- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-257/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Yglė“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Eglė Balnienė
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-1321-45/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Yglė“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Yglė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su UAB „Yglė“ 3 144 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 13 609 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbiami), kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1, 2, 3-8, 20, pirkimo-pardavimo sutartį 2004 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-8335-01 nurodytomis sąlygomis. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbiami), dalies, t. y. 3144 kv. m, pardavimo už 533 065 Lt ieškovui. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas nustatyta tvarka parengti valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 8 d. pervedė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą 20 procentų sklypo pirkimo - pardavimo kainos. 2005 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas informuoti apie valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Iki kreipimosi į teismą dienos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vengė sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2004 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nuspręsta parduoti ieškovui 3 144 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 13 609 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbiami), už 533 065 Lt. Sklypo dalies pardavimo kaina nustatyta remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 30-1500 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų Kalvarijų g. 53 ir Ozo g. 10 pardavimo kainų“. Naudojamo valstybinės žemės sklypo vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1390 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo“ bei remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-89 „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius perskaičiavo žemės sklypo dalies kainą pagal galiojančių verčių žemėlapį – 1 428 225 Lt. Atsakovo nuomone, sklypo dalį įsakyme nustatytomis sąlygomis ieškovas galėjo pirkti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1390 įsigaliojimo. Iki minėto nutarimo Nr. 1390 įsigaliojimo ieškovas nesumokėjo 2004 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nustatytos sklypo kainos, todėl neteko teisės pirkti 3 144 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 13 609 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbiami) už 533 065 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.162 straipsnį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą). Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. spalio 28 d. įsakymu nusprendė parduoti UAB „Yglė“ žemės sklypo dalį išsimokėtinai, pirkėjui iš karto sumokant 20 procentų nustatytos žemės kainos, kitą sumą - per tolesnius keturiolika metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad UAB „Yglė“, tik 2005 m. rugsėjo 8 d. pervesdama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 106 613 Lt, išreiškė savo sutikimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. po to, kai 2004 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimas, įpareigojantis atsakovą perskaičiuoti žemės vertę pagal teisės aktų nustatytą žemės įvertinimo metodiką. CK 1.81 straipsnio trečioji dalis nustato, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymu reikalaujama forma, o CK 6.163 straipsnio antroji dalis suteikia teisę šalims laisvai pradėti derybas bei derėtis ir, jeigu sąžiningai elgiamasi, neatsakyti už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Teismas, vertindamas faktą, jog ieškovas nėra naujokas versle ir matė akivaizdžius nekilnojamojo turto rinkos pokyčius kainų didėjimo prasme, sprendė, kad, atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškovo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Yglė“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Atsakovas nepagrįstai iki šio laiko neįformino nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei žemės sklypo dalies perdavimo notarine tvarka, nors Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 28 d. įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 23 punktas nustatė, kad iki įsakymo dėl žemės sklypo pardavimo žemėtvarkos skyrius privalo parengti ir su pirkėju suderinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuris pridedamas prie įsakymo kaip neatskiriamas priedas; žemėtvarkos skyrius per 5 darbo dienas po apskrities viršininko sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo praneša pirkėjui sutarties pasirašymo vietą ir laiką (iš anksto suderinus tai su pirkėju). Nurodytas aplinkybes netinkamai įvertino Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Teismas nepagrįstai įvertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 28 d. įsakymą kaip ofertą, nes šiuo įsakymu buvo patenkintas (akceptuotas) UAB „Yglė“ prašymas (oferta) parduoti dalį valstybinės žemės sklypo. Teismas taip pat nepagrįstai įvertino ieškovo veiksmus, sumokant 20 proc. kainos, kaip akceptą, nes Vilniaus apskrities viršininkui priėmus 2004 m. spalio 28 d. įsakymą buvo akceptuota ieškovo oferta parduoti žemės sklypo dalį, nuo tos dienos tarp šalių faktiškai susiformavo sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 28 d. įsakymas nėra nei pakeistas, nei panaikintas, todėl vėlesnis teisės aktų (2004 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“) pakeitimas nedaro negaliojančia šiame įsakyme nurodytos žemės sklypo dalies kainos ir nesuteikia teisės pardavėjui - Vilniaus apskrities viršininko administracijai - jos perskaičiuoti. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2006.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Atmesdamas ieškovo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo principais ir konstatavo, kad ieškovas, pasibaigus teisės normos galiojimui, ketina realizuoti teisę, kuri jos galiojimo laiku nebuvo pažeista. Tokią išvadą teismas grindžia aplinkybe, kad ieškovas, pervesdamas į atsakovo sąskaitą pirminę įmoką tik 2005 m. rugsėjo 8 d., išreiškė savo sutikimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jau po to, kai įsigaliojo nauja 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 205 redakcija, įpareigojusi atsakovą atlikti žemės vertės perskaičiavimą.
