- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-809-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- Užkrečiamųjų ligų, AIDS centro
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- Slaugos darbuotojų tobulinimosi
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras, AB Rytų skirstomieji tinklai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau tekste – Lietuvos AIDS centras) 2009-04-02 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l 21-22), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. K. 10 110,74 Lt skolą už sunaudotą elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, esanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininke, nuo 1999-11-01 iki 2009-01-01 pilnai neatsiskaito už sunaudotą elektros energiją. Paaiškino, jog atsakovė kaip subabonentė naudoja elektros energiją, už kurią privalo mokėti Lietuvos AIDS centrui, kuriam priklauso įvadinis skaitiklis. Iki 1999-11-01 subabonentų, tame tarpe ir D. K., sunaudotos elektros energijos apskaitą tvarkė Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras.
Atsiliepimas
Atsakovė D. K. atsiliepimu į ieškinį (b.l.48-50) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra registruotas kaip gyvenamasis namas. Lietuvos AIDS centro direktoriaus 1997-09-18 pažymoje Nr. 154 išreikštas Lietuvos AIDS centro sutikimas, kad D. K. priklausantis namas naudotų 7 kw elektros energijos galingumo, t.y. ieškovas sutiko perleisti elektros energiją namui, priklausančiam fiziniam asmeniui. Dėl to elektros energija turėjo būti apskaičiuojama pagal tarifus, taikomus fiziniams, o ne juridiniams asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos AIDS centras teismu pateiktame dublike (b.l.80-81) nurodė, kad subabonentai, vartojantys elektros energiją, tiekiamą per AIDS centro įvadinį skaitiklį ir vidaus elektros tinklą, turi padengti jo patirtas išlaidas perduodant jiems elektros energiją. Pažymėjo, kad atsakovė gali sudaryti sutartį tiesiogiai su AB Rytų skirstomaisiais tinklais ir nenaudoti elektros energijos, tiekiamos per ieškovo įvadinį skaitiklį, tačiau tokios sutarties atsakovė nėra sudariusi.
Atsiliepimas
Atsakovė D. K. triplike (b.l. 86-87) paaiškino, kad Vilniaus miesto Elektros tinklai atsisakė jai tiesiogiai parduoti elektros energiją, motyvuodami techninių galimybių nebuvimu. Elektros energija yra perkama šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovo išduota pažyma dėl atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją yra laikoma vartojimo sutartimi. Elektros energijos sąnaudų fiziniams asmenims skaičiavimas pagal juridiniams asmenims taikomų elektros energijos tarifus prieštarauja geros valios reikalavimui ir sukuria vartotojui teisių ir pareigų disbalansą. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos kainos nustatomos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, elektros energija, tiekiama vartotojui – fiziniam asmeniui buitiniams poreikiams tenkinti suderintais ir pripažintais tinkamais naudoti elektros apskaitos prietaisais, todėl atsakovė yra pilnai įvykdžiusi savo prievoles. Ieškovas gali kreiptis dėl apskaitos klaidos ištaisymo.
Tretysis asmuo Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras atsiliepimu į ieškinį (b.l.106) nurodė, kad jam nėra skolingas nei vienas Nugalėtojų gatvės gyventojas, todėl jis neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į ieškinį (b.l. 65-66) patvirtino, kad 2001-10-31 Lietuvos AIDS centras ir AB Rytų skirstomieji tinklai sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo objektui (duomenys neskelbtini), tuo tarpu su atsakove teisiniai santykiai jų nesieja, todėl jie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-12-11 sprendimu ieškovo AIDS centro ieškinį atsakovei D. K. atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1997-09-18 Lietuvos AIDS centro išduota pažyma Nr. 154, kurioje ieškovas neprieštaravo, kad atsakovei priklausantis namas naudotų 7 kw elektros energijos galingumo ir už sunaudotą elektros energiją atsiskaitytų pagal galiojančius tarifus, bei CK 6.384 str. 1 d., CK 6.383 str. 4 d., 6.188 str. nuostatomis, konstatavo, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o atsakovė yra faktinė, galutinė teikiamos paslaugos vartotoja (fizinis asmuo). Kadangi vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, teismas sprendė, jog aiškinant vartojimo energijos pirkimo - pardavimo sutartį turi būti taikoma contra preferentem, t.y. sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė (CK 6.193 str. 4 d.). Tuo pagrindu teismas pripažino, kad ieškovo prašoma priteisti 10 110,74 Lt skola, kurią jis yra apskaičiavęs remdamasis ne fiziniams, bet juridiniams asmenims taikomais tarifais, pažeidžia atsakovės kaip vartotojos interesus bei teisinį vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės mechanizmą. Įvertinęs tai, kad atsakovė 2009-01-04 už elektros energiją už 2008 m. gruodžio mėnesį yra sumokėjusi 322,50 Lt (skaitiklio rodmenis užfiksavusi nuo 165040 iki 166330, už 1290 kw) (b.l. 63-64), kas atitinka ieškovo žiniaraštyje nurodytus skaitiklio rodmenis (b.l. 64), o teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad skaičiuojant mokestį už sunaudotą elektros energiją pagal fiziniams asmenims taikomus tarifus, atsakovė neskolinga ieškovui (b.l. 104, verstoji lapo pusė), teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už nurodytu laikotarpiu tiektą elektros energiją ir ieškovo prašomą priteisti skolą pripažino nepagrįsta (b.l. 116-118).
