- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- II-238-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00178-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- E. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. I. 2023 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės J. I. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) E. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – jis, 2022 m. birželio 9 d., 13.22 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priedo 735 punkto reikalavimų, nes vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje skirtoje elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Minėtu procesiniu sprendimu E. T. buvo paskirta 60,00 Eur dydžio bauda (b. l. 5-6).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. skundas, kuriuo pastarasis prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą, o tuo atveju, jeigu teismas netenkins pirmojo prašymo, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. E. T. skundė nurodė, kad Nutarime minėtą dieną atvyko į renginį, vykusį adresu (duomenys neskelbtini). Norėdamas įkrauti savo elektromobilį, jį paliko „Duomenys neskelbtini“ viešojoje įkrovimo stotelėje adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, kai išėjo patikrinti automobilio įkrovimą, jis atėjo prie jo, atjungė įkrovimo kabelį tam, kad patraukti savo automobilį, ir užleisti vietą kitiems. Neradęs laisvos vietos kitur, atsižvelgdamas į tai, kad šalia krovimo stotelės buvo pakankamai vietos, kad perstatytų savo automobilį ir tilptų kiti, norintys pasikrauti, jis šalia paliko savo automobilį. Nuotraukoje, pridėtoje prie incidento fiksavimo, aiškiai matosi, kad jo automobilis netrukdė kitam automobiliui privažiuoti prie krovimo stotelės ir prisijungti krovimo kabelį. Pagal galiojančias KET nuostatas jis galėjo palikti transporto priemonę krautis toliau (automobilio baterija nebuvo pilnai pakrauta), bet baterija buvo įkrauta pakankamai, todėl nusprendė užleisti vietą kitiems elektromobiliams. E. T. vertinimu, jo veiksmai nesukėlė jokių trukdžių kitiems elektromobilių turėtojams. Jis nesudarė kliūties palikdamas (perstatęs) savo automobilį nurodytoje vietoje, kadangi į šalia esantį plotą automobilį galėjo pastatyti ir kiti asmenis. Nors formaliai galima vertinti, jog jo atliktas automobilio parkavimas gali būti vertinamas kaip nusižengimas, tačiau automobilio palikimas prie elektroninės krovimo stotelės sudarytų daugiau nepatogumų kitų elektromobilių turėtojams. Net jeigu, E. T. veiksmai ir atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta – administracinį nusižengimą užfiksavęs pareigūnas pastarajam galėjo skirti įspėjimą (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, kadangi skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta administracinio nusižengimo pobūdį atitinkanti administracinė nuobauda. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame E. T. skunde išdėstyti teiginiai, susiję su jo automobilio parkavimo aplinkybėmis, yra išimtinai pastarojo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės. KET 153.1 punkte numatyta, kad kai įkrovimas baigtas, vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip. (Duomenys neskelbtini), yra įrengtos dvi elektromobiliams įkrauti skirtos stovėjimo vietos. Pagal 2022 m. sausio 31 d. suderinimo schemą – 13 punktą (priskirta (duomenys neskelbtini)), tačiau yra ta pati (duomenys neskelbtini) vieta, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė priklauso abiem gatvėms, nes yra kampinė), 2 elektromobilių įkrovimo vietos įrengtos taip, kad transporto priemonės vairuotojas (arba vairuotojas su negalia) galėtų saugiai išlipti, įlipti iš automobilio. Būtent pareiškėjo transporto priemonė „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo palikta toje vietoje (užbrūkšniuotas plotas), kuri skirta saugiam vairuotojo išlipimui, įlipimui ir neskirta stovėti automobiliui. Institucija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)), paskiriant pastarajam įspėjimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas skirdamas įspėjimą nutartyje pripažino, jog tikėtina, kad ateityje E. T. nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Akivaizdu, kad E. T. piktnaudžiauja savo teisėmis ir toliau nesilaiko KET nustatytos tvarkos.
Iš ženklo, esančio prie elektromobilių įkrovimo stotelės, 2022 m. sausio 31 d. pakeitimo suderinimo schemos 13 punkto nuotraukoje matyti, kad (duomenys neskelbtini), įrengtos elektromobiliams įkrauti dvi stovėjimo vietos. Minėta automobilių stovėjimo aikštelė priklauso dvejoms gatvėms, o būtent – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes yra kampinė. Šiose stovėjimo vietose yra įrengti ir kelio ženklai Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, Nr. 854 „Elektromobiliai“, Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę“. Ši kelio ženklų kombinacija žymi stovėjimo vietas, skirtas elektromobiliams įkrauti (stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu), bei nurodanti galiojimo zonos kryptį
Administracinių nusižengimų registro 2023 m. kovo 6 d. išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. T. 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. kovo 23 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. liepos 27 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju E. T. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas, prieš pat teismo posėdžio su E. T. buvo bandoma susisiekti jo naudojamu ir skunde nurodytu mobiliojo ryšio telefonu, jis neatsiliepė, vėliau taip pat neperskambino, taip pat pastarasis prašymo bylą nagrinėti jam dalyvaujant nepateikė, o Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo 735 punktas apibrėžia elektromobilių įkrovimą vietą – tai vieta skirta elektromobiliams įkrauti.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems E. T. skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad ginčo dėl to, kad E. T. 2022 m. birželio 9 d., 13.22 val., (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė vietoje, skirtoje elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, nekilo. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde E. T. nurodė, kad aptariamą automobilį jis pastatė elektromobilių parkavimo vietoje, pavaizduotoje administracinio nusižengimo protokolo prieduose – fotonuotraukose, o būtent, kad jis automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė elektroninių automobilių įkrovimo vietos dalyje (užbrūkšniuotas plotas), kuri skirta saugiam vairuotojo išlipimui, įlipimui ir neskirta stovėti automobiliui. Tokį savo poelgį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo motyvavo tuo, kad tokiu būdu jis automobilį pastatė po jau atlikto automobilio krovimo, kuris buvo nepilnas, siekiant suteikti galimybę kitiems asmenims pasikrauti. Juo labiau, pasak E. T. toks automobilio parkavimas, niekam netrukdė.
Teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. paaiškinimas nepanaikina pastarojo administracinės atsakomybės ir negali būti vertinamas kaip aplinkybė švelninanti jam paskirtas poveikio priemones.
KET 153.1 punkte numatyta, kad kai įkrovimas baigtas, vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad E. T. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė skundžiamame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo palikta elektromobilių krovimo įkrovimo vietoje (užbrūkšniuotas plotas), kuri skirta saugiam vairuotojo išlipimui, įlipimui ir neskirta stovėti automobiliui. Minėtose fotonuotraukose nematyti, kad automobilis „Renault“ būtų kraunamas. Objektyvių duomenų apie tai, kad šis automobilis buvo kraunamas nepateikė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas E. T. Akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų krovęsis jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, šį pakrovimą atlikęs ar jį nutraukęs, vėliau automobilį jis turėjo palikti ne automobilio parkavimo vietos vienoje iš dalių, bet automobilį nedelsiant pašalinti iš pakrovimo vietos. Pastarasis tokiu būdu nepasielgė, todėl padarė jam inkriminuotą ir skundžiamame Nutarime numatytą administracinį nusižengimą. Pabrėžtina, jog aptartas E. T. atliktas automobilio parkavimo būdas nelaikytinas teisėtu ir nepažeidžiančiu anksčiau aptarto ir KET numatyto teisinio reguliavimo.
Kaip matyti iš E. T. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo argumentų, pastarasis apeliavo į tai, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio jam būtų tikslinga skirti Nutarime nurodytą administracinę nuobaudą – baudą. Antai, užfiksuota jo automobilio pozicija niekam netrukdė, šalia krovimo stotelės buvo pakankamai vietos, kad galėtų tilpti tiek norintys pasikrauti automobilį, tiek norintys išlipti, todėl toks jo poelgis jokių trukdžių kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Juo labiau, už analogiško administracinio nusižengimo padarymą jam anksčiau buvo paskirtas įspėjimas.
Su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais negalima sutikti. Analizuojant aptariamus E. T. skunde pateiktus argumentus tiek jo padaryto administracinio nusižengimo, tiek jį charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas neturi pagrindo sutikti, kad pastarajam pritaikytos administracinės atsakomybės apimtis buvo per griežta.
Kaip matyti tiek iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. kovo 6 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, E. T. 2021 bei 2022 metais ne kartą padarė analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad jis, nepaisydamas jam taikomos administracinės atsakomybės ir sistemingai primenamos pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį statė analogiškais ar labai panašiais į skundžiamame Nutarime aptartą būdą veiksmais. Juo labiau, šie administraciniai nusižengimai buvo padaryti ne vienas po kito, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui ir jau esant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimams dėl netinkamo automobilio parkavimo, su kuriais E. T. buvo supažindintas. Todėl, vien tai, kad dėl vienų iš jo padarytų administracinių nusižengimų pastarajam paskirta bauda buvo pakeista įspėjimu, nesuteikia pagrindo kitoje byloje priimti analogišką sprendimą.
Visos šios aplinkybės, o būtent – E. T. sistemingas analogiškų administracinių nusižengimų darymas, nevienkartinis pastarojo baustumas administracine tvarka už KET taisyklių, įskaitant ir tas, kurios yra aptariamos šioje byloje, pažeidimą, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad skundžiamame Nutarime E. T. paskirta administracinės nuobaudos rūšis yra per griežta.
Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Institucijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl naikinti ar keisti šį procesinį sprendimą E. T. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. I. 2023 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.