Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliantė nesutiko su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų kaltės dėl grindų šildymo įrengimo vonios kambaryje. Pažymėjo, jog atsakovų atstovė, pardavinėdama butą nuo ieškovės nutylėjo informaciją, kad grindinis šildymas yra netinkamai įrengtas ir, kad jis pažeidžia teisės aktus ir, kad dėl to ieškovė privalės jį rekonstruoti. Pagal Pirkimo - pardavimo sutarties 8.2 punktą pardavėjų atstovė S. K. pardavėjų vardu patvirtino, kad į paduodamą daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Nurodytu atveju pretenzijas turi: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir Energetikos departamento Energetikos skyrius, 2) UAB „Verkių būstas", 3) namo bendrija. Vilniaus savivaldybės administracijos rašte, nurodyta, kad iš šešiolikos namo butų - vieninteliame ginčo bute buvo įrengtas grindų šildymas. Apeliantės teigimu tai reiškia, kad pardavinėjant namo butus, grindų šildymai buvo neplanuojami ir neįrenginėjami ir ginčo bute jis galėjo atsirasti tik buto savininko noru ir iniciatyva. Priimdamas sprendimą dėl grindinio šildymo, Vilniaus apylinkės teismas išskirtinai rėmėsi atsakovės liudytojų D. K. ir P. K. parodymais, kurie nėra šilumininkai, net santechnikos specialistai. Atsakovės liudytojas, statybos ekspertas D. K., pateikęs išvadą dėl avarijos, kurią sukėlė šildymo sistemos vamzdyno pažeidimas - grindinio šildymo apskritai nevertino. Tačiau per teismo posėdį D. K. dėl grindų šildymo pasisakė ir pateikė prieštaringus parodymus. Kitas dėl grindų šildymo pasisakęs atsakovės liudytojas P. K. apskritai nepateikė savo išsilavinimą ir kvalifikaciją rodančių dokumentų. Atsakovai vonios grindų šildymą privalėjo pertvarkyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2011-08-31 sprendimą Nr. 3-193 "Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklės" 6.7.ir 6.8. punktus, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.11 punktą, bei sutarties 8.2 ir 8.3 punktus. iki buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Šios pareigos atsakovai neįvykdė ir ją perkėlė ieškovei, todėl privalo atlyginti visas išlaidas dėl grindinio šildymo rekonstravimo: 9.788 litai, 62 cnt. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buto grindys dėl kurių ieškovė kelia pretenzijas buvo išbetonuotos statant namą, dėl ko atsakovų kaltės dėl grindų įrengimo kokybės nėra. Teismas netinkamai vertino jos byloje pateiktus rašytinius įrodymus – V. Ž. statinio dalinės ekspertizės aktą, antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei A. R. defekto aktą. Pažymėjo, jog grindų defektai atsakovams turėjo būti žinomi. Atsakovų atstovė S. K. su buvusiu sutuoktiniu A. K. pirkdami butą, turėjo matyti, kad betonas rėmėsi į sienas. Šį defektą, priimdami butą ir ypač įrenginėdami laminato dangą atsakovė su buvusiu sutuoktiniu aiškiai matė ar turėjo matyti, tačiau per garantinį laikotarpį dėl to į rangovą nesikreipė, šio trūkumo neištaisė. Apžiūrėdama butą ieškovė šių pažeidimų negalėjo matyti, nes prie sienų kraštų buvo įrengtos grindjuostės. Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai rėmėsi R. O. ir D. K. sąmatomis, kurios buvo parengtos prieš grindų konstrukcijų ardymą. Todėl jose netiksliai nustatyti ardomų grindų pagrindo kiekiai ir pagal tai netiksliai atlikti kiti paskaičiavimai. Be to, teismas rėmėsi A. R. 2013 11 05 defekto aktu, pagal kurį ir buvo parengta R. O. sąmata, tačiau ignoravo faktą, kad jame nurodyta, jog sąmata yra preliminari. Teismas nutaręs, kad atsakovai neturi padengti statybų ir buto įrenginėjimo metu atsiradusių grindų konstrukcijų pažeidimų, bet yra atsakingi už išsiliejusį po grindimis vandenį, privalėjo išsiaiškinti, kokiame plote vanduo buvo išsiliejęs, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad 10-5 numeriu pažymėtame kambaryje vanduo buvo išsiliejęs 16 kvadratų plote, o 10-3 kambaryje - 20 kvadratų. Atsakovei per 2013 rugpjūčio remontą pažeidus šilumos sistemos vamzdžius ir išsiliejus vandeniui, ginčo bute išplito pelėsiniai grybai. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo konstatuota išvada, kad atsakovų kaltės dėl paplitusių pelėsinių grybų nėra. Pelėsiniai grybai plito apatinėse grindų konstrukcijose: įmirkusioje medžio plaušo plokštėje, taip pat pertvarose, sudrėkusių sienų konstrukcijų paviršiuose. Dėl šios priežasties ieškovė privalėjo pašalinti grindų konstrukcijas. Apeliantės teigimu Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas sprendime rėmėsi tik liudytojo P. K. teiginiu, kad pelėsiniai grybai negali sumažinti buto vertės. Tačiau P. K. šioje srityje neturi jokios kompetencijos, jis negali vertinti mikrobiologinių tyrimų bei atlikti nekilnojamojo turto nuvertėjimą. Be to teismas nepagrįstai atmetė ginčo buto nuvertėjimo apskaičiavimus, kuriuos parengė nekilnojamojo turto agentūra UAB „Business Managment Group", nors ši agentūra yra registruota VĮ „Registrų Centras", užsiima praktika nekilnojamojo turto srityje, oficialiai teikia pažymas dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo. Pažymėjo, jog dėl pelėsinių grybų butas negalėjo būti parduotas už sutartyje nurodytą kainą. Nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Business Management Group" atlikus vertinimą, nustatyta, kad dėl to buto pardavimo vertė krenta 3 proc. t.y. 9.900 Lt. Padavinėdama M. M. 13-10 butą atsakovai Ivan ir Z. U. bei jų atstovė atsakovė S. K. nutylėjo, kad butas turi esminį trūkumą - leistinas normas viršijančią smarvę. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlikusi tyrimą nustatė, jog bute viršyta leistina amoniako bei butanolio koncentracija. Apeliantės teigimu butas dėl smarvės/toksiškų meždiagų negalėjo būti parduotas už sutartyje nurodytą kainą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų taikyti buto pirkimo sutarties 8.3 punktą bei CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pripažinti kainos sumažinimą savarankišku reikalavimu. Nekilnojamojo turto agentūrai UAB “Business Management Group" atlikus vertinimą, nustatyta, kad dėl smarvės buto pardavimo vertė krenta 3 proc.. arba 9.900 Lt. Ieškovės nuostolius dėl buto trūkumų turėtų atlyginti ir atsakovų atstovė S. K., kuriai, kaip buvusiai šio buto savininkei, buvo žinomi visi buto paslėpti trūkumai. 1998 10 14 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos sutartis Nr, 4 5-12 patvirtinta, kad butai buvo perduoti su daline apdaila, o S. K. su sutuoktiniu buvo namą stačiusios bendrijos bendrijos nariais, kurie savo darbu ir turtu turėjo teisę/pareigą dalyvauti statybose. Žinodama visus buto defektus bei trūkumus S. K. juos nutylėjo ir, veikdama kaip atsakovų atstovė, pardavė butą su paslėptais trūkumais. Tai sudaro pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ieškovė turi teisę atlikti prievolių įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį, Atsakovai dokumentinio proceso tvarka (CK 6.398 straipsnio 4 punktu bei 6.399 straipsnis) neturėjo teisės reikalauti sumokėti visą kainą už netinkampos kokybės butą. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą sujungtoje civ. byloje, turėjo vertinti sujungtus reikalavimus, o ne juos nagrinėti atskirai. Ieškovė sulaikydama paskutinį mokėjimą nepažeidė buto pirkimo - pardavimo sutarties. Kadangi pardavus butą su trūkumais sutartį pažeidė atsakovai.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2014 m. grindinio šildymo rekonstravimo projektą, su remonto nuotraukomis (t.2,b.l. 80-88); 2014 06 20 786 GNSB patvirtinimą apie atliktą grindinio vonios šildymo rekonstrukciją, pasirašytą pirmininkės A. I. (t.2 b.l. 89); susirašinėjimą el.paštu su buvusia 786 DNSB administratore N. B. (t.2,b.l. 91); 86 gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų kopiją (t.2,b.l. 92-96); Gyvenamųjų namų statybos bendrijos sutarties tarp GNSB Nr. 86 ir A. K. kopiją ir pažymos apie atsiskaitymą kopijas (t.2,b.l. 98,99); A. K. sutuoktinei S. K. išduoto įgaliojimo kopiją (t.2, b.l. 100,101); 2009 06 11 ginčo buto pirkimo –pardavimo sutarties, kuria S. K. pardavė ginčo butą I. U. kopiją (t.2,b.l. 102-108); ginčo namo aukšo plano kopiją (t.2,b.l. 109,110). Prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo motyvuoja tuo, kad dalies jų pateikti negalėjo, nes jų neturėjo iki teismui priimant sprendimą

Ginčas byloje yra kilęs dėl parduoto nekilnojamojo daikto, buto, esančio adresu M. M. g., Vilniuje trūkumų ir pašalinant šiuos trūkumus ieškovės (nekilnojamojo daikto pirkėjos) patirtų nuostolių priteisimo. Ieškovė prašo šiuos nuostolius priteisti solidariai iš ieškovų Ivan ir Z. U. (nekilnojamojo daikto pardavėjų, buto savininkų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu) bei iš S. K., buto pardavėjų, dukters ir jų įgaliotinės parduodant butą bei ankstesnės buto savininkės, iš kurios Ivan ir Z. U. buvo įsigiję ginčo butą pagal 2009 06 11 pirkimo pardavimo sutartį, kurios buvęs sutuoktinis A. K. buvo 86 gyvenamojo namo statybos bendrijos (statytojo), stačiusios ginčo namą M. M. g., Vilniuje narys, kurį S. K. atstovavo santykiuose su 86 GNSB pagal 2002 04 16 įgaliojimą.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais teismo posėdyje išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašą, šalių pasisakymus liudytojų parodymus nustatytos tokio žemiau įvardijamos faktinės aplinkybės.

Kaip matyti iš į bylą pateiktos sutarties kopijos (t.1, b.l. 37-44) apeliantė (pirkėja) 2013-09-04 sudarė su atsakovais I. U. ir Z. U. (pardavėjais), atstovaujamais jų dukters atsakovės S. K., veikiančios pagal išduotą jai įgaliojimą (t.1,b.l. 153), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovė nusipirko ginčo butą už 330 000 Lt sumą. 2013-09-19 tarp minėtų šalių buvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo atsakovai perdavė, o ieškovė priėmė parduotą butą (t..1, b.l. 45-47). Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, paskutinę įmoką (100 000 Lt) sumokant iki 2013-10-19. Tačiau 2013-10-19 ieškovė sumokėjo tik dalį nurodytos įmokos, 70 000 Lt (t.1, b.l. 48), kitos dalies mokėjimą - 30 000 Lt, sustabdė dėl nupirktame ginčo bute paaiškėjusių trūkumų. Iš šalių pasisakymų pirmosios instancijos teismas nustatė jog ieškovė ginčo bute apsigyveno 2013-09-31. Pradėjus šildymo sezoną, 2013-10-15 bute įvyko šilumos vamzdžio avarija, dėl kurios buvo užlietas po ginčo butu esantis butas Nr. 7 (t.1, b.l. 23).

Taigi ginčui spręsti taikytinos tiek bendrosios civilinio kodekso (toliau tekste CK) šeštos knygos IV dalies XXIII skyriaus pirkimą pardavimo santykius reguliuojančius nuostatos. Be to tiek šio skyriaus pirmojo skirsniuo bendrosios nuostatos, tiek aštuntojo skirsnio nekilnojamojo turto pardavimą reguliuopjančios nuostatos.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje suformuluotą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1-3 dalys numato jog pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Bendrieji reikalavimai parduodamų daiktų kokybei suformuluoti CK 6.327 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327straipsnio 2 dalis). Tačiau pagal CK 327 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė. CK 6.333 straipsnio 1 ir 2 dalys numato jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.334 straipsnio 1,3,4 dalyse numatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės nurodant kad jeigu jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

Akivaizdu, kad nei vienas iš ginčo buto pardavėjų, nei jų atstovė S. K. šiuo atveju negali būti laikomas profesionaliu pardavėju arba bent jau pardavėju gerai išmanančiu nekilnojamojo turto statybos, remonto ir su tuo susijusius (pvz. inžinerinių komunikacijų įrengimo gyvenamuosiuose būstuose) klausimus. Ginčo pirkimo - pardavimo sutarties (t.1b.l. 41). Pirkimo pardavimo sutarties 8.3. punktu S. K. kaip pardavėjų atsakovų Ivan ir Z. U. atstovė pardavėjų vardu garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas (ieškovė) apie tuos trūkumus žinodama arba nebūtų jo visai pirkusi arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Pardavėjai įsipareigojo atsakyti už minėtus trūkumus, jeigu neįrodys, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.