Šalies argumentai
Lietuvos AIDS centras apeliaciniu skundu (b.l. 119-121) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Tirtina, jog teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovė už sunaudotą elektros energiją, gaunamą per įvadinį ieškovui priklausantį skaitiklį, mokėjo ir moka pagal fiziniams asmenims taikomus tarifus. Tuo tarpu ieškovas mokėjo ir moka AB Rytų skirstomiesiems tinklams už atsakovės sunaudotą elektros energiją ne pagal gyventojams, kurie priskirti pirmosios grupės vartotojams, o pagal juridiniams asmenims taikomus tarifus, kurie yra didesni. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 (toliau – Taisyklės) 14 p. nustato, kad asmenys, kurių elektros įrenginiai ir elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo vidaus elektros tinklo, vartotojui pareikalavus, privalo padengti pagrįstas ir protingas vartotojo faktines išlaidas, vartotojo patirtas perduodant šiam asmeniui elektros energiją. Kadangi ieškovo faktinės išlaidos būtent ir sudaro jo mokamą kainą už elektros energiją jos tiekėjui – AB Rytų skirstomiesiems tinklams pagal kainą, nustatytą juridiniam asmeniui, atsakovė turėtų padengti ieškovo patirtas išlaidas, perduodant jai elektros energiją. Pažymi, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, todėl negali LR biudžeto sąskaita tenkinti tam tikrų privačių asmenų poreikių ir interesų, taip patirdamas nuostolius. Teismas neįvertino, kad atsakovė turėjo ir turi teisę rinktis ir nenaudoti elektros energijos, tiekiamos per ieškovo įvadinį skaitiklį ir vidaus elektros tinklą, o sudaryti sutartį tiesiogiai su AB Rytų skirstomaisiais tinklais ir mokėti tik fiziniams asmenims nustatytą tarifą už elektros energiją. Tačiau atsakovė savanoriškai pasirinkusi, kad elektros energija jai būtų tiekiama per ieškovo vidaus elektros tinklą, suprato galimas pasekmes, todėl turi prisiimti Taisyklių 14 p. numatytą prievolę padengti pagrįstas ir protingas ieškovo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 126-129) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-11 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo kokias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė teismas, kokius įrodymus įvertino neteisingai, todėl šiuos ieškovo teiginius prašo atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovas nėra įgaliotas nustatyti elektros energijos kainą, todėl remiantis šalių susitarimu atsiskaityti pagal galiojančius tarifus, ji turi atsiskaityti pagal buitiniams vartotojams taikomus tarifus. Priešingas aiškinimas pablogintų jos, kaip vartotojos, padėtį. Atkreipia dėmesį, jog ji įvykdė visas ieškovo sąlygas: savo sąskaita sutvarkė elektros tinklus, kad šie atitiktų AB Rytų skirstomųjų tinklų keliamus reikalavimus, 2007-12-11 sutartimi suteikė ieškovui teisę neatlygintinai naudotis žemės servitutu ir perduoti teisę naudotis servitutu tretiesiems asmenims, t.y. AB Rytų skirstomiesiems tinklams. Tvirtina, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teise, leidžia sau interpretuoti Taisyklių 14 p., prie faktinių išlaidų perduodant elektros energiją taip pat priskirdamas darbo užmokestį, mokesčius Sodrai, išlaidas popieriui, vokams, toneliui, banko paslaugoms, 2009-04-28 įsakyme nurodydamas, kad vienam aptarnaujamam gyventojui faktinės elektros tiekimo išlaidos yra 9,48 Lt, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose pripažįsta tik kainos (tarifo), nustatytos gyventojams, ir juridiniams asmenims, skirtumą.
