- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-212-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12627-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- Z. G.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6021-793/2011 pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovei J. S. dėl prievolės pagal susitarimą įvykdymo ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui Z. G. dėl taikos sutarties pripažinimo niekine,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės J. S. 60 000 Lt kompensaciją pagal 2006-05-13 tarp jo ir atsakovės pasirašytą taikos sutartį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad butas, esantis Klaipėdos m., Taikos pr. 112-19, dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir jam, jis su atsakove 2006-05-13 pasirašė taikos sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2006-06-10 išsikelti iš minėto buto, nereikšdamas jokių kitų pretenzijų, o atsakovė įsipareigojo jam iki 2006-06-10 sumokėti 60 000 Lt kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašė 2006-05-13 taikos sutartį pripažinti niekine ir ieškovo ieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinyje išdėstytos aplinkybės ir posėdžio metu pateikti paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl leidžia daryti išvadą, kad 2006-05-13 sudaryta taikos sutartis tarp atsakovės ir ieškovo neatitiko tikrosios atsakovės valios bei ketinimų. Atsakovė taikos sutartį pasirašė dėl ieškovo naudojamo psichologinio smurto, norėdama išsaugoti asmeninės nuosavybės teises į jai priklausantį butą. Tuo tarpu ieškovo ketinimai buvo priešingi. Privertęs atsakovę pasirašyti taikos sutartį, ieškovas norėjo atsakovės sąskaita pasipelnyti, taip pat norėjo įgyti dalį buto. Kaip nurodė Klaipėdos miesto aplinkės teismas, teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pirmiausia pagal 2006-05-13 taikos sutartį reikalavo iš atsakovės 60 000 Lt kompensacijos. Atsakovei pateikus reikalaujamą pinigų sumą, ieškovas pinigus priimti atsisakė, nurodydamas, kad reali buto kaina yra 249 000 Lt, todėl atsakovė turėtų jam sumokėti 120 000 Lt kompensaciją. Ieškovas įkalbinėjo atsakovę parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, vertė ją nupirkti jam kitą gyvenamąją patalpą. Pasak pirmosios instancijos teismo, visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, panaudodamas psichologinį smurtą prieš atsakovę ir privertęs ją pasirašyti 2006-05-13 taikos sutartį, tokiais neteisėtais veiksmais privertė atsakovę sudaryti sandorį, prieštaraujantį gerai moralei. Pagrįstu laikytinas atsakovės teiginys, jog ji, būdama buto savininke, neturi pareigos mokėti ieškovui Z. G. 60 000 Lt kompensacijos tam, kad ieškovas išsikeltų iš jos asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Esant išdėstytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-05-13 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo, pripažino niekine.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - jo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad tarp šalių sudarant 2006-05-13 taikos sutartį, tikroji ginčo šalių valia buvo iš anksto suformuota. Tik vėliau ji atsakovės iniciatyva sąmoningai iškraipoma teismų sprendimais, neturinčiais ginčo dalykui prejudicinės reikšmės. Bandymas nutraukti tarp šalių susidariusią konfliktinę situaciją dar nereiškia, kad šalių sudaryta sutartis yra negaliojanti, todėl atsakovė neįrodė teismui, kad jog sutartis sudaryta dėl prievartos. Toks atsakovės teiginys turėtų būti vertintinas kaip atsakovės pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti sutartinės atsakomybės. Be to, kaip nurodo ieškovas, nuosavybės teisė į butą negali būti siejama su teisėtu reikalavimu įvykdyti prievolę pagal sutartį, todėl atsakovės teiginys, kad ji, būdama buto savininkė, neturi pareigos mokėti ieškovui kompensacijos, kad jis išsikeltų iš jai priklausančio buto, laikytinas nepagrįstu. Mokėtina kompensacija sietina ne su nuosavybės teise, o moralės normomis, kadangi ieškovas dvidešimt metų išlaikė atsakovę bei jų sūnų. Atsakovė. žinodama, kad ieškovui priklauso kompensacija, savo ranka surašė sutartį bei ją pasirašė.