumentų nepateikimą, reikalauti pateikti dokumentus, reikalingus teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą ir pan. (ĮBĮ 9 str. 1-2 d.)). Tačiau, kaip minėta, teismas neturi ir negali vykdyti įrodinėjimo naštos už proceso šalis bei negali pripažinti įmonės nemokios, jei nėra nustatytas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytas pradelstų skolų ir turimo turto, įrašyto į įmonės balansą, santykis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui remdamasis ieškovo ieškinyje pateiktais duomenimis apie atsakovo skolą, kadangi atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovas elgėsi pasyviai proceso metu ir bylą nagrinėjantis teismas nesiėmė procesinių priemonių, kad į bylą būtų pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į balansą (nauji duomenys teismui nežinomi) įrašyto turto vertės. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas netaikė ĮBĮ numatytų sankcijų atsakovo vadovui už dokumentų nepateikimą teismui, o nagrinėjamą klausimą išsprendė remdamasis vien ieškovo nurodyta skolos suma bei aplinkybe, jog atsakovas neturi registruoto turto. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybės, kad UAB „Serviso Casa“ nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei kad atsakovas mokestinių nepriemokų neturi, vertintinos atsakovo naudai. Be to, apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, kad jam nebuvo pranešta dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to jis elgėsi pasyviai proceso metu. Iš bylos duomenų nėra galimybės spręsti, jog pirmosios instancijos teismas įteikė atsakovui pranešimą dėl atsileipimo į ieškinį pateikimo.
Pirmosios instancijos teismui nenustačius įmonės realios turtinės padėties, negalima nustatyti įmonės faktinio mokumo ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, naikintina, nes priimta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės, ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą iš naujo, žemesnės instancijos teismas turėtų išreikalauti iš atsakovo naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat ir vadovo aiškinamąjį raštą, išsiaiškinti atsakovo turimo turto sudėtį, likvidumą, valdomų kitų įmonių akcijų rinkos vertę, pradelstų įsipareigojimų dydį, taip pat debitorines skolas, jų atsiradimo pagrindus ir t.t.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Serviso Casa“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.