- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-922-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12604-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Klaibuta“, UAB „Paslaugos būstui“
- Ieškovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, B. Č., J. S., A. G., L. J., D. M., H. R., J. J., V. Š., B. M., R. P.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-922-253/2014
Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-12604-2011-8)
2014 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Klaibuta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovėms UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Klaibuta“ dėl stogo remonto darbų kainos sumažinimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje E. G., A. S., tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, B. Č., J. S., A. G., L. J., D. M., H. R., J. J., V. Š., B. M. (B. M.), R. P. dėl stogo remonto darbų kainos sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismo sumažinti stogo remonto darbų kainą pagal 2008-10-02 UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „Klaibuta“ rangos sutartį Nr. 04-08/10 (toliau – Rangos sutartis) tokia suma, kiek kainuoja darbų defektų šalinimas, t. y., 76 516,81 Lt bei priteisti solidariai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra vieno iš butų esančių atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ administruojamame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovės butas (duomenys neskelbtini) yra viršutiniame namo aukšte, virš jo yra namo palėpė. Pagal Rangos sutartį atliktų darbų rezultatas perduotas atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ Atliktų darbų aktu Nr. 10. Atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ priėmus darbų rezultatą iš atsakovės UAB „Klaibuta“ 2009-06-10 liūties metu buvo užpiltos ieškovės vonios kambario lubos. Apie šį įvykį ieškovė pranešė atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ ir pareikalavo imtis priemonių, kad būtų ištaisyti stogo remonto darbų defektai. Ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę UAB „Paslaugos būstui“ prašydama pareikalauti, kad atsakovė UAB „Klaibuta“ ištaisytų savo darbų defektus arba būtų sumažinta stogo remonto darbų kaina. UAB „Paslaugos būstui“ į prašymus nereagavo. Ieškovės nuomone, atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ reikalavimas ieškovei mokėti už nekokybiškus UAB „Klaibuta“ darbus yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, įgyvendindama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorės pareigas, turėtų ne reikalauti, kad ieškovė sumokėtų, o vadovaujantis CK 4.242 str. 2 d., privalėjo pareikalauti, kad atsakovė UAB „Klaibuta“ ištaisytų darbų defektus arba sumažintų darbų kainą. UAB „Paslaugos būstui“ savo namo administratoriaus pareigų nevykdė ir savo, kaip stogo remonto darbų užsakovo, teisių neįgyvendino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – sumažino 2008-10-02 UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „Klaibuta“ Rangos sutarties Nr. 04-08/10 kainą 8 210,97 Lt suma; ieškovei iš atsakovės UAB „Klaibuta“ priteisė 1 880 Lt ekspertizės išlaidų; ieškovei iš atsakovių UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „Klaibuta“ priteisė po 342,52 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ iš ieškovės priteisė 890 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei UAB „Klaibuta“ iš ieškovės J. M. priteisė 4 265,77 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino atsakovei UAB „Klaibuta“ už ekspertizę 2013-04-03 mokėjimo nurodymu Nr. 1613 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos sumos dalį, t. y., 2 000 Lt. Nustatyta, kad aplinkybę, jog stogo remonto darbai atlikti su trūkumais, patvirtina visos trys teismo paskirtos ekspertizės. Teismas darė išvadą, kad visi atlikti stogo remonto darbai priskirtini kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, o byloje įrodyti darbų trūkumai tik pagal įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, kurių ištaisymo kaina remiantis eksperto išvada (pagal teismo 2013-09-17 nutartyje suformuluotą klausimą ekspertui) – 5 480,09 Lt. Teismas atmetė atsakovės UAB „Klaibuta“ argumentus, kad statinio statybos rūšis buvo pakeista atsakovui UAB „Klaibuta“ jau atlikus stogo remonto darbus ir vėliau vieno iš (duomenys neskelbtini) namo butų savininkui įrenginėjant palėpėje mansardą, kadangi tokių aplinkybių, atlikdamas ekspertizę, ekspertas A. S. nenustatė, patikslinančių klausimų, skiriant kitas dvi ekspertizes, pateikta nebuvo. Ekspertas S. M. nurodė, kad darbų atlikimo vietoje yra palikta šiukšlių, t. y. nurodė, kad neįvykdyta Rangos sutarties 4.2.11. punkto sąlyga, o bendra šių darbų vertė pagal UAB „Klaibuta“ atliktų darbų aktą – 2 730,88 Lt. Nesant byloje įrodymų, kad minėtas Rangos sutarties punktas įvykdytas, teismas vertino, kad rangovo neatliktų darbų (šiukšlių išvežimo) kaina yra 2 730,88 Lt, todėl yra pagrindas šia suma mažinti stogo remonto darbų kainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klaibuta“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas. Pažymi, kad priėmimo akte komisija nurodė, jog stogo remonto darbai atlikti laiku, atitinka norminių aktų reikalavimus ir konkurso sąlygas. Atsakovės UAB „Klaibuta“ nuomone, UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertizės išvada neturėjo būti vertinama, nes ši bendrovė ir ekspertizės vadovas A. S. privalėjo atsisakyti atlikti ekspertizę, kadangi iki teismas paskyrė ekspertizę, šis privatus ekspertas bei su juo susiję bendrovių darbuotojai konsultavo ieškovę, todėl teismas neturėjo tiesinio pagrindo vadovautis 2012-10-29 teismo ekspertizės aktu Nr. 12-10/03. 2013-12-02 eksperto išvadoje Nr. 13-51 nėra konstatuotas faktas, jog dėl stogo įrengimo darbų defektų į minimo objekto patalpas patenka lietaus vanduo, todėl ir negalima daryti išvados, jog ieškovei priklausančios patalpos buvo užpiltos lietaus vandens dėl stogo įrengimo darbų defektų. Patamsėjusios dėmės ieškovės patalpose galėjo atsirasti iki stogo remonto darbų arba dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Mano, kad nepagrįstai konstatuota, jog atsakovė paliko statybines šiukšles. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktinės aplinkybės, jog minimo objekto gyventojai po stogo įrengimo darbų atliko palėpių, židinių įrengimo darbus, todėl tikėtina, jog statybinės šiukšlės liko būtent namo gyventojams atlikus paminėtus darbus. Teigia, kad nei administratorė, nei namo gyventojai nepasinaudojo jiems rangos sutartimi suteikta teise kontroliuoti atliekamus stogo remonto darbus. Įstatymai ieškovei nesuteikia teisės reikalauti sumažinti stogo remonto darbų kainą dėl netinkamos jų kokybės, ieškovei nesant rangos sutarties šalimi. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybių, jog dalį defektų galimai padarė patys gyventojai, jei jie įsirengė palėpes ar židinius ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo 2014-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą, už hidrometeorologijos tarnybos pažymą ir advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, kad visų byloje išvadas teikusių teismo ekspertų nuomone, stogo remonto darbai buvo atlikti su defektais. Apeliantės abejonės dėl teismo eksperto A. S. ekspertizės objektyvumo yra nepagrįstos. Nesutinka, kad šis teismo ekspertas konsultavo ieškovę prieš atlikdamas teismo jam pavestą ekspertizę. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad statybinės šiukšlės palėpėje buvo paliktos gyventojų, kad po stogo remonto darbų gyventojai būtų atlikę atsakovės įvardijamus darbus. Priešingai, atsakovės nepateikė įrodymų, jog po stogo remonto darbų jos išvežė statybines šiukšles iš palėpės. Apeliantė šioje byloje neįrodinėjo defektų priežasčių, šalinančių jos atsakomybę. Nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį.
Atsiliepimu atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ su apeliaciniu skundu sutinka ir pritaria, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog suremontuotas namo stogas neatitinka pagrindinių šiai namo konstrukcijai keliamų reikalavimų, t. y. neapsaugo pastato vidaus bei po hidroizoliaciniais sluoksniais esančių stogo konstrukcijų nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atliekant ekspertizes nė karto nenustatytas atvejis, jog dėl stogo dangos defektų į namo vidų patenka atmosferos krituliai. Nesutinka, kad po stogo remonto liko neišvežtos šiukšlės, nes priešingu atveju nebūtų pasirašytas atliktų darbų aktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. M. yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė (t. 1., b. l. 27–29). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2006-07-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1556 paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore (t. 1., b. l. 12–16). 2008-10-02 tarp UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „Klaibuta“ sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. 04-08/10 (t. 1., b. l. 46–49). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pagal Rangos sutartį atliktus stogo remonto darbus priėmė Atliktų darbų aktu Nr. 10 ir su UAB „Klaibuta“ visiškai atsikaitė (t. 1., b. l. 50–51, 196). Ieškovė teigia, kad stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai ir prašė sumažinti stogo remonto darbų kainą pagal 2008-10-02 Rangos sutartį.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis 2012-10-29 teismo ekspertizės aktu Nr. 12-10/03. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi jų nepatvirtina bylos medžiaga. Teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 3 d. numato, jog privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-06 nutartimi šioje civilinėje byloje paskirta statinio ekspertizė ir ją atlikti pavesta teismo ekspertui A. S., dirbančiam UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“. Byloje pateiktas UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ generalinio direktoriaus teismo eksperto A. S. sutikimas dėl ekspertizės atlikimo nepatvirtina argumentų, kad ši bendrovė ar minėtas ekspertas konsultavo ieškovę sutartiniais pagrindais. Ieškovei šalinant ieškinio trūkumus parengta ir ieškovės pateikta defektų ištaisymo darbų lokalinė sąmata parengta ekspertės J. S., ši ekspertė teismo ekspertizės byloje neatliko. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2012-10-29 teismo ekspertizės aktu Nr. 12-10/03.
2008-10-02 Rangos sutarties 7.1 punkte rangovė numatė 5 metų garantinį terminą atliktiems darbams ir panaudotoms medžiagoms. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamu atveju per garantinį terminą tik atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, kaip rangos sutarties šalis – užsakovė, gali naudotis specialiais CK 6.665 str. įtvirtintais užsakovo teisių gynimo būdais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, manydama, kad stogo remonto darbai atlikti netinkamai, kreipėsi į administratorę UAB „Paslaugos būstui“, tačiau administratorė į rangovę nesikreipė (b. l. t. 1, b. l. 62–63, 123–124, t. 2, b. l. 166). Pažymėtina, kad Rangos sutarties 9.2 punkte numatyta, jog administratorės UAB „Paslaugos būstui“ teisėmis, kylančiomis iš šios rangos sutarties, gali pasinaudoti ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė turi teisę, remiantis CK 6.678 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis užsakovo teises, reikšti reikalavimą rangovei dėl darbų kainos sumažinimo.
Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje nustatyta darbų kaina ir statinio darbų kokybės reikalavimai (CK 6.684 str. 1 d.). Pažymėtina, kad CK 6.697 str. 3 d. numatyta, jog rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Tuo tarpu defektų faktą privalo įrodyti užsakovas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertų išvadose nekonstatuotas faktas, jog dėl stogo įrengimo darbų defektų į minimo objekto patalpas patenka lietaus vanduo, todėl negalima daryti išvados, jog ieškovei priklausančios patalpos buvo užpiltos lietaus vandens dėl stogo įrengimo darbų defektų. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias konkrečios bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos trys teismo ekspertizės: 2012-10-29 eksperto A. S. teismo ekspertizės aktas Nr. 12-10/03, eksperto R. M. 2013-05-06 statinio ekspertizės aktas Nr. 13-04E bei eksperto S. M. 2013-12-02 teismo ekspertizės aktas Nr. 13–51. Pažymėtina, kad visų trijų teismo paskirtų ekspertizių išvados patvirtina, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai atlikti su trūkumais. Vertintina, kad minėtos ekspertizių išvados paneigia 2009-03-23 suremontuoto inžinerinio bei kito statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (t. 1, b. l. 125) išvadas, kad atlikti stogo remonto darbai atitinka norminių aktų reikalavimus. 2012-10-29 teismo ekspertizės akto Nr. 12-10/03 išvadose ekspertas pažymėjo, kad nedalyvavo faktinių aplinkybių apžiūroje 2009-06-10, todėl negali patvirtinti fakto, ar buto (duomenys neskelbtini) vonios kambario lubos ir virš jų esanti palėpė 2009-06-10 buvo aplietos vandeniu, tačiau taip pat pažymėjo, jog dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų, apliejimo lietaus vandeniu tikimybė buvo reali. 2013-12-02 teismo ekspertizės akte Nr. 13-51 teismo ekspertas S. M. taip pat pateikė išvadą, kad dėl nustatytų trūkumų pablogėja stogo naudojimo pagal normalią paskirtį galimybės, o tai pasireiškia galimybe atmosferiniam vandeniui patekti į pastato patalpas ir konstrukcijas; vandens patekimo į patalpas ir konstrukcijas galimybė nėra abstrakti, ji yra pagrįsta nustatytomis stogo įrengimo darbų neatitiktimis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir įprastai tos rūšies darbams keliamiems reikalavimams. Taigi ekspertų išvadų duomenys patvirtina, jog dėl netinkamos stogo darbų kokybės atmosferinis vanduo realiai galėjo patekti į pastato patalpas. Šiuos duomenis patvirtina ir ieškovės pateiktame antstolio 2014-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės (t. 5, b. l. 90–93, 95, 98–100). Nors UAB „Paslaugos būstui“ 2009-07-01 pakartotinės apžiūros metu lietui lyjant ieškovės vonios kambario lubos nešlapo, tačiau iš 2012-10-29 ekspertizės akto Nr. 12-10/03 išvadų matyti, kad stogas gali praleisti lietaus vandenį esant atitinkamoms meteorologinėms sąlygoms, t. y. bendram vėjo ir lietaus poveikiui: vėjo greičiui ir krypčiai lietaus metu, lietaus trukmei, kiekiui ir intensyvumui. Apeliantė teigia, kad patamsėjusios dėmės ieškovės patalpose galėjo atsirasti iki stogo remonto darbų arba dėl trečiųjų asmenų veiksmų, tačiau objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertizių išvadas dėl stogo darbų kokybės ir patvirtinančių, kad ieškovės patalpų lubos buvo aplietos ne dėl stogo įrengimo darbų defektų į patalpas patekusio lietaus vandens, o kitu būdu, nepateikė (CK 6.697 str. 1 d., 3 d.).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantės atsakomybės mažinimo pagal CK 6.259 str. 1 d., nes, apeliantės teigimu, nei gyvenamojo namo administratorė, nei namo gyventojai nepasinaudojo jiems Rangos sutartimi suteikta teise kontroliuoti atliekamus stogo remonto darbus. 2008-10-02 Rangos sutarties 4.1.3 punkte užsakovei (administratorei) bei daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams numatyta teisė, o ne pareiga prižiūrėti statybos darbus, todėl rangovė, netinkamai vykdžiusi sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovė ar daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros (CK 6.689 str. 4 d.).
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad objekte paliko statybines šiukšles. Apeliantės teigimu, tikėtina, kad statybinės šiukšlės liko gyventojams po stogo įrengimo darbų atlikus palėpių, židinių įrengimo darbus. Šiuos teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikta. 2013-12-02 teismo ekspertizės akte Nr. 13-51 užfiksuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo palėpėje yra daug statybinių šiukšlių. Byloje duomenų, kad po stogo remonto darbų rangovė išvežė statybines šiukšles iš palėpės, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, jog statybines šiukšles daugiabučio gyvenamojo namo palėpėje paliko ne apeliantė, o daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.).
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei J. M. iš apeliantės UAB „Klaibuta“ priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos turėtos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 1 600 Lt, bei 506,14 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų: 420 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 86,14 Lt už hidrometeorologijos tarnybos pažymą (t. 5, b. l. 94, 96, 101, 103–104) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. M. iš atsakovės UAB „Klaibuta“ 1 600 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei 506,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.