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su skundu, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pasirašydama taikos sutartį patyrė spaudimą ir smurtą, buvo priversta išsikelti iš jai priklausančio buto. Dėl to ir pasirašė susitarimą su ieškovu, pagal kurį įsipareigojo jam sumokėti 60 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo susitarimas su atsakove buvo pripažintas niekiniu. Kaip nurodo apeliantas, tarp šalių 2006-05-13 sudarant taikos sutartį, tikroji ginčo šalių valia buvo iš anksto suformuota ir tik vėliau ji atsakovės iniciatyva sąmoningai iškraipoma teismų sprendimais, neturinčiais ginčo dalykui prejudicinės reikšmės. Kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, šalys sudarė taikų susitarimą, pagal kurį ieškovui atitenka 60 000 Lt kaip kompensaciją už butą, kurį asmeninės nuosavybės teise įgijo atsakovė, o jis privalėjo išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Pažymėtina, jog šalys gali sukurti, pakeisti arba panaikinti tarpusavio teises ir pareigas tik tais atvejais, kai dėl teisių ir pareigų pakeitimo, sukūrimo, ar panaikinimo susitariama laisva šalių suderinta valia (CK 1.63 str.). Nagrinėjamu atveju teismų sprendimai, kuriais ieškovas buvo iškeldintas iš buto ir atsisakyta jam priteisti kompensaciją, priešingai nei teigia apeliantas, turi prejudicinę reikšmę ir patvirtina aplinkybę, jog atsakovė susitarimą sudarė ne laisva valia, o dėl ieškovo daromo spaudimo (CK 1.91 str.). Šią aplinkybę patvirtina tiek Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-26, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2007-07-29 nutartis, kurioje nurodyta, jog atsakovė susitarimą su atsakovu sudarė vien tik dėl to, kad šis išsikeltų iš buto. Taip pat aplinkybę, kad ieškovas nuolat naudojo smurtą prieš atsakovę patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-10 nutartis, kurioje nurodoma, kad ginčo šalys kartu gyveno iki 2006-04-26, kol ieškovė neišvyko gyventi į Marijampolę dėl nepakeliamo ir pavojingo ieškovo smurto, psichologinio teroro ir patyčių. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tikroji ginčo šalių valia buvo iš anksto suformuota ir sandoris sudarytas be psichologinio spaudimo. Negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimais ši valia buvo iškraipyta, teisėjų kolegijos vertinimu šie sprendimai būtent ir patvirtina atsakovės laisvos valios sudaryti taikų susitarimą nebuvimą. Teismo sprendimai šalių valiai įtakos neturėjo, kadangi jie priimti po šio susitarimo sudarymo. Pastebėtina, jog ieškovas visose bylose taikų šalių susitarimą panaudojo tiek grįsdamas savo reikalavimus dėl dalies nuosavybės jam pripažinimo, tiek ir atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus iškeldinti jį iš užimamų patalpų, esančių Taikos pr. 112-19, Klaipėdoje. Šis šalių susitarimas buvo įvertintas bylą nagrinėjusių teismų. Dėl to yra pagrindo teigti, kad ieškovas iš esmės reiškia tokį pat reikalavimą tik kitu – tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu. Apelianto argumentas, kad mokėtina kompensacija sietina ne su nuosavybės teise, o moralės normomis, kadangi ieškovas dvidešimt metų išlaikė atsakovę bei jų sūnų, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas šį susitarimą pasiekė iškreipiant tikrąją atsakovės valią. Be to, ieškovo pareiga išlaikyti savo sūnų yra teisinė, įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje, šios pareigos atlikimas nesuteikia pagrindo pretenduoti į turtą ir reikalauti kompensacijos.
Pirmosios instancijos teismas šalių sandorį pripažino niekiniu CK 1.64 str. 4 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši norma taikoma tik sąlyginių sandorių atvejais, kai sąlyga, dėl kurios susitaria šalys, yra neteisėta, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nagrinėjamu atveju pati sąlyga išsikraustyti iš buto nėra neteisėta, prieštaraujanti viešajai tvarkai ar gerai moralei, tačiau pats sandoris dėl tokios sąlygos sudarymo yra sudarytas iškreipiant atsakovės valią panaudojant psichologinį spaudimą. Dėl to sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu, tačiau šios normos netinkamas taikymas neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismui įstatymas draudžia naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą vien tik formaliai pagrindais (CPK 328 str.).
Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo konstatuoti, jog apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo sprendimo, dėl to jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-17 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 1 800 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, priėmus sprendimą ne jo naudai jis priteistinas iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Z. G. 1 800 Lt žyminį mokestį valstybės naudai.