- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- T-64/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. P. Vidaus reikalų ministerijai 213 401,02 Lt tiesioginiams nuostoliams atlyginti.
Ieškinyje nurodoma, kad Valstybės kontrolei atlikus 2011 metų valstybinį finansinį auditą, konstatuota, kad ministerija ir jai pavaldi įstaiga Valstybės tarnybos departamentas valstybes biudžeto lėšas panaudojo neteisėtai atleisto ir teismo sprendimu grąžinto darbuotojo darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už priverstinės pravaikštos laikotarpiu nepanaudotas kasmetines atostogas ir neturtinei žalai sumokėti, taip pat dėl neteisėtai atleisto darbuotojo (O. Š.) grąžinimo į pareigas atleistos darbuotojos išeitinei išmokai sumokėti. Taip pat nurodoma, kad 2009 m. spalio mėnesį ir 2010 m. kovo mėnesį Valstybės tarnybos departamento direktoriui O. Š. buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis buvo pakeistos ar panaikintos. Nuostolius ministerijai iš esmės sukėlė teismo sprendimu pakeistas vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1TE-253 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo" ir teismo panaikintasis 2010 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 1TE-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos O. Š. paskyrimo ir atleidimo iš pareigų". Įvertinę minėtų įsakymų teisėtumą administraciniai teismai konstatavo, kad O. Š. tarnybine tvarka nubaustas pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. R. P. tarnybinių nuobaudų O. Š. skyrimo metu ėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas, į kurias buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. gruodžio 4 d. dekreto Nr. 1K-1625 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties" (Žin., 2008, Nr. 140-5543) ir 2009 m. liepos 22 d. dekreto Nr. 1K-48 „Dėl Lietuvos Respublikos"" Vyriausybės sudėties" (Žin., 2009, Nr. 88-3744) pagrindu. Kaip ministerijos vadovas ir valstybės politikas R. P. buvo susijęs darbo teisiniais santykiais tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek su valstybe. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl žalos, padarytos netinkamai atliekant vadovo pareigas „vidiniuose" santykiuose, tai ministro, kaip ministerijos vadovo, veiksmai vertintini pagal darbo teisės normas. R. P., Vidaus reikalų ministerija dėl neteisėtų įsakymų, kuriais O. Š. buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, paskutinė iš jų – atleidimas iš pareigų, turėjo 213 401,02 Lt išlaidų. Nurodytos sumos laikytinos Vidaus reikalų ministerijos tiesioginiais nuostoliais, esančiais priežastiniame ryšyje su neteisėtais vidaus reikalų ministro įsakymais, tad atsakovas šiuo atveju privalo atlyginti Vidaus reikalų ministerijai visą žalą, t. y. 213 401,02 Lt.
Klaipėdos apygardos teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnyje darbuotojas DK prasme yra fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) yra taikomas Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis (VTĮ 4 straipsnio 3 dalis). Valstybės institucijos yra – Seimas, Vyriausybė, Prezidentas ir Teismai. „Valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 2 dalis). R. P. buvo Vyriausybės narys – ministras – valstybės institucijos vadovas, kuris vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą bei kita (Vyriausybės įstatymo 1 straipsnis, 26 straipsnio 3 dalis). Pagal šią teisės normą ministras atlieka ministerijos vidinį administravimą, t. y. užtikrina viešojo administravimo subjekto savarankišką funkcionavimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis). Remiantis šiomis teisės normomis, R. P., būdamas ministru, buvo viešosios teisės subjektas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) nagrinėja administracinis teismas. VTĮ taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ar valstybės tarnautojų veiksmų atlyginimą, ir pagal šį įstatymą žala, atsiradusio dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama CK nustatyta tvarka (VTĮ 33 straipsnis). Iš ieškovo suformuluotų reikalavimų galima suprasti, kad pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, jų atsiradimo faktas kildinamas iš, kaip ieškovas nurodo, neteisėtų atsakovo, kuris tuo metu buvo viešojo administravimo subjekto vadovas, veiksmų (Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, VTĮ 4 straipsnio 3 dalis). Taigi, Klaipėdos apygardos teismui nustačius, kad byloje vyrauja administracinis santykis ir kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam Vidaus reikalų ministrui – reiškiamas reikalavimas atlyginti Vidaus reikalų ministerijai žalą, patirtą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalių yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus), įstatymai priskiria administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Pagal VTĮ 4 straipsnio 3 dalį Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. VTĮ 33 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad reiškiamas atgręžtinis reikalavimas į žalą padariusį asmenį patenka į tarnybinių ginčų kategoriją, tad byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui teismui.
Bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl žalos atlyginimo perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys