Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis V. Z., K. S., Ž. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo, nustatyti, kad skolininkei K. S. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio Ž. S. sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, esančių lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje t. y. nustatyti, kad skolininkei K. S. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio Ž. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl šiuo klausimu priėmė nepagrįstą nutartį.

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0137/18/01078 pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-15244-955/2018 dėl skolos išieškojimo iš K. S. išieškotojui IĮ „Aujama-credit“. Antstolis, patikrinęs Gyventojų registrą, nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su Ž. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkei K. S. ir jos sutuoktiniui Ž. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkei K. S. asmeninės nuosavybės teise, kadangi yra paveldėtas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, skolininkės K. S. vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jos sutuoktinio Ž. S. vardu registruotos transporto priemonės CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba TEMA BOX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad skolininkė K. S. yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama 463,44 Eur išmoka.

12. 2018 m. lapkričio 6 d. turto arešto aktu Nr. S-201803630 antstolis V. Z. areštavo nekilnojamąjį turtą – buto su rūsiu 3,54 kv. m. pažymėtu R-76, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį; pastatą, paskirtis – pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, paskirtis – kita, 0,4752 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2447/4752 dalis. 2020 m. gegužės 7 d. antstolio patvarkymu buvo areštuota skolininkės sutuoktinio Ž. S. darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Be to, 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-137-17390, esančias skolininkės sutuoktinio Ž. S. banko sąskaitoje. Skolininkei buvo pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė minėto sutikimo nepateikė. Taip pat iš vykdomojoje byloje esančių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad 2021 m. balandžio 16 d. išieškota 200,00 Eur suma, 2021 m. gegužės 14 d. – 200,00 Eur, 2021 m. liepos 30 d. – 200,00 Eur, 2021 m. rugsėjo 20 d. – 200,00 Eur, 2021 m. rugsėjo 24 d. – 245,64 Eur, 2021 m. spalio 1 d. – 198,11 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 43,14 Eur, 2021 m. spalio 22 d. – 172,93 Eur. Iš viso išieškoti iš skolininkės liko 1 039,41 Eur.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas skolininkės gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą (butą, automobilį), padarė išvadą, kad skolininkė turi pakankamai turto, iš kurio antstolis gali išieškoti netaikius skolininko turto dalies nustatymo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas tokius pirmosios instancijos teismo argumentus laiko nepagrįstais.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad išieškojimas į skolininkės butą, esantį ((duomenys neskelbtini)), nagrinėjamu atveju negalimas, nes bute skolininkė yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir išieškoma suma neviršija 4 000 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog skolininkė turi automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš antstolio teiktų duomenų matyti, jog skolininkė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su Ž. S., tuo tarpu Kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininkės K. S. vardu registruota transporto priemonė NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą Lietuvoje registruota 2016 m. spalio 19 d., kas reiškia, jog automobilis įsigytas skolininkei esant santuokoje, todėl preziumuojama, kad automobilis skolininkei priklauso jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

17. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad skolininkė K. S. darbo užmokesčio negauna, yra vaiko priežiūros atostogose.

18. CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas sąrašas sumų, iš kurių negalima išieškoti, t. y. sumos, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei šios nutarties 15-18 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti skolininkės turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje.

20. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog skolininkė gauna vaiko priežiūros išmoką, nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkei priklausančio kito turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl skolininkės turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo

21. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

22. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gegužės 7 d. patvarkymu buvo areštuota skolininkės sutuoktinio Ž. S. darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Antstolis pateikė skolininkei ir jos sutuoktiniui 2021 m. rugpjūčio 10 d. Siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per antstolio nustatytą terminą antstoliui nebuvo pateiktas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Todėl antstolis pateikė išieškotojui 2021 m. rugsėjo 15 d. Siūlymą dėl kreipimosi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-137-17390, esančias skolininkės sutuoktinio Ž. S. banko sąskaitoje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad skolininkės sutuoktinis Ž. S. yra asmuo, kuris nuo 2011 m. balandžio 14 d verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Taip pat iki 2021 m. vasario 18 d. skolininkės sutuoktinis Ž. S. dirbo (duomenys neskelbtini).

23. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės sutuoktiniui nepateikus duomenų, jog jo darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė ar būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas tenkinti išieškotojos prašymą ir nustatyti, jog skolininkei K. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu Ž. S. priklauso ½ dalis Ž. S. gaunamų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Pažymėtina, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jos turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininkės turto (piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

25. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dalyje, kurioje atsisakė nustatyti, kad skolininkei K. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu Ž. S. priklauso ½ dalis Ž. S. gaunamų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, civilinio proceso kodekso nuostatas taikė pernelyg formaliai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, jog skolininkei K. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu Ž. S. priklauso ½ dalis Ž. S. gaunamų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo, nustatyti, kad skolininkei K. S. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, jog skolininkei K. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu Ž. S. priklauso ½ dalis Ž. S. gaunamų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.