- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- 1-21-850/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05927-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2019-02-20 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. 80 MGL pinigine bauda; 2020-02-27 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 281 - 1 str. 1 d. 30 parų arešto bausme; 2020-11-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, atliekantis teismo paskirtą arešto bausmę, kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytų veikų padarymu, ir
O. V. , a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2017-05-29 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 12 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2018-01-12 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai nutartimi pakeista į 45 paras arešto; 2018-09-18 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. 60 parų arešto bausme; 2019-01-09 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 284 str. 30 parų arešto bausme; 2020-02-17 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. 1 mėn. 28 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2020-05-25 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 284 str., 135 str. 1 d., 2 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2020-07-14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekantis teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytų veikų padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. R., viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent jis (T. R.), veikdamas kartu su O. V., 2020-02-09, apie 22 val. 30 min., T. D. g., prie namo pažymėto (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims panaudojo fizinį smurtą prieš T. K., t.y. O. V. sudavus ne mažiau nei du smūgius kumščiu į veidą T. K., T. R. spyrė ne mažiau nei dešimt smūgių nukentėjusiajam T. K. į įvairias kūno vietas. Tokiais bendrais veiksmais T. R. ir O. V. nukentėjusiajam T. K. padarė dešinės veido pusės kaulų lūžius (skruostikaulio viršutinio žandikaulio žandinio ančio, akiduobės, pleištakaulio didžiojo sparno krašto), kraujo išsiliejimą dešiniajame žandiniame antyje, muštinę dešinio antakio ir dešinio skruosto žaizdas, daugines galvos skliauto ir veido poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, smulkius veido odos nubrozdinimus, dešinio kelio sąnario sumušimą, odos nubrozdinimą dešinio kelio ir abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje, t.y. padarė T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
O. V. viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent jis (O. V.), veikdamas kartu su T. K., 2020-02-09, apie 22 val. 30 min., T. D. g., prie namo pažymėto (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims panaudojo fizinį smurtą prieš T. K., t.y. O. V. sudavė ne mažiau nei du smūgius kumščiu į veidą T. K., o T. R. spyrė ne mažiau nei dešimt smūgių nukentėjusiajam T. K. į įvairias kūno vietas. Tokiais bendrais veiksmais T. R. ir O. V. nukentėjusiajam T. K. padarė dešinės veido pusės kaulų lūžius (skruostikaulio viršutinio žandikaulio žandinio ančio, akiduobės, pleištakaulio didžiojo sparno krašto), kraujo išsiliejimą dešiniajame žandiniame antyje, muštinę dešinio antakio ir dešinio skruosto žaizdas, daugines galvos skliauto ir veido poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, smulkius veido odos nubrozdinimus, dešinio kelio sąnario sumušimą, odos nubrozdinimą dešinio kelio ir abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje, t.y. padarė T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką
Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą buvo pas kaimynę R. viršuje, gėrė – jis vartojo degtinę, kiti degtinę ir alų. Alus buvo vienos rūšies bambaliai, 7,5 laipsnių stiprumo. Nepamena, kiek ir ko gėrė O. V.. T. K. viską maišė. Bute buvo apie 2-3 val. K. pradėjo prasivardžiuoti. Jis sakė „einame į apačią, pasikalbėsime“. Nuėjo į apačią. K. davė jiems cigaretę, pradėjo keiktis, vadinti juos asilais, stumdytis. O. sudavė jam pora smūgių ir pabėgo. Jis kelis kartus spyrė į šonkaulius, tuo metu nukentėjusysis lyg jau gulėjo ant žemės. Gal buvo ir daugiau smūgių, nepamena. Tokias problemas negalima spręsti smūgiais, padarė nesąmones. Žada daryti išvadas, nori pasitaisyti. Nebuvo sutikęs nukentėjusiojo, norėtų atsiprašyti. Anksčiau vartojo alkoholį, dabar nevartoja. Kai vartoja alkoholį, nesusitvardo. Pripažįsta civilinius ieškinius - kai išeis iš įkalinimo įstaigos, dirbs ir atiduosiu dalimis. Gali dirbti automechaniku.
Kaltinamasis O. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą gėrė pas kaimynę bute. Su nukentėjusiuoju ir kitais praleido 2-3 val. K., kurio anksčiau nepažinojo, tuo metu pradėjo koliotis ir jam tai nelabai patiko. Sakė jam nesikolioti, bet jis vis tiek šaukė. Nenorėjo bute kelti triukšmo, kad neatvažiuotų policija. Kai jie važiavo namo, išėjo į lauką. T. K. lauke pridegė jam cigaretę. Po to jis trenkė T. K. už koliojimąsi du kartus į galvą. Tuomet ir T. R. jam spyrė vieną kartą, gal ir du, nepamena tiksliai. Jis tuoj nubėgo į viršų. Paskui atvažiavo policija. Nelabai buvo išgėręs, įtakos nusikaltimo padarymui tai neturėjo - buvo išgėręs dvi bonkes alaus. Kiti gėrė degtinę. Įžeidinėjimai jo atžvilgiu vyko bute, o mušė T. K. lauke. Pilnai iki galo detalių nepamena. Nekūrė keršto plano. Neturėjo taip būti, bet taip gavosi. Su T. R. buvo kaimynai, draugai, pažįstami. Civilinius ieškinius pripažįsta. Dabar nėra galimybių atlyginti žalą, nes yra uždarytas. Įkalinimo įstaigoje lankosi pas psichologą, užsirašė į mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jiems pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad su sugyventiniu Ž. A. gyvena apie 10 metų, turi du bendrus vaikus. 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 22 val., buvo išgėrusi ir tuo metu į namus grįžo neblaivus Ž. A.. Koridoriuje kartu rūkė, pradėjo konfliktuoti, kad abu vartoja alkoholį. Jai stovint jis sudavė kumščiais į galvą ir ji griuvo ant dešinio šono. Kiek smūgių sudavė kumščiais nežino. Gulinčiai ant žemės jis spyrė ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas. Prašė, kad baigtų. Pamačiusi, kad jis rankoje turi kirvį išsigando ir rankomis užsidengė galvą. Jis suduodamas kirviu pataikė į kairę ranką, dėl ko lūžo pirštas. Po to vėl gulinčią ant žemės spardė į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių buvo, tiksliai nežino (t. 1, b. l. 27-28).
Iš Tauragės AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo V. S. 2020-02-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-02-09 dirbant pagal iš anksto nustatyta grafiką kartu su vyr. patruliu M. R., 22.35 val. buvo gautas pranešimas, kad T. D. ką tik pravažiuojanti moteris pastebėjo gulintį vyrą, kurį spardė kiti du vyrai. Nuvykus nurodytu adresu jokio gulinčio asmens nerado. Vėliau prie jų su automobiliu privažiavo V. B., kuris paaiškino, kad ką tik sumušė jo brolį T. K.. Kur yra šiuo metu brolis nežinojo, nes pabėgo. Taip pat vaikinas paaiškino, kad vienas iš mušusių asmenų buvo su oranžiniu treningu. Iš T. Dnamo kažkas per langą sušaukė, kad vienas iš muštynių dalyvių įbėgo į to pačio namo pirmą laiptinę. Įėjus į laiptinę buvo pastebėta, kad 23 buto durų rankena yra iškruvinta. Pabeldus į buto duris jas atidarė R. A.. Apžiūrėjus butą buvo rastas lovoje gulintis vaikinas su drabužiais, kurio rankų pirštų sąnariai buvo nubrozdinti. Kaip paaiškėjo, tai buvo O. V., kuris buvo sulaikytas. Vedant vaikiną į tarnybinį automobilį laiptinėje pastebėjo vaikiną su oranžiniu treningu, kuris taip pat dalyvavo muštynėse. Tai buvo T. R.. Išvedus abu vaikinus lauk V. B. atpažino, kad tai abu vaikinai dalyvavę, muštynėse. Vėliau buvo gautas pranešimas, kad Tauragės r., Taurų k., T. D. atėjo sumuštas vyras. Nuėjus ekipažui iki nurodyto buto rado sumuštą vyrą, kaip paaiškėjo tai buvo T. K. (t. 1, b.l. 1-5).
2020-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta - T. D. prie namo, pažymėto (duomenys neskelbtini). Priešais pirmą laiptinę už kelio stovi automobiliai tarp medžių ant žvyro. Šalia automobilių ant žvyro matoma raudona, galimai kraujo dėmė. Užėjus į pirmą laiptinę ir laiptais užlipus į trečią aukštą matosi keturių butų durys iš kurių dvi yra tiesiai, tik vienos durys kairiau, kurios pažymėtos numeriu 23. Ant 23-čiuoju numeriu pažymėtų durų prie rankenos matoma raudona, galimai kraujo dėmė (t. 1, b.l. 10-17).