Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilės girtumas) tyčia pastūmė savo sugyventinę I. S., po ko ji griūdama galva atsitrenkė į sieną, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. S..

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. sausio 1 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini) , nukentėjusiajai K. R. laikant lėkštę prie veido, jis ranka 1 (vieną) kartą tyčia sudavė į šią lėkštę, kuri atsitrenkusi nukentėjusiajai K. R. veido sritį, padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nosies žaizdą ir 11-21 dantų vainikų nuskilimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju paskutinės apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su I. S. jie išsiskyrė ir bendrauja tik draugiškai. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur ir gyvens toliau vienas. Dėl to, kas įvyko tiek su Ingirda, tiek su K., jis labai gailisi. Pasielgė tikrai netinkamai. Esant galimybei sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. parodė, jog 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21 val., kilo konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio A. K.. Jie nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini). Konflikto metu sugyventinis pastūmė ją ir ji atsitrenkė į sieną su galva. Nuo to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją. Sugyventinis buvo girtas. Atvykus policijos pareigūnams, A. buvo išvežtas į komisariatą ir dar įbrolis R. K., nes R. buvo su jais kartu visą tą vakarą. Tai jau ne pirmas kartas kai sugyventinis geria ir smurtauja prieš ją. Šis konfliktas įvyko dėl per didelio kiekio išgerto alkoholio kaip iš A., taip ir iš jos pusės (b. l. 15, 16).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 17 val., paskambino jos draugė I. S. ir paprašė jos atvažiuoti pas ją į butą, (duomenys neskelbtini) ir atvežti fejerverkų, petardų. Ji pripirko įvairių fejerverkų, petardų ir apie 17.20 val. kartu su savo vaikinu R. R. išvažiavo pas draugę I. S.. Atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo jos draugė I. su savo vaikinu A. K. jų laukė. Kartu pašaudė fejerverkus ir iš karto nuėjo į parduotuvę ,,Maxima", adresu Ukmergės g. 282. Parduotuvėje pirko butelį degtinės ,,Lithuania" 0,7 litro ir limonado. Visi grįžo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), padėjo visus daiktus ir vėl nuėjo į lauką sušaudyti paskutinio likusio fejerverko. Vėl visi kartu grįžo į butą, pradėjo sakyti, jog jos draugė I. nemoka gaminti. Ginčijosi apie 5 minutes, tuomet ji kartu su I. nuėjo į virtuvę, ten juokavo. Draugė pasiūlė jai sriubos, bet juokaudama pasakė, jog šaukšto negaus, ji jai pasakė, jog valgys ir be šaukšto. Po kelių akimirkų į virtuvę atbėgo I. vaikinas A. K., savo kumščiu trenkė į lėkštės dugną, iš kurio gėrė sriubą. Iš karto pajuto, kad kažkas atsitiko su dantimis, paskui iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas. Ji nubėgo į balkoną, iš paskos atbėgo jos draugė I., kuri pasakė jai tikslų adresą. Iš karto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai medicinos pagalbą, kuri nuvežė juos su I. vaikinu A. į ligoninę, kadangi jis buvo sužalojęs ranką. Kaip jis jai paminėjo, ranką jis sužalojo trenkęs į sieną, bet šio fakto ji nematė ir patvirtinti negali (b. l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad A. K. nėra giminaitis. A. tėvas gyvena su jo motina. Santykiai su A. geri. Žino, kad A. gyvena kartu su I. S.. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 17 val., jis atvažiavo pas Aleksandrą, namuose buvo ir I.. Jie visi vartojo alų, ko po degtinę ir jis užmigo kambaryje. Kas tuo metu tarp jų atsitiko nežino ir dėl to nieko paliudyti negali. Miegodamas jokio triukšmo ar barnių tarp jų negirdėjo. Jį pažadino bute buvę policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į policijos komisariatą, o vėliau į ,,Salą", kur jis iškvietė taksi ir grįžo į savo butą. Kadangi buvo daug išgėręs, negali pasakyti ar jis matė I., ar A. po to kai jį pažadino pareigūnai. Negali apibūdinti, kas tuo metu vyko bute, nes nieko nepamena (b. l. 26).

