- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- eI2-4527-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00185-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- H. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2021 m. gegužės 11 d. d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo H. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas (toliau – ir skundas), kuriuo pareiškėjas teismo prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos skyrius) 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr.(10.11)DV_S-39634 „Dėl 2020-02-14 prašymo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas) dalyje, kuria nutarta neįskaityti į H. M. pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. vasario 01 d. sprendimą Nr.(18.2)I-741 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020-12-07 rašto Nr. (10.11) DV_S-39634 ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimas) dalyje, kuria nutarta neįskaityti į H. M. pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d;
3) įpareigoti Klaipėdos skyrių įskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs jo 2020 m. vasario 14 d. prašymą dėl laikotarpių iki 1994 m. gruodžio 31 d. įskaičiavimo į pensijų socialinio draudimo stažą, 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė prašymą atmesti. Minėtame sprendime atsakovas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalį ir 2 priedo 2.5 punktą, į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas pareiškėjo mokymosi tuometinės TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštojoje mokykloje (Vilniaus fakultete) 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. liepos 31 d. laikotarpis, nes į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju.
Pareiškėjas pasinaudodamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatyme nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pateikė skundą VSDFV dėl Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo. VSDFV 2021 m. vasario 1 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, tačiau sutiko su Klaipėdos skyriaus sprendimu toje dalyje, kurioje nuspręsta neįskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.
Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimų išvadomis dalyje dėl įvardijamo laikotarpio neįskaitymo į stažą pensijų socialiniam draudimui gauti. Klaipėdos skyrius priimdamas sprendimą neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1982 m. gruodžio 31 d. dirbo Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyboje patruliu iki įstojimo į Minsko aukštąją mokyklą, kurioje baigęs studijas toliau dirbo Klaipėdos miesto Vidaus reikalų valdyboje operatyviniu įgaliotiniu iki 1990 m. gegužės 24 d. Taigi pareiškėjas Minsko aukštojoje mokykloje mokėsi laikotarpiu, kuris patenka į tarnybos laikotarpį. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas tarnybos metu negaudavo stipendijos – jam buvo mokamas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas kartu su priemokomis už tarnybos stažą – pirmaisiais tarnybos metais – nuo 1982 m. gruodžio 30 d. iki 1983 m. gruodžio 30 d. – po 140,00 rublių per mėnesį, nuo 1983 m. gruodžio 30 d. iki aukštosios mokyklos baigimo 1988 m. liepos 31 d., tame tarpe ir mokymosi laikotarpiu – po 150,00 rublių per mėnesį, stipendija besimokantiems buvo lygi 40,00 rublių per mėnesį).
Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui 1984 m. rugsėjo 1 d. pradėjus studijas Minsko aukštojoje mokykloje jo tarnyba, prasidėjusi 1982 m. gruodžio 30 d., būtų kaip nors pasibaigusi, nutrūkusi, sustojusi, sustabdyta. Priešingai, pareiškėjas ir toliau tokia pačia tvarka ir apimtimi tarnavo vidaus reikalų sistemoje. Taip pat nėra jokių duomenų, kad 1988 m. liepos 31 d. pareiškėjui baigus mokslus Minsko aukštojoje mokykloje, jo tarnyba būtų kaip nors atsinaujinusi ar kitaip pasikeitusi. Pareiškėjas Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyboje dirbo (atliko tarnybą vidaus reikalų sistemoje) visą laikotarpį nepertraukiamai nuo 1982 m. gruodžio 30 d. iki 1990 m. gegužės 24 d., o tarnybos metu greta tarnybos laikotarpiu nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. papildomai dar ir studijavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu mokymosi laikas Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčio prasme apima tik tokius mokymosi laikotarpius, kuriais asmuo tik mokėsi, tačiau netarnavo, t. y. tik kai asmuo rengėsi tarnybai, ir gaudavo stipendiją, o ne darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą).
Tokie atvejai, kai tarnybos metu asmuo papildomai dar ir mokėsi, nepatenka į Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje numatytą išimtį, dėl kurios toks laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką. Toks laikotarpis, kai asmuo ir tarnavo, ir mokėsi, turėtų būti laikomas faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku. Vien tai, kad asmuo tuo pačiu metu dar ir mokėsi (lygiagrečiai tarnybai), nepaneigia to fakto, kad asmuo toliau tarnavo vidaus reikalų sistemoje. Priešingu atveju asmenys, kurie ir tarnavo, ir mokėsi vienu metu, būtų prilyginami asmenims, kurie tik mokėsi, nors toks lyginimas būtų nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, jog nesutinka su jame skundo argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodoma, kad laikotarpiai, buvę iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų dydžius (Pensijų įstatymo 50 straipsnis), nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.
Asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas; tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas, neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo, gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939 – 1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis); perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai SSRS valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip; būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas.
Atsiliepimas
Atsakovas pabrėžia, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nurodyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.
Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administravimo informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus pateikta pareiškėjo tarnybos lapo, numeris Nr. H-845691, skaitmenine kopija iš archyvinės bylos Nr. 43740, pareiškėjas nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. priimtas TSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos (Vilniaus fakulteto) dieninių studijų klausytoju. Pareiškėjo darbo knygelės KT-1 Nr. 1289409 (darbo knygelės užpildymo data 1990 m. gegužės 23 d.) įrašuose Nr. 1. (remiantis 1992 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 57) ir Nr. 2. (remiantis 1990 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 74) nurodoma, kad pareiškėjas „Vidaus reikalų organuose ištarnavo 07 metus 05 mėnesius ir 01 dieną“.
Atkreipia dėmesį, jog Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti ir už juos buvo (turėjo būti) mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 1995 m. sausio 1 d. ir tik nuo šios datos už šiuos pareigūnus buvo (turėjo būti) mokamos privalomos socialinio draudimo įmokos. Taigi iki 1994 m. gruodžio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai nebuvo drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir privalomosios socialinio draudimo įmokos už juos nebuvo ir neturėjo būti mokamos. Klaipėdos skyriui Lietuvos ypatingojo archyvo 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. P4-337-(4.23e) „Dėl siunčiamų dokumentų kopijų“ pateiktose TSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto archyviniame fonde Nr. V-146 saugomose 1984-1988 m. dieninių studijų klausytojų asmens sąskaitų kortelių bylose esančiose pareiškėjo asmens kortelių atlyginimams priskaičiuoti skaitmeninėse kopijose nurodoma, kad nuo 1984 m. rugsėjo mėn. iki 1988 m. rugpjūčio mėn. iš pareiškėjui (nurodomos užimamos pareigos klausytojas), mokamo priskaitymo (nurodoma pagrindinis atlyginimas) buvo išskaitomas pajamų mokestis, vieng. ir maž. mokestis ir individualus draudimas, nagrinėjamu laikotarpiu privalomos socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaitomos.
Atsakovas pažymi, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, kurių normų įgyvendinimas jiems yra privalomas. Jiems nesuteikta teisė interpretuoti ar ignoruoti įstatymų normų vykdymą savo nuožiūra. Vertinant išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą dalyje, kuria nutarta neįskaityti į pareiškėjo socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. ir įpareigoti atsakovą įskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį, kuriuo metu jis buvo Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto klausytojas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nėra sukakęs Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos 7 priede nustatytą 65 metų senatvės pensijos amžių pareiškėjas sukaks 2026 m. gruodžio 28 d.), tad senatvės pensija pareiškėjui bus skiriama ir jo stažas senatvės pensijai skirti bus apskaičiuojamas pagal tuo metu galiosiančių teisės aktų nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad jo mokymosi laikas nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. Minsko aukštojoje mokykloje turėtų būti vertinamas kaip pasirengimo tarnybai laikas ir, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl mokymosi laiko įskaitymo į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, turėtų būti įskaitomas į stažą ir pensijai pagal Pensijų įstatymą skirti. Su šiuo pareiškėjo argumentu VSDFV nesutinka, nes stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir socialinio draudimo pensijai skirti apskaičiavimą reglamentuoja skirtingi teisės aktai – tarnybos laiko įskaitymą į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, o tarnybos laiko įskaitymą į stažą socialinio draudimo pensijai gauti reglamentuoja Pensijų įstatymas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos netaikytinos apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo stažą.
