Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1568-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
2A-1568-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14712-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1568-619/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-14712-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 73.2.2; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZUGD Nr. 009306), kuria laikotarpiui nuo 2008-08-29 iki 2028-08-28 UAB “PZU Lietuva gyvybės draudimas” investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 301 pagrindu ieškovas buvo apdraustas gyvybės draudimu, taip pat papildomu draudimu nuo mirties dėl nelaimingo atsitikimo, papildomu draudimu nuo kritinių ligų. 2009-06-04 d. įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu ieškovas buityje patyrė traumą, atsakovas už draudžiamąjį įvykį paskaičiavo ir išmokėjo ieškovui 100 Lt draudimo išmoką. Pagal draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų B lentelės 14 str. 2 pastabą draudimo išmoka dėl liekamųjų traumos reiškinių gali būti mokama praėjus po traumos ne mažiau kaip 3 mėnesiams. Atsakovas 2009-09-02- raštu Nr. 07-03/4547 atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką dėl liekamųjų traumos reiškinių remiantis papildomo draudimo taisyklių Nr. 402 7.5 punktu, nustatęs, kad regėjimo pablogėjimas nėra tiesiogiai susijęs su įvykiu. Atsakovo tvirtinimu, remiantis Investicinio gyvybės draudimo Nr. 301 Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 5.1.2 punktu, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas Apdraustojo kūno sužalojimas įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimui ir šio įvykio pasekmėms, apie kurias draudėjas turėjo pranešti Draudikui prieš sudarydamas draudimo sutartį, bet nepranešė. Ieškovui regėjimas blogėja jau nuo 1983 m. dėl sunkių abiejų akių ligų, pildydamas anketą jis šią informaciją nuslėpė. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis grindžia reikalavimą. Ieškovo teigimu, atsakovas draudiminę išmoką atsisako išmokėti be teisinio pagrindo.

Teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ieškovui J. G. 30 000 litų draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs gyvybės draudimo sutartį, kuri apėmė draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Ieškovas 2009-06-04 nelaimingo atsitikimo metu patyrė galvos traumą ir apako. Konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį ir numatydamas draudimo rizikas, privalėjo detaliai sutartyje aptarti draudimo sąlygas, įvertinti draudimo riziką. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas gyvybės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, formaliai įvertindavo asmens sveikatos būklę, nors jam teko ši pareiga. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas apako ne dėl išsivysčiusios ligos, kuria sirgo iki sudarant sutartį, o įvykus nelaimingam atsitikimui, kas galėjo pagreitinti ligos progresą. Ieškovas apako po patirtos galvos traumos, o ne iki traumos patyrimo. Pažymėjo, kad Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr.402 7.5. punktas (b.l.62), prieštarauja LR CK 6.188 str. 2 d. 3 punktui, todėl negalioja. Ieškinį tenkino vadovaudamasis sudaryta šalių draudimo sutartimi ir Draudimų išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų, lentelės B 17 punktu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, eliminavo teisės aktuose įtvirtintas nuostatas (LR Draudimo įstatymo 90 str.), jog taisyklėse privalo būti įtvirtinti nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas Investicinio gyvybės draudimo Nr. 301, Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 5.1.2 p. pagrindu kaip nedraudžiamasis įvykis, nes ieškovas nepranešė ir nuslėpė nuo draudiko apie esmines aplinkybes susijusias su regėjimo būkle. Teismas sprendime nustatė tik atsakovo netinkamą elgesį prieš ieškovą, taip nepagrįstai perkeldamas naštą atsakovui. Nesutinka su teismo išvada, kad tarp nelaimingo atsitikimo ir ieškovo kūno sužalojimo yra priežastinis ryšys. Taip pat nurodė, kad teismas neištyrė visų įrodymų, nesiaiškindamas visų aplinkybių, nesant jokių įrodymų padarė išvadą, kad draudimo sutartis yra galiojanti, tačiau draudimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2010 m. spalio 12 d. dėl ieškovo kaltės, jam nemokant draudimo įmokų ir draudimo apsauga buvo sustabdyta 2010 m. kovo 17 d., todėl ji yra negaliojanti. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialinės teisės normas, neįvertino ieškovo elgesio, kai duomenys apie sveikatos būklę buvo pateikti neteisingai. Neatskleisdamas visos informacijos ieškovas ketino suklaidinti draudiką ateityje ketindamas gauti draudimo išmoką, o tai suponuoja nusikalstamą veiką, sukčiavimą, kuris yra lydimas apgaulės, nes ieškovas žinojo apie savo regėjimo pablogėjimą ir jo būklę. Priimdamas sprendimą teismas netyrė visų aplinkybių, net ir tų, kurios nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vidaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 12(110)/12(01). Teismo ekspertizė padarė išvadą, kad tiek ieškovo akių ligos, tiek ir bendrosios ligos turėjo tiesioginę įtaką regėjimo netekimui, o patirta trauma galėjo pagreitinti komplikacijų vystymąsi, tačiau tai nebuvo priežastis. Teismas vadovavosi priimdamas sprendimą ekspertų padarytomis prielaidomis, o ne kategoriška nustatyta išvada. Pažymėjo, kad apeliantas išmokėjo ieškovui 100 Lt draudimo išmoką už patirtą traumą, kuri apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių ir Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų B lentelės 14 a punktu. Pagal lentelės 14 str. 2 pastabą draudimo išmoka dėl liekamųjų traumos reiškinių gali būti mokama po traumos praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams. Ieškovas prašė priteisti už regėjimo sumažėjimą 30 000 Lt, nurodydamas, kad dešinės akies regėjimo aštrumas po traumos sumažėjo iki 0,0, kairės akies – 0,01, tačiau teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad ieškovo regėjimas 2006 m. lapkričio 30 d. pagal užfiksuotus duomenis ir medicininius dokumentus buvo dešinės akies 1/ vienas iš begalybės, kairės akies 0,01, o tai reiškia, kad iki traumos jis dešine akimi nematė, o kairės akies regėjimas buvo silpnas. Todėl jeigu ieškovas būtų buvęs sąžiningas prieš sudarant draudimo sutartį ir atskleidęs visą informaciją nenuslėpdamas ir draudimas būtų prisiėmęs tokią riziką, remiantis Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų B lentelės 20 str. lentele, būtų mokama 10 proc. draudimo sumos. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui dėl traumos jau buvo išmokėta 100 Lt draudimo išmoka.

Ieškovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad draudimo rizikos įvertinimą ieškovo pateiktos informacijos pagrindu atsakovas atliko tik 2008-09-02, t.y. po draudimo sutarties įsigaliojimo, tad jis atitinkamai prisiėmė riziką bei sudarė draudimo sutartį nevertinant anketoje pateiktos informacijos, nors atsakovo atstovė anketoje pažymėjo, kad reikalingas gydytojo-eksperto įvertinimas. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta, kad tarp traumos ir sveikatos pablogėjimo yra ryšys. Teigia, jog draudimo taisyklių nesąžiningumą pripažino ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nurodo, jog teismas teisingai vadovavosi Draudimo išmokų apskaičiavimo lentelės 17 str., visi neaiškumai standartinėse sąlygose turi būti aiškinami draudėjo naudai, todėl teismas pagrįstai priteisė 30 000 Lt sumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2008 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Gyvybės draudimo sutartį (Gyvybės draudimo liudijimas PZUGD Nr. 009306), kuria laikotarpiui nuo 2008-08-29 iki 2028-08-28 UAB “PZU Lietuva gyvybės draudimas” investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 301 pagrindu ieškovas buvo apdraustas gyvybės draudimu, taip pat papildomu draudimu nuo mirties dėl nelaimingo atsitikimo, papildomu draudimu nuo kritinių ligų. Nelaimingų atsitikimų draudimo suma (lent.B) – 30 000 Lt. 2009-06-04 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas buityje patyrė akies traumą. 2009-07-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką (b.l. 23). Atsakovas už draudžiamąjį įvykį paskaičiavo ieškovui 100 Lt draudimo išmoką. Atsakovas 2009-09-02- raštu Nr. 07-03/4547, 2009-11-10 d. raštu Nr. 07-03/6098 atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką dėl liekamųjų traumos reiškinių remiantis papildomo draudimo taisyklių Nr. 402 5.1.2 p., ir taip pat 7.5 punktu, nustatęs, kad regėjimo pablogėjimas nėra tiesiogiai susijęs su įvykiu, o remiantis medicinine dokumentacija regėjimas blogėja jau nuo 1983 m. dėl sunkių abiejų akių ligų. Atsakovo tvirtinimu, remiantis Investicinio gyvybės draudimo Nr. 301 Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 5.1.2 punktu, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas Apdraustojo kūno sužalojimas įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimui ir šio įvykio pasekmėms, apie kurias draudėjas turėjo pranešti Draudikui prieš sudarydamas draudimo sutartį, bet nepranešė. Ieškovui regėjimas blogėja jau nuo 1983 m. dėl sunkių abiejų akių ligų, pildydamas anketą jis šią informaciją nuslėpė.