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2020-02-09 jis su savo broliu V. B. ir kaimynu A. V. vyko jo automobiliu į "garadoką" išgerti alkoholio. Važiavo į butą pas kažkokią moterį. Ten ankščiau nebuvo ir nežino tų asmenų vardų, todėl nieko negali pasakyti. Atvažiavę prie daugiabučio namo parūkė. Ar daugiau kur stovėjo kitų asmenų nematė, buvo pakankamai tamsu. Parūkius nuėjo į butą, lygtai trečiame aukšte "baliavoti". Bute buvo T., kurio pavardės nežino, apie 25-30 metų amžiaus. Dar buvo du "pacaniukai", kurių vardų nežino. Buvo dar viena moteris, bet jos nepažinojo, negali pasakyti vardo ir pavardės. Visi gėrė degtinę, kiekvienas galėjo išgerti apie 300 gramų. Jo brolis buvo blaivas, jis negėrė, nes buvo "už vairo". A. V. išgėręs degtinės nuėjo miegoti į kitą kambarį. Po to nuėjo miegoti ir ta moteris, kurios bute buvo. Visų aplinkybių dėl girtumo nelabai pamena. Ar bute kilo konfliktas, nepamena. Buvo jau tamsu kai ar jis, ar jo brolis nusprendė važiuoti namo ir iš buto išėjo su kartu. Kartu taip pat išėjo bute buvusios moters vaikai, tie du "pacanai" ir T.. Išėjo į kiemą ir dar parūkė. Jis visiems davė po cigaretę. Su tais su kuriais rūkė, iš vieno asmens gavo smūgį į veidą ir nukrito ant žemės. Smūgis buvo stiprus, skausmingas. Po šio smūgio daugiau nieko nepamena. Ar jam daugiau buvo suduoti smūgiai ir keliese jį mušė, jis nieko negali pasakyti, mano, kad buvo praradęs sąmonę. Kiek laiko galėjo praeiti negali pasakyti, gal po kokių 10 minučių, taip mano, atsipeikėjo gulėdamas ant žemės, aplink jį jau nieko nebebuvo, buvo tamsu. Jam labiausiai skaudėjo galvą, labai skaudėjo aplink akis. Šiuo metu aplink akis yra patinę, labai skauda, akys ašaroja, jam buvo suteikta pirma pagalba ligoninėje. Kiek buvo suduota smūgių negali pasakyti, nes po pirmo smūgio nukritęs ant žemės prarado sąmonę. Keliese jam sudavė negali pasakyti, nes jau nieko nematė. Tvirtina, kad pirmą smūgį, po kurio krito, sudavė vienas iš tų kartu rūkiusių asmenų, tik nepastebėjo kuris, nes smūgį gavo iš dešinės pusės. Jam pataikė į dešinės pusės viršutinį žandikaulį prie akies. Buvo sumuštas už nieką, nieko nekoliojo. Atsikėlęs nuėjo į vieną namą, į kažkokį butą ir paprašė žmonių pagalbos, kad paskambintų sesei. Viskas įvyko labai greitai, kas pranešė apie įvykį policijai, nežino. Nori pasakyti, kad pas jį į namus atvažiavo vienas iš tų "pacanų" su savo mama ir jo atsiprašė ir pasakė, kad jis prie jo nelindo, kad jokių smūgių nesudavė. Jis jam nieko nesakė, o jo brolis buvo šalia, girdėjo ir pasakė, kad jis irgi sudavė smūgius. Mano, kad galėtų atpažinti tuos asmenis, nuo kurių nukentėjo. Kiti iš pašalies nepriėjo, sumušė tie, su kuriais kieme rūkė. Dėl jam suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, dabar skauda galvą. Jis pasipiktino tokiu asmenų elgesiu (t. 1, b.l. 27-30, 58-60).
Iš 2020-03-09 VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G86/2020(10) matyti, kad T. K. padaryta poodinė kraujosruvos kairės ausies kaušelyje - spenio srityje, kairiojo smilkinio - pakaušio riboje, viršugalvyje, dešiniajame smilkinyje, akių vokuose - antakiuose - skruostuose, viršutinės lūpos dešinėje pusėje - lūpų kampe, kaktoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame kelio sąnaryje, blauzdose, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, skruoste, kraujosruvos akių obuoliuose, dešiniojo kelio sąnario sumušimas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, mažiausia 12 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b.l. 42).
Iš 2020-12-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 2088/2020 (03) matyti, kad T. K. nustatyti sužalojimai: dešinės veido pusės kaulų lūžiai (skruostikaulio viršutinio žandikaulio žandinio ančio, akiduobės, pleištakaulio didžiojo sparno krašto), kraujo išsiliejimas dešiniajame žandiniame antyje, muštinės dešinio antakio ir dešinio skruosto žaizdos, dauginės galvos skliauto ir veido poodinės-minkštųjų audinių kraujosruvos, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, smulkūs veido odos nubrozdinimai, dešinio kelio sąnario sumušimas, odos nubrozdinimai dešinio kelio ir abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje. T. K. sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis sudavus kumščiais bei spardant, mažiausiai dvylika poveikių. Veido kaulų lūžiai galėjo būti padaryti dviem smūgiais į dešinę veido pusę. T. K. padaryti veido kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 3, b.l. 73-75).
2020-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. K. atpažino asmenį apie kurį davė parodymus (O. V.) (t. 1, b.l. 43-47).
2020-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. K. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus (T. R.) (t. 1, b.l. 48-52).
Iš 2020-02-10 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint O. V. kūną ant kairės rankos pirštų - ant bevardžio, didžiojo ir smiliaus sąnarių matomi sužalojimai (t. 2, b.l. 144-150).
Iš 2020-02-10 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint T. R. kūną, ant asmens rankų ir megztinio kairės rankovės matomos galimai kraujo dėmės (t. 2, b.l. 39-43).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. jo kaimynas A. V. pasiūlė jam ir jo broliui T. K. važiuoti išgerti, teigė, kad važiuos pas „mergų“. Jie sutiko. Jis vairavo A. V. priklausantį automobilį "F. G.", valstybinių numerių ženklų neprisimena. Į A. V. nurodytą vietą atvyko apie 20 val. 00 min. Žino, kad ši vieta vadinama "garadoku". Nuvykę į "garadoką", atvažiavo prie vieno iš daugiabučių namų. Lauke, prie daugiabučio namo pirmos laiptinės buvo 3 vaikinai. Jie buvo A. V. giminaičiai, pas kurių atvažiavo. Parūkė, susipažino, pasikalbėjo. Tuomet visi užėjo į pirmą laiptinę, užlipo į patį viršų ir užėjo pro duris, kurios buvo priešpaskutinės po kaire. Tikslaus adreso, kuriuo atvyko nežino, buvo čia pirmą kartą. Užėjus į butą, bute buvo R., N., dvi R. dukros, o vaikinų gerai nepažinojo. Jo brolis taip pat šių asmenų anksčiau nebuvo matęs. Vienas iš jų buvo R. V., kitas O. V., dar kitas vardu T., jie teigė, kad jis yra jų pusbrolis. Žino, kad R. V. ir O. V. yra A. V. brolio A. V. sūnūs. N. buvo R. V. ir O. V. motina. Atvykę visi vartojo alkoholį, išskyrus jį ir R. dukras. Po kiek laiko įvyko žodinis konfliktas tarp jo brolio T. K. ir O. V., kadangi O. V. ėmė prikaišioti savo mamai N., kad ji per daug geria, o jo brolis jam pasakė, kad jei nori, tegul ir geria. Dėl šių žodžių O. V. ant jo brolio buvo supykęs, tačiau jie netrukus susitaikė. Apie 21 val. 50 min. į lauką išėjo T., O. V. ir R. V.. Jie teigė, kad pas jų atvažiavo kažkoks draugas. Apie 22 val. 20 min. jis ir jo brolis T. K. nusprendė važiuoti namo. A. V. kartu važiuoti atsisakė. Išėję į lauką sutiko ten buvusius O. V., R. V. ir Tadą. R. V. paprašė jo brolio parūkyti. Brolis sutiko ir atkišo jam cigarečių pakelį. Jis pasiėmė vieną cigaretę, ją užsidegė. Netrukus pamatė kaip O. V. iš kumščio trenkė du smūgius jo broliui į veidą. Be jokios priežasties, prieš suduodamas šiuos smūgius jam nieko nepasakė. T. T. taip pat pradėjo jo brolį mušti. Bandė juos išskirti. R. V. parvertė ant žemės, tuo metu jisai prieš jį kumščiavosi, draskėsi. Tada pasakė „nesikišk, ne tavo reikalai“, o jis jam atsakė „mano brolis, mano reikalai“. Jis bėgo link mašinos, su kuria atvažiavo, įlipo ir užsikūręs mašiną pradėjo važiuoti ir netrukus pamatė policijos pareigūnus, kuriems ir papasakojo apie įvykį (t. 1, b.l. 85-88, 89-92).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2020-02-09, buvo jau vėlu, vakaras, jis kartu su T. K. ir V. B. jo automobiliu "F. G." atvyko į Taurų kaimą pas jo brolio žmonos pusseserę, kuri gyveno pirmame name atvažiavus į Taurus, pirmoje laiptinėje nuo kelio, trečiame aukšte. Jis tos moters vardo ir pavardės negali pasakyti, nes nežino. Pas ją atvažiavo pirmą kartą. Kur atvažiuoti pasakė O. arba R. V.. Iki paties atvykimo į Taurų kaimą nelabai ką pamena, jo automobilį vairavo Vitalijus, nes jis buvo išgėręs alkoholio ir gėrė nuo šeštadienio, todėl kada pateko į tos moters butą nelabai pamena. Moters bute buvo jis, V. B., T. K., kas daugiau buvo bute negali pasakyti, nepamena dėl girtumo. Išgėręs užmigo ir pabudo nuo į butą įbėgusio ir šaukiančio bei verkiančio V. B., kuris šaukė, kad jo broliui išlupo akį ir išbėgo iš buto lauk. Jis išbėgo į lauką ir kieme, prie laiptinės, matė atvykusius policijos pareigūnus. V. B. buvo taip pat šalia. Jis V. B. paklausė kur Tadas, o jis pasakė, kad kažkur pabėgo, pasikavojo tarp mašinų. Jis paklausė V. B. kas sulupo Tadą, o jis pasakė, kad jo brolio vaikai. Suprato, kad O. ir R. V.. Girdėjo, kaip pareigūnai sakė, kad vieną turi, o kitas pabėgo. Viskas vyko labai greitai, nelabai susigaudė, atrodė, kad buvo atvažiavusi ir "greitoji". Pamena, kad iš tos pačios namo laiptinės antro aukšto į lauką buvo išbėgęs vyras su kuriuo rūkė. Jis tik pasakė, kad vyksta "burdaks". Tada jis grįžo į tą patį butą, pas tą moterį. Bute kiek pamena buvo moteris, buto savininkė - ar dar kas nors be jos ir jo bute buvo pasakyti negali dėl girtumo, visų aplinkybių gerai nepamena. Pamena, kad sekančią dieną, iš tos moters buto jį išsivežė atvažiavęs jo automobiliu V. B., kuris jį parvežė į namus. Taip pat tą kartą užsuko ir pas T. K.. Kai jį pamatė išsigando, jis labai baisiai atrodė, buvo stipriai sumuštas, aplink akis buvo pamėlę ir ištinę. Tokiu savo sūnėnų elgesiu yra labai pasipiktinęs. Kol jis neužmigo, bute tikrai niekas tarpusavyje nesipyko (t. 1, b.l. 113-116).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. parodė, kad gyvena ne Lietuvoje ir tik trumpam yra atvykusi į Lietuvą. 2020-02-09 vakare, buvo jau vėlu, galėjo būti tarp 22 -23 val., ji išvažiavo iš Taurų k., iš vyro giminaičių namo. Būnant prie automobilio, dar nespėjus į jį įsėsti, išgirdo triukšmą, girdėjo tokius garsus, kaip kažką spardytų. Girdėjo vieną vyrą, kuris aimanavo iš šaukė "baikit". Pagal seną numeraciją, žino, kad tai buvo 3 namas, nuo kurio sklido triukšmas. Triukšmas sklido maždaug ties pirma laiptine. Šalia stovėjo vienas automobilis, toks kaip autobusiukas ir dėl to nematė asmenų. Jai įsėdus į automobilį ir važiuojant link jų matė kaip iš tos vietos, kur sklido triukšmas, pabėgo du asmenys. Tų asmenų neįsidėmėjo, nes buvo pakankamai tamsu, jų neįžiūrėjo. Jų atpažinti negalėtų. Jai iš to triukšmo pasirodė, kad asmenys yra neblaivūs. Važiuojant pro šalį, kai tie du asmenys nubėgo tolyn, toje vietoje, tarp automobilių kur sklido triukšmas, pastebėjo gulintį ant žemės vieną asmenį. Ar tai buvo vyras ar moteris negali pasakyti, tačiau iš batų pasirodė, kad vyras, nes buvo vyriškais batais apavęs. Pristojo pažiūrėti, tačiau iš to gulinčio asmens jokie garsai nesklido, niekas nedejavo ir neaimanavo, gulėjo ir nejudėjo, todėl paskambino ir iškvietė policiją. Po įvykio iš vietinių kaimo gyventojų girdėjo kalbas, kad tą vakarą, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sumušti du vyrai. Dėl tokio tų dviejų asmenų elgesio, kurie spardė ir mušė kitą vyrą, labai išsigando ir pasipiktino, todėl ir iškvietė policiją (t. 1, b.l. 95-98).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad 2020-02-09, sekmadienį, vakare, apie 22 val. 30 min., rūkė laiptinėje. Pro namo laiptinės langą matyti kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė. Žiūrėdama pro langą prie namo Nr. 30, maždaug ties 1 laiptine lauke pastebėjo 4-5 vyrus. Jie stovėjo būryje, vienas šalia kito. Jai atrodė, kad jie rūkė. Netikėtai pastebėjo, kad jie pradėjo stumdytis. Matė, kad vienas vyras pastūmė kitą vyrą. Tas, kurį pastūmė jai pasirodė, kad jis žengė į priekį ir griuvo. Kieme buvo automobilių ir ne visai pro juos patį įvykį galėjo matyti. Tik išgirdo duslius garsus, tokius, kaip kad spirtų. Jai atrodė, kad galėjo būti spirta kokius 4-5 kartus. Tada beldė į langą, kuris neatsidarė, tačiau kaip suprato, niekas neišgirdo. Išgirdo šaukiant vieną moterį. Mano, kad ta moteris buvo iš namo Nr. 30 ir ji galėjo šaukti pro langą. Kadangi ji pati buvo laiptinėje, tai nematė iš kur šaukia. Tik girdėjo, kad tie vyrai labai ją koliojo, išvadino "kekše, padla". Iš balso neatpažino kas šaukė. Tada iš po automobilių pastebėjo, kad bėga vienas šalia kito du vyrai, kurie nubėgo už namo (duomenys neskelbtini). Kur jie toliau nubėgo, nematė. Tada pastebėjo, kad iš tos pačios vietos, kur girdėjo duslius garsus, panašius į spyrius, bėgo dar trys vyrai link parduotuvės skersai tarp aikštelių ir maždaug ties augančiais medžiais, ties aikštelės viduriu, vienas vyras nukrito, o kai pribėgo kiti du vyrai, vienas iš jų tam parkritusiam ant žemės, spyrė vieną kartą. Kur pataikė negali pasakyti, tiksliai nematė. Tuo metu išgirdo kažką iš vyrų šaukiant "nebemušk". Kaip suprato tai šaukė kažkuris iš tų, kurie mušė. Tas vyras, kuris buvo sumuštas nuo žemės atsikėlė pats, bet kai jį pamatė, tai jo veidas buvo visas kruvinas, jo pažinti nėjo. Jis atsikėlęs nuo žemės ėjo link parduotuvės. Kiek pamena, vienas vyras, iš tų mušusių tą kitą vyrą, vilkėjo raudonos spalvos viršutinį rūbą, o kiti vilkėjo tamsios spalvos rūbus. Pagal tai, kaip tie mušę vyrai lakstė po aikštelę, suprato, kad yra jauni, jauno amžiaus, buvo labai vikrūs, augęs žmogus taip tikrai nepalakstys. Jų gerai neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, o jaunų asmenų, gyvenančių tame pačiame kaime, nepažįsta ir jų vardų, pavardžių nežino, su jais nebendrauja. Po to atvažiavo policijos pareigūnų du automobiliai. Pareigūnai taip pat lakstė aplink namus, garažus ieškodami nusikaltėlių. Po to atvyko "greitoji" (t. 1, b.l. 101-104).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė, kad 2020-02-09 pas ją bute buvo O., R. V., T., kurio pavardės nežino (jis buvo atvažiavęs iš Telšių), A. V. jų dėdė ir dar atvažiavo du broliai V., o kito vyro vardo nepamena. Jie buvo svečiuose "baliavojo". V. negėrė. A. V. išgėręs nuėjo miegoti į kitą kambarį, po to sėdėdamas užsnūdo ir R. V.. Jau buvo po 21 val., kiek tiksliai buvo negali pasakyti, į laikrodį nežiūrėjo, kai pradėjo visi skirstytis į namus. Iš buto išėjo O. V.. Kartu su juo išėjo ir T., kuris buvo iš Telšių. Pasakė broliams, kad viskas, kad jie irgi važiuotų namo. Jie be jokių problemų atsistojo ir išėjo. Bute pykčių nebuvo, niekas su niekuo nesipyko, laiką praleido gražiai, tvarkingai. Tvarkė stalą kai po kokių 10 minučių išgirdo V. verkiantį laiptinėje. Girdėjo garsus tokius, kaip bėgtų laiptais ir tada buto duris atidarė V., įbėgo į kambarį ir klausė kur A.. Pasakė, kad A. miega, kad jo nežadintų. V. šaukė A. vardu ir jį prikėlęs pasakė, kad jo broliui akį išdūrė. V. išsakė viską verkdamas, atrodė labai išsigandęs, klykė, šaukė, buvo labai pasimetęs. V. viena ranka buvo kruvina, lyg būtų nusibrozdinęs. Paprašė nueiti A. į apačią pažiūrėti kas įvyko ir jie kartu išėjo. Ji nesikišo, pasiliko bute. R. V. tuo metu jos bute miegojo. Grįžęs A. V. pradėjo pasakoti apie tai ką matė. Sakė, kad lauke buvo atvažiavusi greitoji ir policija, o vienas iš tų atvažiavusių brolių sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje. R. V. prabudo kai A. V. pasakojo kambaryje ką matęs lauke ir pasiklausęs užmigo. A. V. taip pat nuėjo miegoti jos bute. Nematė, kas jį sumušė, bet mano, kad V. brolį galėjo sumušti O. ir T.. Vėliau sužinojo, kad juos sulaikė policija (t. 1, b.l. 107-110).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, kad 2020-02-09, sekmadienį, po 21 val. užmigo. Tą patį vakarą iš miego tarp 22-23 val. pakėlė didelis triukšmas, suprato, kad lauke vyksta muštynės. Buvo vėlu, tamsu, todėl dėl tos tamsos nesuprato kas vyksta, kas ką muša. Matė pro langą būrį žmonių, buvo dvi policijos mašinos ir greitoji. Kadangi kiemas toje vietoje neapšviestas, o lempa šviečia nuo pirmos laiptinės daugiau į konteinerius, į gatvę, todėl gerai nieko ir nesimatė. Kas buvo tame būryje žmonių gerai neįžiūrėjo, o kadangi gyvenu tame bute nesenai, tai ne visus gyventojus ir pažįsta. Gali pasakyti, kad iš kalbų sužinojo, kad tą vakarą po jos langais buvo sumuštas vienas vaikinas, nevietinis, kas jis toks negali pasakyti, nežino, tačiau tų asmenų elgesiu yra labai pasipiktinusi, jau negalima net į parduotuvę nueiti, nes nežinai iš kur gali gauti per galvą. Po to įvykio, tą vakarą ilgai neužmigo, jai buvo sutrikdytas miegas (t. 1, b.l. 119-121).
Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad T. R. ir O. V. padarė jiems inkriminuojamas nusikaltimas veikas.
BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tokiu būdu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju, 2020-02-09, apie 22 val. 30 min., T. D. g., prie namo pažymėto (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims T. R. ir O. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš T. K., sukeldami jam įvairius kūno sužalojimus, įskaitant dešinės veido pusės kaulų lūžius, tokiais savo veiksmais jam padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji suprato, kad suduodami smūgius į veido sritį ir kitas kūno vietas rankomis ar kojomis kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir tokių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia). Tokie kaltinamųjų veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. Kaltinamųjų tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jie turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.
Iš ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajam T. K. padaryti veido kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bei pagal BK 284 straipsnį, nes jie smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybę.
K. T. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis kaltu prisipažino, ir ši aplinkybė leido teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64¹ str. 2 d.), jis tik formaliai teismui nurodė, kad gailisi, tačiau jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme to nepatvirtina – jis neatsiprašė nukentėjusiojo, nė kiek neatlygino jam padarytos žalos, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu stengėsi sureikšminti nukentėjusiojo neva provokuojamus veiksmus ir visiškai kritiškai nevertino savo nusikalstamų veiksmų, tik teismui konkrečiai paklausus kaip juos vertina, nurodė, kad padarė nesąmonę. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmuose nėra būtinosios lengvinančiai aplinkybei konstatuoti sąlygos – nuoširdaus gailėjimosi. T. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 2, 9 p.). Kaltinamasis T. R. teistas tris kartus, šiuo metu atlieka arešto bausmę už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. Jis daugybę kartų padarė administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 182-196). Aptartos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, todėl jam skirtina įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šias veikas, sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad T. R. anksčiau už smurtinius nusikaltimus bei viešosios tvarkos pažeidimą neteistas, todėl už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinas laisvės atėmimo terminas trumpesnis, nei sankcijoje už šias veikas nustatytas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1) p. a) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį T. R. paskirta 60 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant minimu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėn. 10 d. Į bausmės laiką įskaitytina Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalis. Į bausmės laiką T. R. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-02-09 iki 2020-02-10 – 1 (viena) diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (t. 2, b.l. 28-31). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 58-60), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
K. O. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis kaltu prisipažino, ir ši aplinkybė leido teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64¹ str. 2 d.), jis tik formaliai teismui nurodė, kad gailisi, tačiau jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme to nepatvirtina – jis neatsiprašė nukentėjusiojo, nė kiek neatlygino jam padarytos žalos, visiškai kritiškai nevertino savo nusikalstamų veiksmų, o dėl smurtavimo prieš nukentėjusįjį kaltina tik jį patį. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmuose nėra būtinosios lengvinančiai aplinkybei konstatuoti sąlygos – nuoširdaus gailėjimosi. O. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 2, 9 p.). Nors O. V. teigia alkoholio įvykio vakarą vartojęs nedaug – tik du alaus butelius, bylos aplinkybės šią versiją paneigia. Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi gėrė degtinę, kiekvienas galėjo išgerti apie 300 gramų. Liudytojas V. B. parodė, kad atvykę visi vartojo alkoholį, išskyrus jį ir Rimos dukras. Kaltinamasis T. R. teisme parodė, kad tą vakarą vartojamas alus buvo vienos rūšies „bambaliai“ 7.5 laipsnių stiprumo, todėl net jei tikėti kaltinamojo versija, kad jis išgėrė tik du šio alaus butelius, jo turėtų pakakti stipriai apgirsti, juo labiau, kad O. V. yra smulkaus kūno sudėjimo. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu O. V. taip pat nurodė tą vakarą gėręs alkoholį. Kaltinamasis O. V. teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Jis daugybę kartų padarė administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 84-96). Aptartos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, todėl jam skirtina įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šias veikas, sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kaltinamasis O. V. anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus bei viešosios tvarkos pažeidimą, šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė itin ciniškai, iš esmės be jokios priežasties, kerštaudamas už neva jo atžvilgiu pasakytus nepagarbius žodžius, kas liudija, kad jo tikslas sužaloti nukentėjusįjį atsirado ne spontaniškai, o iš anksto, laukiant tam patogaus momento – jis pats parodė, kad bute to nenorėjo daryti, nes būtų buvusi iškviesta policija. Kaltinamasis O. V. pirmasis iš bendrininkų sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai itin svarbią kūno vietą – galvą, dėl ko nukentėjusysis iš karto nugriuvo ir kas vyko toliau nebeprisiminė. Aptartų aplinkybių pagrindu už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinas laisvės atėmimo terminas ilgesnis, nei sankcijoje už šias veikas nustatytas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą O. V. paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minimu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn. (trejiems metams ir keturiems mėnesiams). Į bausmės laiką įskaitytina Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis. Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., į bausmės laiką O. V. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-02-09 iki 2020-02-11– 2 (dvi) dienos (t. 2, b.l. 133-136), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b.l. 175-180), panaikinti, nes O. V. atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 111,32 Eur privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui dėl nukentėjusiajam T. K. suteiktų gydymo paslaugų (t. 1, b.l. 128-129). Prašomą priteisti sumą detalizuoja gydymo paslaugų išrašas už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-06-02. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (BPK 115 str. 1 d.).
