- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- TS-7-716/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nuteistasis
- A. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. N..
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 8 d. gautas A. N. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad 2020 m. spalio 23 d. nuteistasis buvo pervežtas iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus ir iš karto buvo tvarkomas jo lygtinis paleidimas. Vilniaus pataisos namų administracija tiesiog nespėjo tinkamai įvertinti jo teigiamų pasikeitimų ir tai, jog Kybartų pataisos namuose įvykdė rekomendacijas, kurios buvo pateiktos vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane. Pagal bylos medžiagą matyti, kad numatytas priemones lankė ir pabaigė užsiėmimus pas psichologę, kuri buvo nurodyta plane. Taip pat turėjo lankyti savitarpio pagalbos užsiėmimus. Nori paminėti, kad anoniminių narkomanų grupę iki pervežimo ne tik lankė, bet ir vedė joje užsiėmimus. Taip pat lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Nori pabrėžti, kad mokėjo ir išmokėjo daugumą antstolių, per tą laiką perėjo į lengvą nuteistųjų grupę, kurioje šiuo metu ir randasi. Taip pat buvo skatintas 2020 m. rugsėjo 15 d., kadangi skaičiavimo metodika yra ta pati visuose pataisos namuose, pakartotinio įvertinimo atsisakė dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo. Prašo įvertinti visas aplinkybes ir panaikinti Vilniaus pataisos namų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.
Teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą atsižvelgia į ankstesnę 2020 m. birželio 8 d. socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas nuobaudas ir paskatinimus, socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.
Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad A. N. atlieka bausmę, skirtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu – 7 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2017 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga 2024 m. vasario 9 d. Nuteistasis 1/2 bausmės dalį atliko 2020 m. rugpjūčio 9 d., šio teismo sprendimo priėmimo metu nuteistojo bausmės likutis 3 metai 12 dienų.
A. N. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl tyčinių labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo. Įvertinus tai, kad A. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, dėl lygtinio paleidimo komisijai jis pagrįstai pristatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y., kaip atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis tik pastebėtina, kad nors nuteistasis A. N. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y., kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo A. N. nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 2020 m. birželio 8 d. dar jam būnant Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis atsisakė dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime. Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis dėl teisinių žinių trūkumo nesutiko, kad jo elgesio riziką vertintų Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistai, kadangi iš asmens bylos matyti, kad nuteistajam išsamiai ir nuosekliai buvo paaiškinta nusikalstamo elgesio vertinimo ir socialinio tyrimo išvados procedūra (asmens bylos I t., I d., b. l. 129). Teismas, vadovaudamasi 2020 m. birželio 8 d. socialinio tyrimo išvada nustatė, kad A. N. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, bet vidutinė - 69 balai (statiniai veiksniai sudaro 20 balų). Tokia aplinkybė rodo asmens pavojingumo ir pakartotinio nusikalstamumo riziką laisvėje kaip savaime neleidžiančią daryti išvados, kad A. N. tikrai vykdys teisės normų reikalavimus ir nebenusikals.
Teismas atsižvelgia ir vertina Komisijos nutarime teisingai konstatuotas aplinkybes, jog A. N. šiuo metu iš viso teistas 11 kartų, kas rodo asmens polinkį nusikalsti. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka trečią kartą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau sąlygas pažeidė. A. N. dabartinis nusikaltimas yra smurtinis, sunkesnio pobūdžio lyginant su ankstesniais jo padarytais nusikaltimais. Nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Visi šie faktai leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad anksčiau A. N. skirtos bausmės ir taikytos su jomis susijusios teisinės priemonės reikalingo tikslo nepasiekė ir asmens nesulaikė nuo tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymo.
Nuteistasis iki jo sulaikymo būdamas laisvėje stabilių pajamų neturėjo, oficialiai nedirbo, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Remiantis socialinio tyrimo išvada laisvėje A. N. stabilaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nuteistasis 2020 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas dirbti pardavimų vadybininku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu užsidirba pragyvenimui pataisos įstaigoje. Vilniaus pataisos namuose 2019 m. nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, turi suvirintojo elektra ir stogdengio specialybes. Visos šios aplinkybės rodo, kad reikalingos socialinės vertybės, t. y. pastovaus pajamų šaltinio egzistavimo, nuteistasis nėra tinkamai suformavęs, nors ir teigia, kad būtų įdarbintas .