Ieškovė savo reikalavimus kildina iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 8.3 pažeidimo. Šios sutarties šalimis buto pardavėjais ir savininkais sutarties sudarymo metu buvo atsakovai Ivan ir Z. U.. Todėl tik šie atsakovui kaip sutarties šalys gali būti tinkamais atsakovais dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų. Tuo tarpu S. K. nėra sutarties šalimi ir nėra prisėmusi jokių įsipareigojimų pagal sutartį, o pasirašydama sutartį veikė atsakovų I. U. ir Z. U. vardu, pagal jų 2013 08 23 išduotą įgaliojimą (t.1,b.l. 133), patvirtintą notarine tvarka, kaip jų atstovė, buto pirkėjai L. L. šis faktas buvo tinkamai atskleistas pačioje sutartyje. Todėl remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi atstovės sudarytas sandoris Zojos ir I. U. (atstovaujamųjų) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamųjų civilines teises ir pareigas. A. Z. ir I. U. jokių pretenzijų atstovei S. K. iš atstovavimo santykių nereiškia. I. L. lankauskaitė neneigia supratusi jog sandorį sudaro su tinkamai parduodamo nekilnojamojo daikto savininkų įgaliota atstove. Todėl ieškinys S. K. atžvilgiu atmestas pagrįstai.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius susijusius su šildymo sistemos avarija, bei pelėsio išplitimu.

Iš byloje pateito UAB „Verkių būstas“ 2013 10 18 akto Nr. K -204-1 (t.1,b.l. 23-26) matyti jog šiuo aktu konstatuota, kad po ginčo butu esančio buto Nr. 7 užpylimas įvyko dėl ginčo bute esančio vamzdžio pažeidimo ir kad namo šildymo sistemos hidraulinis išbandymas buvo atliktas 2013 06 19, kas reiškia jog vamzdžio pažeidimas turėjo įvykti jau po šio bandymo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovės S. K. iniciatyva pažeistas vamzdis buvo sutvarkytas (uždėta mova). 2013-10-18 raštu S. K. įsipareigojo apmokėti apdailos darbų ir šilumos vamzdžio remonto išlaidas ginčo bute pagal UAB „Vaista“ direktoriaus P. K. pateiktą sąskaitą (t.1, b.l. 19-20). Bet, kaip teigia ieškovė, vėliau šių savo ketinimų atsisakė.

Įvykus nurodytai avarijai, ieškovė teigia pastebėjusi ir kitus ginčo buto trūkumus, todėl kreipėsi į UAB „Dauniškis“ ir Ko, kurio direktorius A. R. 2013-11-05 surašė defektų aktą (t.1, b.l. 21-22) su fotonuotraukomis (t.1, b.l. 24-26). Šiame akte užfiksuota jog bute buvo uždėti du laminato sluoksniai naujas laminatas uždėtas ant senojo, ant senesniojo laminato matyti pelėsis. Apatinės grindų konstrukcijos sušlapusios, pažeistos pelėsio, Pelėsis prasiskverbęs į gilesnius sluoksnius: betoną, izoliacinį sluoksnį ir medžio plaušo plokštes. Atidengus apatines grindų konstrukcijas nustatyta jog ant perdengimo pakloto garso izoliacija yra sušlapusi, supelijusi, o virš jos esantis betono sluoksnis hidroizoliacija neleidžia pasišalinti drėgmei dėl šios priežasties būtina atidengti virš jos esančias konstrukcijas, vietoj išlyginamojo sluoksnio sudėtos šiukšlės. Taip pat nustatyta jog sušlapę penki sienų kampai po dažais glaistas sudrėkęs atšokę dažai. Nurodyta jog šalinant defektus būtina nuimti abi laminato dangas, išimti betono sluoksnį, kur išsiliejęs vanduo ir išdžiovinti po juo esamas konstrukcijas. Kvadratūra ir kiekiai tikslintini atliekant remontą. Akte taip pat nurodoma jog siekiant apsisaugoti nuo pakartotinio grybelio išaugimo būtina pakeisti izoliacines pėveles ir garso izoliacines medžiagas (polistirolį bei medžio plaušo plokštes), išbetonuoti naują betono dangą, kurioje eina šilumos vamzdžiai, vamzdžius rekomenduojama sudėti į kevalus.