Dėl draudimo išmokos už patirtą traumą

Apeliantas skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, eliminavo teisės aktuose įtvirtintas nuostatas (LR Draudimo įstatymo 90 str.), jog taisyklėse privalo būti įtvirtinti nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Investicinio gyvybės draudimo Nr. 301, Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 5.1.2 punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas Apdraustojo kūno sužalojimas įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimui ir šių įvykių pasekmėms, apie kurias Draudėjas turėjo pranešti Draudikui prieš sudarydamas draudimo sutartį, bet nepranešė. Apelianto tvirtinimu, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas, nes prieš sudarydamas draudimo sutartį ieškovas turėjo informuoti apie regėjimo būklę, kadangi tokios aplinkybės turėjo esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsiradimui bei jo pasekmėms. Draudėjas atsako už pateiktų duomenų teisingumą, o sudarius draudimo sutartį rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, neįvertino draudėjo elgesio, kad pateikti duomenys apie sveikatos būklę buvo neteisingi, t.y. 2008 m. rugpjūčio mėn. ieškovas pildydamas prašymą sudaryti draudimo sutartį į apdraudžiamojo anketos 10 klausimą „Ar Jums nustatytas regėjimo pablogėjimas? Koks? Nurodykite pablogėjimo laipsnį“ ieškovas atsakė, kad nėra jokio regėjimo pablogėjimo, taip nuslėpdamas esminę informaciją, turinčią įtakos draudimo sutarties sudarymui bei tinkamam draudimo rizikos įvertinimui. Apelianto tvirtinimu, ieškovas neatskleisdamas visos teisingos ir išsamios informacijos suklaidino Draudiką, elgėsi nesąžiningai. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, su šiais apelianto argumentais nesutinka. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fortūnos žiedas“ v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-152/2007).

Pažymėtina, kad šalių ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011). Draudimo paskirtis – kompensuoti draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Tai reiškia, kad asmuo, sudarantis draudimo sutartį, siekia užtikrinti, kad jo galimi turtiniai praradimai bus nedelsiant kompensuojami draudiko išmokant draudimo išmoką. Vertinant sutarties šalių ketinimus civilinės atsakomybės draudimo atveju be kita ko svarbu atsižvelgti ir į draudėjo civilinės atsakomybės, kurią siekiama apdrausti, ypatumus. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007), t.y. nagrinėjant šią civilinę bylą aktualiausias yra tarp šalių sudarytos sutarties turinio aiškinimas.

Pagal PZU Lietuva Gyvybės draudimas Investicinių gyvybės draudimo taisyklių Nr. 301, Papildomo draudimo nuo Nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 Nedraudiminiu įvykiu laikomas apdraustojo kūno sužalojimas 5.1.2 p. įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudiminio įvykio atsiradimui ir šio įvykio pasekmėms, apie kurias draudėjas turėjo pranešti Draudikui prieš sudarydamas draudimo sutartį, bet nepranešė, o jeigu tokios aplinkybės atsirado po Draudimo sutarties sudarymo – nepranešė apie jas Draudikui iki įvykio, sąlygojusio Apdraustojo kūno sužalojimą.