Teismas teigiamai įvertina tai, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus skatinimu A. N. buvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, kad .per bausmės atlikimo laikotarpį buvo tris kartus skatintas už gerą elgesį ir tvarkymąsi būryje, stropų mokymąsi. Visgi, negalima nepastebėti to, kad kur kas dažniau - septynis kartus – nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už režimo pažeidimus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. N. nėra išugdęs valios pastangų taip, kad gebėtų tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nedaryti pažeidimų, kurie dažnesni, nei jo geras ir privalomas elgesys.
Teigiamai nuteistąjį apibudina savanoriškas skolų mokėjimas ir dengimas. Remiantis Turto valdymo skyriaus pažyma, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimų nuteistasis neturi, bet 2020 m. lapkričio 24 d. gauta pažyma dėl vykdomųjų dokumentų rodo, kad nuteistasis dar yra skolingas 284,31 Eur (asmens bylos I t., I d., b. l. 130). Visgi skolų dengimo mastas ir laikotarpis (iš 15 981,78 Eur nuteistasis 2020 m. birželio 12 d. buvo atlyginęs 278,40 Eur, o šiuo metu praėjus kiek daugiau nei 7 mėnesiams atlyginta dalis siekia 15 697,47 Eur) rodo ir leidžia teigti, kad nedirbdamas pataisos namuose nuteistasis skolą padengė ne savo, bet kitų asmenų lėšomis.
Nuteistasis palaiko ryšius su tėvu ir mama, rašydamas jiems laiškus ar paskambindamas jiems iš taksofono. Be to, tvirtina, kad turi sesę, su kuria taip pat palaiko socialinius ryšius. Yra išsiskyręs, tačiau su buvusia žmona palaiko ryšį, kadangi turi bendrą vaiką. Asmuo turi gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas mamą, iš kurios buvo gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs labiau vertinti greitą veikimą, kaip būvimą ryžtingu, savimi pasitikinčiu. Nuteistojo mąstyme pastebima tam tikra motyvacija įsisąmonėti savo elgesio pasekmes, imtis veiksmų šalinant savo nepageidaujamą elgesį bei įpročius. Pagal OAS‘ys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 69 balai. A. N. supranta poreikį vadovautis visuomenėje priimtinomis normomis, tik kartais sunkiau sekas jų laikytis. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei dar nesuformuotą ir nepakankamą ryžtą nepažeisti privalomų teisės normų reikalavimų. Tokie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje.
Teismas nustatė, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarime išdėstytos visapusiškos išvados ir aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja tam tikrose prevencinėse pataisos priemonėse, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su tėvais, seserimi, buvusia žmona ir dukra. Teismas nustatė, kad nuteistasis savo noru neatliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, tokiu būdu pareiškėjo skundo argumentai, kurie patvirtintų nuteistojo skundo deklaratyvius teiginius, jog Vilniaus pataisos įstaigos administracija nespėjo tinkamai įvertinti jo teigiamų pasikeitimų, yra nepagrįsti. Nuteistasis subjektyviai ir neteisingai vertina jam nepalankius duomenis, nepagrįstai siekia iškreipti faktines aplinkybes ir jas be pagrindo interpretuoti tik sau palankia linkme, dėl ko savo skunduose absoliučiai nepagrįstai deklaruoja neva galimą Komisijos neatsižvelgimą į jo teigiamo elgesio pokytį. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog A. N. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu A. N. dalyvavo psichologo užsiėmimuose, taip pat anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų užsiėmimuose, buvo perkeltas į lengvą nuteistųjų grupę, sumažino nusikalstamo elgesio riziką iki 69 balų, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog A. N. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, nuteistojo asmenybė, elgesys.
Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. N. yra pagrįstas, realiai atitinka situaciją dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų, dėl to teisingas ir teisėtas. Dėl to, teismas įstatymo nuostatomis yra įpareigotas nuteistojo A. N. skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.