Ieškovė šiuos nusipirkto buto trūkumus taip pat įrodinėjo jos užsakytos Statinio dalinės ekspertizės aktu (t.1, b.l. 146-152) 2014-03-27 surašytu UAB „Romas ir Virgis“, pasirašytu Statinio ir statinio projekto dalinės ekspertizės vadovo V. Ž. (kvalifikacijos atestato Nr. 1742, išduotas 2012 11 30 (t.1,b.l. 153). Iš akto turinio matyti, kad jame vertinant buto gindų bei kitų konstrukcijų būklę nustatyti konstrukcijų defektai ir pažaidos. Akte nurodyti defekltai: prasilenkimai, nuokrypiai užprogramuoti statybų metu, už kuriuos atsakovai nebūdami nei profesionalūs statybininkai nei nekilnojamojo turto vystytojai nei profesionalūs pardavėjai negali būti atsakingi, nes jie nebuvo ginčo buto statytojai. Akte užfiksuotos pažaidos tai pastato eksploatavimo metu išsivystę defektai, įtakojantys pastato būklę.

Prie statybos darbų atlikimo metu priskirtinų konstrukcijų defektų ekspertizės akte priskirti tokie toliau įvardijami defektai. nelygiai sumontuotų perdangos plokščių paviršiaus išlyginimas statybos šiukšlėmis (tinko betono ir plytų nuolaužomis). Atidengus grindų konstrukciją vamzdyno pažaidos vietoje, patalpose 10-2 ir 10-5 iki perdangos plokštės nustatyta, kad gindų konstrukcija įrengta su defektais; betonas suaižėjęs jame atsivėrę įstriži plyšiai atsiradę dėl įrengto nestabilaus grindų konstrukcijos pasluoksnio po grindimis iš statybinių šiukšlių su tuščiomis ertmėmis, skirtingų fizinių mechaninių savybių garso izoliacijos medžiagų plokščių paklojimo, įrengto nevienodo storio 30 – 60 cm nearmuoto smulkiagrūdžio betono išlyginamojo sluoksnio (pagrindo po danga), kurio betono gniuždomasis stipris mažesnis už norminį, kampinių įtempių pasluoksnio betone, atsiradusių dėl jo įrėminimo į pastatato konstrukcijas neįrengus kompensacinio elastingo perimetro tarpiklio.

Prie pažaidų atsiradusių dėl įvykusio užpylimo, remonto metu pažeidus vamzdį su techniniu šildymo sistemos vandeniu patalpų 10-2 ir 10-5 grindų konstrukciojoje išplitusi grybelinė infekcija, kurią likviduojant turi būti išardomos įmirkusios ir pelėsiniu grybu padengtos apatinės konstrukcijos dalys (pergamento ar polietileno plėvelės tarpsluoksnis ir medžio plaušų ar polistireno plokščių garso izoliacinis sluoksnis) šalinamos, po to grindų konstrukcija atstatoma.

Ieškovė taip pat yra pateikusi Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus mikrobiologinio tyrimo 2013 11 05, 2014 02 17 ir 2014 04 22 surašytų protokolų kopijas (t.1,b.l 32,168,169), iš kurių matyti jog ištyrus ginčo bute nuo grindų konstrukcijos kambaryje prie šiluminio mazgo paimtus mėginus (grindų nuoplovas) nustatyti išaugę pelėsinai grybai. Pagal apeliantės pateiktą UAB „Business Management Group“ direktoriaus R. B. surašytos 2013 11 11 pažymą (t.1,b.l. 31) dėl šių išvadų ginčo buto kaina turėtų mažėti 3 procentais nuo vidutinės rinkos vertės (330 000 Lt) , sudarančiais 9900 Lt.

I. L. L. užsakymu R. O. sudarė Darbų kiekių žiniaraštį, kuriame paskaičiavo kiek kainuotų Ginčo bute įvykusios avarijos šalinimo darbai – juos įvertino 7213,54 Lt su PVM suma (t.1, b.l. 28-29).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikta R. V. lokalinė sąmata bendrai 36 204,72 Lt sumai (t.1, b.l. 154-160), kurioje, ieškovės nuomone, nurodyta visų Ginčo buto trūkumų šalinimo suma sudaro 36 204 ,72 Lt. Tame tarpe be patalpos 10-3 ir sanmazgo sudarytų remonto darbų kaina sudarytų 22 785, 64 su PVM; remonto darbai sanmazge 6375,32 Lt; vandentiekis ir nuotekos 2820 Lt; šildymas 2359,73 Lt; vandentiekis ir nuotekos 1059 Lt. Žalos dydį, taip pat užfiksavo ekspertas D. K., kuris sudarė žalos pašalinimų lokalines sąmatas, kuriose nurodė, jog Ginčo buto remonto darbai kainuotų 4718 Lt (t.1, b.l. 78-90).