Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, vedęs, nedirban­tis, gyve­nan­tis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džia­­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. 2014 m. kovo 17 d. apie 10 val., ikiteisminio tyrimo metu nenus­tatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straips­nio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas asmens doku­men­­to, suteikiančio teisę tei­sėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­t­ro­lės pun­kte, pėsčiomis, netei­sėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Res­pub­li­kos į Lietuvos Res­pub­liką.

Kaltinamojo R. M. parodymais (b. l. 12-13, 15), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiš­kai. Paaiškino, kad 2014 m. kovo pradžioje iš Gruzijos atvyko į Minską, tam, kad patektų į Euro­pos Sąjungos valstybę. Žinojo, kad norint teisėtai patekti į Europos Sąjungą reikalinga viza, tačiau jos neturėjo, todėl nusprendė neteisėtai vykti į Lietuvą. Kovo 17 d. iš Minsko autobusu atva­žiav­o iki Ašmenos miestelio, esančio netoli Baltarusijos–Lietuvos valstybių sienos ir apie 10 val. pės­čiomis perėjo valstybės sieną. Tai, kad perėjo sieną, suprato iš to, kad perlipo per tvorą, kuri, kaip suprato, skiria dvi valstybes. Išėjęs į kelią susistabdė pakeleivingą automobilį ir juo, po to pės­čiomis vyko į Lenkiją, kol kovo 19 d. apie 17.20 val. buvo sulaikytas. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­­­­dijų rinktinės pareigūnų R. A. ir A. J. tarnybiniais pranešimais ir paro­dy­mais (b. l. 2-5), iš kurių matyti, kad 2014-03-19 apie 17.20 val., vykdydami nelegalios migracijos pre­­venciją bei kon­trolę pasienio ruože, kelyje Suvalkai–Marijampolė, pamatė nuo Kalvarijos mies­­­telio pusės link vals­tybės sienos su Lenkijos Respublika pėsčiomis einančius du tamsaus gymio asme­nis. Juos sustab­džius patikrinimui, vienas iš jų prisistatė Gruzijos piliečiu R. M. ir patei­kė Gruzijos vairuo­to­jo pažymėjimą. Jis prisipažino, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, vilkiku iš Balta­rusijos Res­pub­li­kos.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 25), iš kurios matyti, kad nėra duo­me­nų apie tai, kad R. M. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. M. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­­­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 26).

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę, pritaikius Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutin­ka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūši­mi ir dydžiu (b. l. 27).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir pro­­kuroras, – areš­­­­tas. Paren­­­kant bausmės dydį atsi­žvel­giama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­­­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­bę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­­mą. Įvertinus šias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidur­kio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lus – su­laikyti jį nuo nusi­kalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­­­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo R. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 19 d. (b. l. 6, 19-20) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­­­­­­­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­­­­­­­­dy­mo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­­­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­­­­­­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą R. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką R. M. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. kovo 19 d. iki bau­­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.