Apelianto tvirtinimu, ieškovas sudarydamas draudimo sutartį nuslėpė nuo jo esminę informaciją, turinčią įtakos draudimo sutarties sudarymui, t.y. nurodė, kad jam nėra regėjimo pablogėjimo. Jeigu ieškovas būtų šią informaciją atskleidęs, atsakovas nebūtų prisiėmęs traumos rizikos (b.l.132).

Pagal PZU Lietuva Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 6.4 punktą, esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, yra draudimo sutartyje (draudimo liudijime) prašyme nurodytų duomenų pateikimas, taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu paprašė draudėjo suteikti informaciją. Todėl informacijos ir jos turinio atskleidimas yra analizuotinas reikalaujamų pateikti duomenų kontekste.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-08-18 ieškovas užpildė Apdraudžiamojo anketą (b.l. 88-89), nurodydamas, kad jo gydymo įstaiga yra Antakalnio poliklinika, Į klausimą ar Jūs turite problemų dėl sveikatos? ieškovas nurodė - Ne; Ar per pastaruosius 5 metus sirgote ar turėjote problemų - į 10 anketos klausimą: Ar jums nustatytas klausos, regėjimo pablogėjimas? Koks? Nurodykite pablogėjimo laipsnį? Ieškovas atsakė – Ne. Anketoje ieškovas patiki visiems gydytojams, medicininėms ir kitoms įstaigoms bei draudimo įmonėms, į kuriuos kreipsis draudimo bendrovė suteikti informaciją, leisti susipažinti bei pasidaryti kopijas visų dokumentų, reikalingų prašymo sudaryti sutartį nagrinėjimui, įvykių vertinimui ir pripažinimui draudiminiais bei išmokų dydžio nustatymui. Draudimo specialisto išvadoje konstatuojama, kad reikalingas gydytojo-eksperto įvertinimas. 2008-09-02 gyd. Ekspertė konstatavo, kad traumų, mirties dėl nelaimingų atsitikimų rizika yra standartinė (b.l. 89).

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad pildydamas draudimo anketą nurodė, kad regėjimo pablogėjimo neturi, nes su akiniais iki traumos matė gerai, draudiko neinformavo, nes regėjimo pablogėjimo nebuvo, regėjimas jam pablogėjo po traumos. Automobilį vairavo iki traumos 7 metus. Atsakovo agentas matė, kad jis dirba su akiniais, sutartį pasirašė su akiniais, dėl regėjimo iki traumos invalidumo neturėjo (b.l. 200). Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo liudytoja R. B. nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nuspręsta, kad rizikos nėra, galėjo tikrinti informaciją apie ieškovo sveikatos būklę, tačiau nematė pagrindo (b.l. 133). Įvertinus šių nustatytų aplinkybių visumą – atsakovo formuluojamo klausimo esmę - ar nustatytas regėjimo pablogėjimas per paskutinius 5 metus, klausimo apimtį, faktą, jog draudikas įvertino ieškovo sveikatos būklę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodytas įvykis yra laikomas draudiminiu įvykiu, o pats atsakovas formaliai įvertino asmens sveikatos būklę, nors turėjo galimybę tai atlikti išsamiai – ne tik pagal draudėjo pateiktą informaciją, bet ir išsireikalauti ją pats. Šiuo atveju nepakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluodamas apdraudžiamojo anketos sąlygas dėl asmens sveikatos būklės ir neištyręs asmens sveikatos būklės jam prieinamų visų leistinų priemonių pagalba, draudėjas negali remtis aplinkybe, kad ieškovas netinkamai atskleidė ar neatskleidė esminės informacijos (susijusios su regėjimo problema), turinčios įtakos draudimo sutarties sudarymui bei tinkamam draudimo rizikos įvertinimui. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai esant šalių ginčui dėl sutarties sąlygų jas aiškino sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi, kaip nustatyta, tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties turinys leidžia teigti egzistuojant atitinkamą ieškovo teisę į draudimo išmoką.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas draudimo išmoką nevertino ir netyrė visų aplinkybių, net ir tos, kurios buvo nustatytos teismo priimtos ekspertizės akte. Teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad tiek ieškovo diagnozuotos akių ligos, tiek bendrosios ligos turėjo tiesioginę įtaką regėjimo netekimui, o patirta trauma galėjo pagreitinti komplikacijų vystymąsi, tačiau tai nebuvo tiesioginė priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo paskirtos Ekspertizės akte Nr. EKG 12(110)/12(01) 3 punkte konstatuota, kad tarp regėjimo pablogėjimo (apakimo) ir 2009 m. birželio 4 d. patirtos traumos yra netiesioginis priežastinis ryšys, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas rėmėsi prielaidomis. Šiuo atveju netiesioginis priežastinis ryšys buvo artimiausia sąlyga atsirasti draudiminiam įvykiui.