N. T. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo procesinio dokumento įvykdymo dienos, taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas (t. 3, b.l. 46-48). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo stipriai sužalotas, mušimo metu buvo praradęs sąmonę. Intensyviai gydėsi Lietuvoje mėnesį laiko, pats susimokėjo už gydymo paslaugas, tačiau tai patvirtinančių kvitų neišsaugojo, todėl galimybės pareikšti ieškinio turtinei žalai atlyginti, neturi. Ateityje reikės daryti plastinę operaciją tam, kad pašalinti sumušimo metu kaktoje likusį randą. Dėl sumušimo patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, depresiją, didelį šoką, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėjo buitinio pobūdžio problemų dėl sulaužyto žandikaulio.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis T. K. buvo mušamas abiejų kaltinamųjų – pirmas smūgius į veido sritį sudavė O. V., o nukentėjusiajam nukritus, gulintį ir, galimai jau būnant be sąmonės, nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas spardė T. R.. Baudžiamojoje byloje nėra galimybės nustatyti, kuris iš kaltinamųjų, ar abu jie, sudavė T. K. smūgius, sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl tiek pagal baudžiamąjį įstatymą, tiek civilinės atsakomybės prasme jie privalo atsakyti abu. Minėta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš esmės be jokios priežasties, girtaujančiųjų kompanijoje neva T. K. O. V. adresu pasakius jį įžeidusį žodį. Akivaizdu, kad toks stiprus agresijos protrūkis nukentėjusiojo atžvilgiu, jau po kiek laiko ir kitoje vietoje, nei buvo girtaujama, kaltinamuosius charakterizuoja itin neigiamai. Dėl patirtų sužalojimų - veido kaulų lūžių, kitų daugybinių sužalojimų gyvybei pavojingiausioje galvos srityje bei kitose kūno vietose, nukentėjusysis jautė ilgalaikį fizinį skausmą, turėjo didelių buitinio pobūdžio problemų, jautė pažeminimą. Dėl aptartų aplinkybių teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Įvertinant aplinkybę, kad prašomą priteisti sumą – 5000 eurų privalės atlyginti abu kaltinamieji solidariai, ši suma nelaikytina kaip akivaizdžiai per didelė. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu ir prašoma priteisti suma sutiko. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Nukentėjusysis T. K. baudžiamojo byloje buvo atstovaujamas advokatės S. J.. Iš pinigų priėmimo kvito (t. 3, b.l. 50) matyti, kad už advokato paslaugas T. K. sumokėjo 700 Eur. Įvertinant aplinkybę, kad advokatė surašė civilinį ieškinį, pateikė prašymą teismui dėl ekspertizės skyrimo, atstovavo nukentėjusįjį trijuose teismo posėdžiuose, teismas sprendžia, kad prašoma iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo atstovavimo pinigų suma nėra nepagrįstai didelė, todėl ji pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina T. K. iš kaltinamųjų. Įvertinant šias aplinkybes bei teismų praktiką analogiškų sveikatos sužalojimų bylose, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina visa apimtimi, tai yra, priteisia T. K. prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti, taip pat procesines palūkanas ir nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas.
Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos (t. 3, b.l. 99) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą O. V. sudaro 171 Eur – advokato užmokestis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta: kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamais, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs kaltinamajam O. V. antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu: padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1) p. a) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį T. R. paskirta 60 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant minimu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 mėn. 10 d. Į bausmės laiką įskaityti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., į bausmės laiką T. R. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-02-09 iki 2020-02-10 – 1 (vieną) dieną.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
O. V. pripažinti kaltu: padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 m. (dviems metams).
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 m. 4 mėn. (vienerių metų ir keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą O. V. paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minimu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 m. 4 mėn. (trejiems metams ir keturiems mėnesiams). Į bausmės laiką įskaityti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu O. V. paskirtos ir atliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., į bausmės laiką O. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-02-09 iki 2020-02-11– 2 (dvi) dienas.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai - iš kaltinamųjų T. R. ir O. V. solidariai priteisti 111,32 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų, 32 ct) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.
N. T. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai - iš kaltinamųjų T. R. ir O. V. solidariai priteisti T. K. naudai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos - 2020-08-12 - iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų T. R. ir O. V. – iš kiekvieno po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), nukentėjusiojo T. K. atstovavimo išlaidas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.