Tačiau, kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neatsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes ir prieštarauja konstituciniams teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principams bei suformuotai teismų praktikos taisyklei, kad pasibaigus įstatymo, kaip teisės įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia taip pat ir galimybės tam tikromis įstatymo nustatytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme numatytas teises. Pasibaigus įstatymo galiojimui galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui 2004 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta tvarka pateikus atitinkamą prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, atsakovas, įvertinęs šio prašymo pagrįstumą, 2004 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovui. Šio įsakymo teisiniais pagrindais, be kita ko, buvo nurodyti Vyriausybės nutarimai: 1999 m. vasario 24 d. Nr. 205 ir 1999 m. kovo 9 d. Todėl darytina neabejotina išvada, kad ieškovas įgijo teisę į žemės sklypo įsigijimą dar iki 2004 m. lapkričio 11 d., t. y. iki įsigaliojo nauja Vyriausybės nutarimo Nr. 205 redakcija, kurios pagrindu ieškinys buvo atmestas.
Tuo tarpu sprendžiant, ar ši ieškovo įgyta teisė buvo pažeista ar ne, turėtina omenyje, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad apie priimtą įsakymą ieškovui buvo pranešta ne tik kad iki 2004 m. lapkričio 11 d., bet ir apskritai iki 2004 metų pabaigos. Vien ši aplinkybė leidžia teigti, kad ieškovo galimybė realizuoti savo teisę iki Vyriausybės nutarimo pakeitimo buvo pažeista, bei neleidžia sutikti su atsakovo pozicija, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo sklypo kainos dalies per protingą terminą, kurį atsakovas sieja su Vyriausybės nutarimo naujos redakcijos įsigaliojimu.
Be to, pačiame įsakyme dalies kainos sumokėjimo terminas nebuvo apibrėžtas. Įsakymo 4 p. esanti nuoroda į tai, kad pirkėjas 20 procentų žemės kainos sumoka iškart, nustato tik mokėjimo tvarką, bet ne įmokos terminą. Be to, įsakymo 5.1 p. nustatoma ieškovo pareiga šią sumą sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Tačiau tokia sutartis ne tik kad nebuvo pasirašyta, bet, kaip apeliacinės instancijos teisme paaiškino atsakovo atstovė, nebuvo paruoštas ir jos projektas.
Tuo tarpu įsakymo priėmimo dieną galiojusi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka (patvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 p. 23-24) įpareigojo žemėtvarkos skyrių parengti sutarties projektą iki įsakymo priėmimo, o įsakymą priėmus per 5 darbo dienas po jo priėmimo pranešti pirkėjui, kad jis turi sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytą žemės kainą sutartyje nurodytoje banko įstaigoje, taip pat nurodyti sąskaitos numerį bei sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Tačiau šios pareigos atsakovas neįvykdė, kas taip pat užkirto ieškovui galimybę realizuoti savo teisę iki naujos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 redakcijos įsigaliojimo.
Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę įsigyti žemės sklypą atsakovo 2004 m. spalio 28 d. įsakymo priėmimo metu galiojusių normatyvinių aktų sąlygomis ir ši teisė nebuvo realizuota iš esmės dėl atsakovo netinkamo savo pareigų įvykdymo. Ieškovas įsakymo nustatyta tvarka pradinę žemės sklypo kainos įmokos dalį sumokėjo ir todėl turi teisę reikalauti sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nurodyto įsakymo nustatytomis sąlygomis.
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti. Priimant tokį sprendimą atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo 2004 m. spalio 28 d. įsakymas nėra nei panaikintas, nei atšauktas (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.).
Nesutikdamas su ieškovo apeliaciniu skundu savo atsiliepime į jį atsakovas nurodo 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.3 p., kuris, pasak atsakovo, įrodo ieškinio nepagrįstumą. Tačiau sutikti su tokiu atsakovo argumentu negalima, nes minėtas punktas, nustatantis, kad kai valstybei už sklypus jau sumokėta pagal taikytą iki šio nutarimo (1999 m. vasario 24 d. Nr. 260) įsigaliojimo tvarką, bet pirkimo-pardavimo sutartys nebaigtos įforminti, apskaičiuotoji žemės vertė (kaina) neperskaičiuojama, akivaizdžiai reguliuoja teisinius santykius, atsiradusius iki minėto nutarimo įsigaliojimo. Tuo tarpu atsakovo įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo buvo priimtas jau galiojant nurodytam Vyriausybės nutarimui.
Ieškinio pagrįstumo nepaneigia ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą esanti nuoroda į Mokėjimo už valstybinės žemės sklypus, perkamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tvarkos (patvirtina Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260) 4.2 p., kuris nustato, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta, kad įsiskolinimo už perkamą žemę likutis perskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą indeksuoti žemės vertę. Kaip jau minėta, atsakovo įsakymo teisiniu pagrindu be kitų norminių aktų buvo nurodytas ir 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 260. Taigi sudarant sutartį į atsakovo nurodytą sąlygą turi būti atsižvelgta. Be to, pastebėtina, kad ieškovo atstovė, duodama paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, šios sutarties sąlygos būtinumo neginčijo.
Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. ieškinį patenkinus, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas už ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti.
Ieškovo UAB „Yglė“ ieškinį patenkinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su UAB „Yglė“ 3 144 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 13 609 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbiami), kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1, 2, 3-8, 20, pirkimo–pardavimo sutartį 2004 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-8335-01 nurodytomis sąlygomis.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 18 661,30 Lt (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir trisdešimt centų) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Yglė“ naudai.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 34,85 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.