Papildomos apklauso metu liudytojas R. R. parodė, kad K. R. yra jo draugė. 2019 m. sausio 1 d., kai K. baigė darbą, jie kartu su ja nuvyko pas jo įbrolį Aleksandrą ir jo draugę I. toliau švęsti Naujųjų Metų. Kai atėjo, bute buvo tik I. ir A., ir daugiau nieko. Jie šventė Naujuosius metus, aišku vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, gal kokią 21 val. jis su I. sėdėjo ant sofos kambaryje, K. nuėjo į virtuvę lyg pasišildyti valgyti, A. tuo metu rūkė balkone. Iš balkono jis kažkodėl išbėgo ir nulėkė tiesiai į virtuvę. Po kelių minučių išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą ir dūžtančių indų garsą. Jis atsikėlė nuo sofos ir norėjo nueiti pasižiūrėti kas ten vyksta, kai pamatė, kad į kambarį iš virtuvės ateina K., kuriai iš nosies bėga kraujas. Jai iš paskos eina A., kuriam, berods, iš dešinės rankos bėgo kraujas. A. pradėjo sakyti, kad užėjo į virtuvę, trenkė per lėkštę, kuri sudužo ir jos skeveldros prakirto K.i nosį. Nori pažymėti, kad pas Aleksandrą ir I. bute virtuvės langas išeina į balkoną, t.y. A. rūkydamas balkone galėjo matyti ką K. daro virtuvėje. K. iš pradžių atsisėdo, paskui atsistojo, nuėjo į balkoną ir iškvietė policiją. Jis jai dar siūlė nusiprausti, tačiau ji atsisakė. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai kartu su medikais. A.i jie kažkuo apvyniojo ranką, o K. medikai nuvedė į automobilį. Jis liko su I. laukti K.. Ji grįžo kartu su A., susirinko savo daiktus ir jie su ja išvažiavo. Apie tai kas tarp jų įvyko virtuvėje, K. jam nepasakojo. Nei kaip ją sužalojo ar ji susižalojo, nei dėl ko jie ten su A. susipyko. Tai ne pirmas kartas kai A. užsipuola K.. Prieš tai jie yra apsipykę dėl to, kad I. šildė K. maistą. Tąsyk jie su K. tiesiog susirinko daiktus ir išėjo. Kaip ir sakė, įvykio metu I. buvo su juo kambaryje ir negalėjo matyti, kas vyksta virtuvėje (b. l. 69).

Apklaustas liudytojas P. B. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. Č.. Patruliuojant buvo gautas iškvietimas, kad bute Laisvės pr., Vilniuje, pranešėją sumušė draugės vaikinas. Atvykus į vietą, bute buvo 4 asmenys, visi jie buvo akivaizdžiai girti. Bute buvo neblaivi K. R., jos nosis buvo kruvina, nuskilo dantis. K. R. pasakojo, kad ji sėdėjo viena virtuvėje ir iš lėkštės gėrė sriubą. Kai į virtuvę atėjo A., jis tai pamatęs tyčia vieną kartą iš visų jėgų trenkė per lėkštę ir ši atsitrenkė į K. R. veidą. Dar bute buvo akivaizdžiai girti I. S. ir R. R., kurie teigė, kad nieko nematė. Visame bute buvo kraujo lašai ir dėmės. Į butą buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri abu sužalotus asmenis nuvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 77).

Specialisto išvada Nr. G 129/2019(01) konstatuota, kad K. R. nustatyta kraujosruva kairiame skruoste, nosies žaizda ir 11-21 dantų vainikų nuskilimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki kreipiantis med.pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti griūnant (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir kitos išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Jos apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šios nusikalstamos veikos yra tyčinės ir laikomos padarytomis tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje šeimos nariams priskiriami, be kita ko, asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilės girtumas) tyčia pastūmė savo sugyventinę I. S., po ko ji griūdama galva atsitrenkė į sieną, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. S.. Be to, A. K. 2019 m. sausio 1 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai K. R. laikant lėkštę prie veido, jis ranka 1 (vieną) kartą tyčia sudavė į šią lėkštę, kuri atsitrenkusi nukentėjusiajai K. R. veido sritį, padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nosies žaizdą ir 11-21 dantų vainikų nuskilimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. K. veika nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o nukentėjusiosios K. R. atžvilgiu – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 113-115).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, vienas kurių – prieš šeimos narį, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 105-107), dirbantis, duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.

Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. Prokuroro siūlomi įpareigojimai bei įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 22 d., 22.10 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.,13.53 val.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir A. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 22 d., 22.10 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.,13.53 val., (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais bei 7 dalimi, įpareigoti A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.