Tretysis asmuo Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 125) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Išnagrinėjusi bylą bei išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias tiek elektros energijos tiekimo bei atsiskaitymo už ją tvarką, tiek sutarčių aiškinimo taisykles, tinkamai identifikavo šalis siejančius teisinius santykius. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo (CPK 185 str.).
Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovo 1997-09-18 išduoto dokumento Nr. 154 (b.l. 62) teisinės reikšmės ir šiuo dokumentu išreikšto sutikimo vykdymo sąlygų. Minėtu dokumentu (pažyma) apeliantas išreiškė valią leisti ieškovei naudotis 7 kw elektros galingumu, tiekiamu per jam priklausančius elektros įrenginius, už sunaudotą elektros energiją pagal galiojančius tarifus apmokant tiesiogiai AIDS centrui. Šis apelianto sutikimas (vienašalis sandoris), nesant jokio kito rašytinio abiejų šalių susitarimo dėl elektros energijos naudojimo bei apmokėjimo už ją sąlygų, sukuria šios bylos šalims teises ir pareigas, t.y. ieškovei teisę gauti per apelianto įrenginius atitinkamą kiekį elektros energijos, atsiskaitant už suvartotą energiją ne su šios energijos rūšies tiesioginiu tiekėju AB Rytų skirstomaisiais tinklais, bet su apeliantu, bei apeliantui teisę už ieškovės reikmėms sunaudotą elektros energiją gauti mokestį (CK 6.2 str.). Pažymėtina, kad atsakovė pagal šį apelianto sutikimą daugiau pareigų, nei yra nustatyta šiame dokumente (atsiskaityti tiesiogiai su AIDS centru pagal galiojančius tarifus) ar atitinkamuose norminiuose teisės aktuose, neįgijo. Fakto klausimai, t.y. pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo eigoje nustatytų aplinkybių teisingumas, kad atsakovė pagal CK 6. 383 str. 4 d., 6.384 str. 1 d. nuostatas pripažintina vartotoja, naudojančia elektros energiją savo buitinėms reikmėms, kad ji pagal fiziniams asmenims (gyventojams) nustatytus tarifus yra visiškai apmokėjusi sunaudotos elektros energijos kiekį, apskaitytą antrinio skaitiklio rodmenimis, nėra kvestionuojami. Todėl teisėjų kolegija įvertina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą tik minėto sutikimo (pažymos) nuostatų galiojimo šalims bei jų atitikimo įstatymams aspektais.
Vertinant aplinkybę, ar nagrinėjamojoje byloje egzistuoja teisinės prielaidos pripažinti atsakovės veiksmus ar neveikimą kaip aptariamo apelianto sutikimo (jo sąlygų) pažeidimą CK 6.38 str. prasme, kolegija atsižvelgia į nustatytą teisinį reglamentavimą. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, o energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra vienoda visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus kai kurių kategorijų vartotojams taikomas lengvatines sąlygas (CK 6.161 str. 4 d., 6.383 str. 3 d., 6.385 str. 4 d.). Toks imperatyvus teisinis reglamentavimas reiškia, kad visiems fiziniams asmenims (gyventojams) tiekiamos energijos kaina privalo būti vienoda, kai kuriems jų gali būti ir mažesnė, bet jokiu būdu negali būti didesnė, nei patvirtinti tarifai. Kitoks nei nustatytas įvardintomis teisės normomis šios situacijos traktavimas neabejotinai reikštų ir asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo principų ignoravimą. Todėl nepaisant tos aplinkybės, kad atsakovė nėra sudariusi tiesioginės sutarties dėl buitinėms reikmėms vartojamos elektros energijos tiekimo su AB Rytų skirstomaisiais tinklais, jos teisinė padėtis, lyginant su kitais tos pačios vartotojų grupės - fizinių asmenų - padėtimi, negali būti blogesnė, o jos atžvilgiu negali būti taikomi vartotojams juridiniams asmenims nustatyti įkainiai ar tarifai, juo labiau, kad sumontuoti apskaitos prietaisai leidžia tiksliai identifikuoti jos sunaudotą elektros energijos kiekį (b.l. 63). To neginčijo ir apeliantas.
Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir pasisakė dėl tų Taisyklių punktų, kurie kalba apie kiekvienai vartotojų grupei nustatytus skirtingus tarifus, apie jų taikymo galimybės atsakovei nebuvimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad vien tai, jog apeliantas už atsakovės suvartotą elektros energiją mokėdavo šios energijos tiekėjui pagal juridiniams asmenims nustatytus tarifus, jau suponuoja atsakovės pareigą atlyginti dėl to patirtas išlaidas, prilyginant jas Taisyklių 14 p. (šios Taisyklės nuo 2010-03-07 nebegalioja remiantis Ūkio ministro 2010-02-26 įsakymu Nr. 4-159, o 14 p. neteko galios Ūkio ministro 2009-12-28 įsakymu Nr. 4-738 dar nuo 2010-01-01) nurodytoms protingoms faktinėms išlaidoms, perduodant per savo vidaus elektros tinklus kitiems asmenims elektros energiją. Viena vertus, toks tapatumas ar sulyginimas iš viso nėra galimi, nes apelianto aiškinimas iš esmės paneigia norminiuose aktuose įtvirtintą buitinių ir kitų vartotojų grupių padėties skirtingumą, t.y. be teisinio pagrindo sulygina gyventojų ir juridinių asmenų padėtį, faktiškai taikant tuos pačius paslaugų įkainius (tarifus).
Kita vertus, bylos nagrinėjimo, teisiškai reikšmingų faktų joje nustatinėjimo ribas apsprendžia ieškovas - pats asmuo, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, nurodydamas ieškinio dalyką - reikalavimą, nukreiptą atsakovui per teismą, ir šio reikalavimo faktinį pagrindą, tai lemia dispozityvumo principas (CPK 13 str.). Apeliantas ieškinyje savo reikalavimo atsakovei nekildino iš tokios rūšies nuostolių buvimo, t.y. neįrodinėjo kokių ir kiek faktinių išlaidų jis patyrė, perduodamas per savo vidaus tinklus elektros energiją būtent atsakovei, apsiribodamas tvirtinimu, kad pagal antrinio, t.y. esančio pas atsakovę skaitiklio rodmenis ši laiku neatsiskaito (b.l. 21-22). Todėl apeliacinės instancijos teismui toks reikalavimas, kurio, pažymėtina, apeliantas net nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apie patirtų sąnaudų realumą (kam, kiek ir kada už atsakovei tiekiamą elektros energiją mokėjo) (CPK 12 str., 178 str.) dėl CPK 306 str. 2 d., 312 str. nustatyto draudimo negali būti keliamas. Be to, Taisyklių 14 p. reglamentavo vartotojo vidaus elektros tinklo eksploatavimo, priežiūros ir remonto sąlygas, kad tai nepažeistų kitų vartotojų ar asmenų, kurių elektros įrenginiai ir elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo vidaus elektros tinklo, teisių ir teisėtų interesų, bei būtent su eksploatavimu, priežiūra ir remontu susijusių vartotojo pagrįstų ir protingų išlaidų, o nei kainų (tarifų) skirtumo kompensavimą.
Skundo argumentas, kad apeliantas yra iš biudžeto finansuojama įstaiga ir biudžeto sąskaita negali tenkinti privačių asmenų poreikių bei interesų nagrinėjamo ginčo atveju ir esant tokiam pareikštam reikalavimui teisinės reikšmės neturi. Prisiimdamas pareigą leisti naudotis atsakovei per jo vidaus tinklus tiekiama elektros energija, apmokant ją pagal nustatytus tarifus, vienašališkai atsisakyti vykdyti šią prievolę arba vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas apeliantas negali (CK 6.59 str.).
Kiti skundo motyvai taip pat nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Įstatyme nustatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti šį sprendimą teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.