Dėl draudiminės išmokos dydžio

Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad draudiminė išmoka pagal lentelę sudaro 30 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas 30 000 Lt draudiminę išmoką vadovavosi šalių sudaryta draudimo sutartimi ir Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų, lentelės B 17 punktu, nustatančiu Draudiminio įvykio padarinius „Vienintelės mačiusios arba abiejų nors kiek mačiusių iki traumos akių apakimas dėl sužalojimų (neregystė)“ – mokama draudimo suma 100 proc.“.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistu išmokos dydžiu. Nurodė, kad už patirtą traumą jis išmokėjo ieškovui 100 Lt draudimo išmoką, kuri apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių ir Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų B lentelės 14 a punkto pagrindu. Pagal draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu patirtų traumų B lentelės 14 str. 2 pastabą draudimo išmoka dėl liekamųjų traumos reiškinių gali būti mokama po traumos praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams. Ieškovas prašė priteisti už regėjimo sumažėjimą 30 000 Lt, nurodydamas, kad dešinės akies regėjimo aštrumas po traumos sumažėjo iki 0,0, kairės akies – 0,01, tačiau teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad ieškovo regėjimas 2006 m. lapkričio 30 d. pagal užfiksuotus duomenis ir medicininius dokumentus buvo dešinės akies 1/ (vienas iš begalybės), kairės akies 0,01, o tai reiškia, kad iki traumos jis dešine akimi nematė, o kairės akies regėjimas buvo silpnas. Todėl jeigu ieškovas būtų atskleidęs visą informaciją nenuslėpdamas ir draudimas būtų prisiėmęs tokią riziką, remiantis Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų B lentelės 20 str. lentele, būtų mokama 10 proc. draudimo sumos.

Su šiais apelianto argumentais kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje teismo paskirta ekspertizė – ekspertinės išvados 1 p. nustatė, kad ieškovo regėjimas 2006 m. lapkričio 30 d. pagal užfiksuotus duomenis ir medicininius dokumentus buvo dešinės akies 1/ (vienas iš begalybės), kairės akies 0,01 (su korekcija sph (-) 5,0D – 0,1). Duomenų apie regėjimą nuo 2008-08-29 iki 2009-06-04 pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. Regėjimas po 2009-06-04 įvykusios traumos buvo: dešinės akies 1/ (vienas iš begalybės), kairės akies 0,01 nekoreguojamas. Nuo 2010-09-01 abiem akim mato 1/ (vienas iš begalybės) (b.l. 111-117).

Todėl remiantis Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metu gautų traumų B lentelės 9 punktu, lentele prie 20 str., ieškovui mokėtina 10 proc. draudimo sumos, kas sudarytų 3 000 Lt. Nustatyta, kad ieškovui jau buvo išmokėta 100 Lt draudimo suma, todėl išskaičiuojama sumokėta 100 Lt draudimo išmoka (pastabos 2 p.). Todėl yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 2 900 Lt draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris dėl aukščiau išdėstytų motyvų keistinas,

ieškovui sumažinant priteistinos išmokos dydį iki 2 900 Lt.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žyminio mokesčio

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus dalį reikalavimų dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, atitinkamai keičiama sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo į valstybės pajamas išieškomas 88 Lt žyminis mokestis, 118,82 Lt ekspertizės išlaidų, 121 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 14, 113) (CPK 93 str., 88 str.). Atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 900 Lt žyminį mokestį, todėl patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteisiama 812 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui J. G. iš atsakovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2 900 Lt draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ į valstybės biudžetą 88 Lt žyminį mokestį, 118,82 Lt ekspertizės išlaidų, 121 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“

Priteisti iš ieškovo J. G. atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 812 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski