- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- 1-159-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35682-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35682-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2017 m. liepos 15 d. apie 16 val. 35 min, (duomenys neskelbtini), savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis D. P. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, nubrozdinimus veide ir galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. S., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 65-66, 74, 77), kad D. P. pažįsta, su juo mažai bendrauja. 2017 m. liepos 15 d. dienos metu savo bute kartu su sugyventine S. M. gėrė alų. Apie pietus atėjo girtas Dainius, atsinešė 1 litrą alaus. Trise gėrė alų. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigęs. Begeriant Sigita juokaudama Dainių pavadino „padla“. Dainius delnu trenkė Sigitai į skruostą. Tuomet jis Dainiui pasakė, kad Sigitos nemuš. Su Dainiumi susistumdė ir vienas kitam sudavė smūgius rankomis. Pirmas Dainius jam sudavė kumščiu į kaktą. Jis Dainiui 3 kartus sudavė kumščiu į dešinį žandą. Į nosį smūgių nesudavė. Dainius nuvirto, o kai atsikėlė jam iš nosies bėgo kraujas. Dainiui į nosį nesudavė. Gal kai griuvo ant grindų užsigavo nosį, nežino. Po to Dainius išėjo iš buto. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Ar nuo jo smūgių Dainiui atsirado sužalojimai, nežino. Dainiui smūgius sudavė, nes šis sudavė Sigitai, su juo mušėsi. Po įvykio daugiau su Dainiumi nebendravo. Jam nuo Dainiaus smūgio kaktoje buvo guzas, bet jau išnyko. Dėl sumušimo jautė skausmą. Pas medikus nesikreipė. Papildomai parodė, kad D. P. sudavė apie 3 smūgius kumščiu į veidą, tačiau į nosį nekliuvo. Nosies sulaužyti negalėjo. Po suduotų smūgių D. P. iš nosies bėgo kraujas. Kodėl tai įvyko, negali paaiškinti. Prieš šį įvykį jam A. Z. ir G. Z., gyvenantys (duomenys neskelbtini), sakė, kad D. P. dar prieš šį įvykį jiems gyrėsi, kad jam Šiauliuose sulaužė nosį. 2017 m. liepos 15 d. prieš įvykį Dainiaus nosis jam atrodė patinusi. Galvoja, kad nosis jau tada buvo lūžusi. Jo smūgiai buvo nestiprūs, jis negalėjo stipriai sužaloti. Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. konflikto metu jis D. P. sudavė 3 smūgius į veidą, tarp kurių buvo ir smūgis į nosį. Nuo smūgių D. P. nuvirto ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuo jo suduotų smūgių D. P. galėjo lūžti nosis. Su D. P. išsiaiškino ir vienas kitam pretenzijų neturi. Dėl D. P. gydymo padarytą žalą atlygins. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis D. P. parodė, kad R. S. pažįsta, bet su juo mažai bendrauja. R. S. pyksta, kad jis bendrauja su šio sugyventine S. M., kurią pažįsta neseniai. 2017 m. liepos 15 d., būdamas girtas, nuėjo pas Remigijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nusinešė alaus ir kartu su Remigijumi bei Sigita buto kambaryje gėrė alų. Jautėsi nuo alkoholio stipriai apsvaigęs. Begeriant Sigita jį pavadino „padla“. Dėl to supykęs, jai vieną kartą delnu nestipriai trenkė per veidą. Nesužalojo. Tuomet jam sėdinčiam ant lovos, šalia sėdintis Remigijus kumščiu trenkė į dešinį žandikaulį ties ausimi. Nuo smūgio prarado sąmonę ir kas vyko po to, neprisimena. Atsigavo, kai gulėjo kambaryje ant grindų. Pamatė, kad Remigijus bando jam suduoti šluotos kotu, o jam neleidžia Sigita. Jis atsikėlė ir išėjo iš buto. Iš nosies bėgo kraujas, skaudėjo nosį, dešinę veido pusę, dešinę ausį ir kairįjį šoną. Išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jį nuvežė į Kelmės ligoninę, o po to į Šiaulių ligoninę. Nustatė, kad lūžo nosis ir sutrenkti šonkauliai. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala bei neturtinė žala. Tikslią žalą nurodys vėliau. Kokiu būdu buvo sužalota nosis ir šonkauliai negali pasakyti, nes neprisimena. Pats niekur nesusižalojo ir iki šio įvykio jam nosis nebuvo sulaužyta. Jį galėjo sužaloti tik Remigijus. Anksčiau su Remigijumi nesimušdavo. Sigitai pretenzijų neturi. Papildomai parodė, kad dėl padaryto sužalojimo R. S. pretenzijų neturi, jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Nosis galėjo būti sulaužyta tik nuo R. S. smūgių. Anksčiau nosis niekada nebuvo sulaužyta, jis neturėjo nosies traumų (b. l. 23-24, 27).
Liudytoja S. M. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 16 val. 00 min buvo savo namuose su sugyventiniu R. S. ir pažįstamu D. P.. Trise gėrė alkoholį. Tuomet P. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir trenkė jai per veidą. Po to sugyventinis Remigijus trenkė Dainiui į veidą ir išvijo jį iš namų. Viskas vyko bute, daugiau asmenų galėjusių matyti konfliktą, šalia nebuvo. Papildomai parodė, kad D. P. pažįsta. 2017 m. liepos 15 d. dienos metu pas jos sugyventinį R. S. atėjo girtas Dainius. Atsinešė alaus, kurį gėrė visi trys. Prieš tai ji su Remigijumi buvo išgėrusi alaus ir jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau kas vyko prisimena. Gėrė kambaryje prie stalo. Begeriant ji Dainių pavadino „padla“, nes jį dažnai taip kiti vadina ir pabučiavo Remigijų. Dainius jai delnu sudavė vieną kartą per dešinį skruostą. Smūgis buvo nestiprus ir ji skausmo nejautė. Daugiau jai smūgių nesudavė, necenzūriniais žodžiais nevadino. Dainiaus įžeisti nenorėjo, tik pajuokavo. Tuomet Remigjijus puolė prie Dainiaus, jie susistumdė ir vienas kitam sudavė po kelis smūgius į įvairias vietas. Pirmas sudavė Remigijus. Juos bandė skirti. Matė, kad jie ritosi ant grindų ir pamatė, kad Dainiui iš nosies bėga kraujas. Tuomet Remigijus išvijo Dainių iš namų. Ar Remigijus sudavė smūgius Dainiui į veidą, ar nosį, tiksliai nematė. Mano, kad taip galėjo būti, nes jie vienas kitam sudavė daug smūgių. Dainiui dėl suduoto smūgio pretenzijų neturi. Dainius, būdamas girtas, dažnai būna agresyvus. Tą dieną su Dainiumi nesipyko ir nekonfliktavo. Maždaug prieš 1 mėn. iki šio įvykio Dainius buvo sakęs, kad susimušė Šiauliuose ir jam buvo sulaužyta nosis. Matė, kad Dainiaus nosis prieš šį įvykį buvo sutinusi. Patikslino, kad 2017 m. liepos 15 d. D. P. prieš konfliktą nebuvo sužalotas, jo nosis nebuvo sutinusi. Po muštynių su R. S. Dainiui iš nosies bėgo kraujas, tačiau negali pasakyti, ar Remigijus jam sulaužė nosį. Prieš 2 mėnesius iki šio įvykio matė, kad Dainiui buvo pamėlusi akis ir jis sakė, kad buvo susimušęs. Dar kažkas iš pažįstamų kalbėjo, kad Dainiui buvo sulaužyta nosis. Pats Dainius jai nesakė, kad kas būtų sulaužęs nosį. Ar R. S. D. P. sudavė smūgius, nematė (b. l. 36-37, 38, 42).
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 11-14) matyti, kad nukentėjusysis D. P. 2017 m. liepos 15 d. 16 val. 35 min, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė, kad šiuo metu vyksta muštynės dėl moters. Daugiau informacijos nesuteikė, pokalbis nutrūko. Perskambinus aplinkybių nepatikslino, neprisistatė. Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai, nustatė, kad pranešėjas D. P., kuriam nustatytas 4,16 promilių girtumas, negali rišliai paaiškinti įvykio aplinkybių, tik nurodė, kad bute susimušė su sugėrovu Remigijumi. D. P. GMP automobiliu pristatytas į ligoninę, dėl girtumo jis apklaustas nebuvo. 19 val. 40 min iš Kelmės ligoninės gautas pranešimas, kad pristatytas D. P., kuriam diagnozuotas nosies lūžimas, veido sumušimas, tolimesniam gydymui jis išsiųstas į Šiaulių ligoninę.
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ievos Baškytės 2017 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4-5) nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo gautas pranešimas, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 16 val. 35 min, (duomenys neskelbtini), R. S. namuose, R. S., kuriam nustatytas 1,94 promilių girtumas, susimušė su pažįstamu D. P. (nustatytas 4,16 promilių girtumas), kuriam dėl patirtų sumušimų VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje diagnozuotas nosies lūžimas, veido sumušimas.
2017 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (b. l. 6-10) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo, 3 buto, kambario, kuriame įvyko konfliktas ir buvo smurtaujama, apžiūra. Įėjus į kambarį dešinėje yra lova su netvarkingai ant jos sudėta patalyne. Priešais įėjimą į kambarį prie sienos matosi stalas su maisto produktais ir plastmasiniu rudos spalvos, 1 litro talpos alaus buteliu ir alumi viduje. Kambario kairėje prie sienos matosi fotelis su šviesiu užtiesalu ant jo. Šalia fotelio, kambario kairės sienos kampe ant kartonu dengtų grindų matosi kraujo dėmės.
Specialisto išvadoje Nr. G 1140/2017(04) (b. l. 19) nurodyta, kad D. P. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulių lūžis, nubrozdinimai veide ir galvos plaukuotoje dalyje. Rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. D. P. padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas kūne rastų sužalojimų skaičius. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai.
2017 m. rugsėjo 11 d. akistatos protokole (b. l. 45-48) užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo D. P. ir liudytojos S. M., kurios metu S. M. patvirtino, kad prieš įvykį D. P. nosis nebuvo sutinusi. Patvirtino, kad po muštynių jam iš nosies bėgo kraujas. Ar R. S. sudavė D. P. smūgius negali pasakyti, nes tiksliai to nematė.
2017 m. rugsėjo 11 d. akistatos protokole (b. l. 52-55) užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo D. P. ir įtariamojo R. S., kurios metu R. S. patvirtino manantis, jog nuo jo suduotų smūgių D. P. galėjo lūžti nosis.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. sudavė smūgius rankomis D. P. į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį, nubrozdinimus veide ir galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose.
R. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę pripažino visiškai (b. l. 77), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 90-91, 92-95). Nukentėjusysis D. P. jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nepareiškė.
Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, neteistas (b. l. 82-86), tačiau jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, niekur nedirba, praeityje jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje – smurtavimą prieš motiną, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 85-86), kas suteikia pagrindo manyti, kad R. S. turi polinkį smurtauti, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė nei minimali bausmė, numatyta už jo padarytą nusikaltimą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje. R. S. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį panaudojo dienos metu, jiems kartu girtuokliaujant, todėl tikslinga skirti prokurorės siūlomą draudimą – visu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudimą kaltinamajam bendrauti su nukentėjusiuoju D. P.. Kadangi kaltinamasis būdamas darbingas niekur nedirba, todėl tikslinga paskirti įpareigojimą pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje, kas neabejotinai padėtų įgyvendinti bausmės tikslus (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 6 dalies 3 punktas).
R. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Mindaugo Bagdonavičius 2017 m. liepos 19 d. nutarimu (b. l. 80-81), kaltinamajam R. S. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 punktu, visu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti R. S. bendrauti su D. P., įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę R. S. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.