VSDFV nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, jog įstatymų leidėjas Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčiu „nesiekė iš faktinio karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiko, kai asmuo iš tiesų faktiškai tarnavo, atimti tam tikrus laikotarpius, kai asmuo mokėsi.“ Fondo valdyba mano, kad sistemiškai išanalizavus Pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokymosi laikotarpių įskaitymą į pensijų socialinio draudimo stažą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas siekė visų kategorijų asmenims neįskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi laikotarpių, išskyrus mokymosi laiką kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezedentūroje) (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktis). Pareigūnų ir karių mokymosi (buvimo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais) laikotarpių įskaitymas į stažą prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui, kadangi tai reikštų, kad tam tikros kategorijos asmenims (kariams ir pareigūnams) mokymosi laikas, kuris nėra mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezedentūroje), į stažą įskaitomas, nors kitiems asmenims tokie laikotarpiai į stažą neįskaitomi (buvimo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais laikas nėra mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezedentūroje).
VSDFV nuomone remiantis tuo kas išdėstyta akivaizdu, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentais panaikinti teisėtus ir pagrįstus Klaipėdos skyriaus bei jos sprendimus ir įpareigoti Klaipėdos skyrių į pareiškėjo socialinio draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (10.11) DV_S-39634 „Dėl 2020-02-14 prašymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (18.2) I-741 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020-12-07 rašto Nr. (10.11) DV_S-39634 ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“, dalies, kuria atsisakyta į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. atsakovui pateikė prašymą į jo pensijų socialinio draudimo stažą įskaičiuoti iki 1994 m. gruodžio 31 d. kaupimui prilyginamus laikotarpius. Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (10.11) DV_S-39634 „Dėl 2020-02-14 prašymo“, kuriuo nurodė, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.5 papunkčiu, į pareiškėjo stažą socialinio draudimo pensijai gauti neįskaitytas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. liepos 31 d., nes į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju.
Pareiškėjas nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu, 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi su skundu į VSDFV. Skunde, be kita ko, buvo prašoma panaikinti atsakovo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta neįskaičiuoti į pareiškėjo pensijos socialinio draudimo stažą laikotarpio, kurio metu jis buvo Minsko aukštosios mokyklos klausytojas. Pareiškėjas atkreipė VSDFV dėmesį į faktą, jog mokymosi minėtoje įstaigoje laikotarpiu jam buvo mokama ne stipendija, o darbo užmokestis. Todėl toks laikotarpis savo apmokėjimu ir mokestiniu apmokestinimu yra tolygus ne studijoms, o darbo santykiams.
VSDFV 2021 m. vasario 1 d. sprendime konstatavo, jog Klaipėdos skyrius pagrįstai atsisakė į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. VSDFV sprendime laikėsi pozicijos, jog atsakovas spręsdamas šį klausimą tinkamai taikė Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 papunkčio nuostatas, kadangi pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvimo specialiosios vidaus reikalų mokyklos klausytoju laikotarpis neįskaitytinas į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilygintinas stažui.
Pensijų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-02-01 iki 2020-11-14) 1 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti t. y. asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas – asmeniui sukanka šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius (14 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jis turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai (14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo (Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – nėra sukakęs senatvės pensijos amžius. Pareiškėjas yra gimęs 1963 m. gruodžio 28 d., todėl jis pasieks senatvės pensijos amžių (65 m.) 2026 m. gruodžio 28 d. Akivaizdu, jog pareiškėjas kreipimosi į Klaipėdos skyrių metu dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjui teisė į senatvės pensiją dar neatsirado, nes jis neatitinka Pensijų įstatymo reikalavimų, todėl 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimas skundžiamoje dalyje pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis nepasikeistų. Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimais pareiškėjas yra informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą socialinio pensijų draudimo stažą nebus įskaičiuotas mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis, pateikiant išaiškinimą, tačiau nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimai yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas. Minėti raštai negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinamas kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes.
Būtent tokia teisminė praktika analogiško pobūdžio bylose yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-842-602/2021) ir pirmosios instancijos teismas ja vadovaujasi taikydamas tą patį teisinį reglamentavimą (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat pažymėtina ir tai, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr.AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (10.11) DV_S-39634 „Dėl 2020-02-14 prašymo“ ginčijamoje dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (18.2) I-741 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020-12-07 rašto Nr. (10.11) DV_S-39634 ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ ginčijamoje dalyje, patys savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjas informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti nebus įskaičiuojamas mokymosi Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.
Remiantis šiame sprendime cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-1062/2021).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti pareiškėjo ginčijamų sprendimų nėra pagrindo, todėl atmestinas ir išimtinai iš ginčijamų aktų dalies panaikinimo reiškiamas išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Klaipėdos skyrių įskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. Taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas” reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t.y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šiuo sprendimu konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų aktų, todėl ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.