Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą – 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 7 d.

Anksčiau teismo vieną kartą teistas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, nedirba, tačiau raštu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumų neįdarbintas, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad V. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną karta pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, drausminė nuobauda neskirta, o apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nebuvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirti; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Nors išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti stygius neturi tiesioginio ryšio su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau šie veiksniai neabejotinai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Nusikalstamas nuteistojo elgesys pasireiškė nuo 25 metų. Per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus: pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei įžeidinėjimus, viešosios tvarkos pažeidimus, pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, svetimo turto apgadinimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdo, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyt i deramą pagarbą aplinkiniams. Galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis tiesiogiai siejosi su jo neadekvačia socialine adaptacija bei neigiamais bei socialiniais padariniais. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje alkoholį vartodavo kartais - savaitgaliais, per šventes. Nurodo, kad pataisos namų Trečiajame sektoriuje yra lankęs anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Nurodo, jog vieną kartą, būdamas neblaivus, prieš savo tėvus yra panaudojęs fizinį smurtą (apie 2017 m.), tačiau šiuo metu su jais yra susitaikęs, tėvai jam yra už tai atleidę. Teigia, kad šiuo metu bėdų dėl alkoholio vartojimo neturi. Tačiau alkoholio vartojimo problemos yra glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis yra staigaus būdo, dažnai besikeičiančių nuotaikų ir emocijų, kurios dažnai įtakoja jo poelgius ir sprendimus. Nuteistasis yra priklausomas nuo socialinės terpės fono, įtemptoje situacijoje gali pasielgti impulsyviai, inicijuoti konfliktus su aplinkiniais, ypač jam nepalankiose situacijose. Užsispyręs, nenuolaidus, interviu metu nuteistasis neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Tai rodo. kad nuteistasis save vertina kaip nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Pažymėtina, kad nuteistojo agresyvų nusikalstamą elgesį įtakojo pasireiškęs impulsyvumas, savikontrolės stoka, negebėjimas konstruktyviai išspręsti situacijos. Nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistasis nesugeba tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties, turi sunkumų suvokiant savo pavojingumą, pyktį ir savikontrolės stoką. Negeba išlikti ramus ir kryptingas konflikto atveju, per greitai ir stipriai reaguoja tuo atveju, kai reikia priimti sprendimą veikti ar atsitraukti, tuo metu jo elgesys sunkiai prognozuojamas. Nuteistajam būdinga empatijos stoka, socialinių situacijų interpretavimo įgūdžių stoka. Mąstymas nelakstus ir kategoriškas. Nuteistasis negeba įvardinti probleminių savo gyvenimo sričių. Nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmes. Turėjo kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumų. Tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.